Klubo sąnario displazija – reta būklė, tačiau ji gali komplikuotis išnirimu, ypač jei diagnozuota kūdikiams ar vaikams. Šią diagnozę dažniausiai išgirsta naujagimiai ar mažyliai, tačiau lengvesnės formos kartais pirmą kartą pasireiškia ir suaugusiesiems.
- 1.Kas yra klubo displazija?
- 2.Kaip dažnai pasitaiko klubo displazija?
- 3.Klubo displazijos simptomai
- 4.Kada atsiranda simptomų?
- 5.Klubo displazijos priežastys
- 6.Rizikos veiksniai
- 7.Galimos komplikacijos
- 8.Kaip nustatoma klubo displazija?
- 9.Gydymo metodai
- 10.Ar galima išvengti klubo displazijos?
- 11.Prognozė
- 12.Kada kreiptis į gydytoją?
- 13.Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- 14.Ką reikėtų žinoti apie fizinį aktyvumą
Kas yra klubo displazija?
Klubo displazija – tai sąnario būklė, kai šlaunikaulio galvutė ir dubens sąnarinė duobutė nėra tobulai suderintos. Kitaip tariant, šlaunikaulio galva (šlaunikaulio viršutinė sfera) netinkamai atitinka dubens duobutę (acetabulum), todėl tarp kaulų kyla laisvumas ar net nepakankamas stabilumas. Dėl tokios struktūros gali būti pažeidžiama sąnarį sauganti kremzlė, atsirasti skausmas, sąstingis, padidėja išnirimo tikimybė.
Kaip dažnai pasitaiko klubo displazija?
Klubo displazija pasireiškia maždaug vienam iš tūkstančio naujagimių, tačiau diagnozuojama ir vyresniems vaikams bei suaugusiesiems, kai būklė dėl silpnesnių simptomų nustatoma vėliau. Tai dažnesnė mergaitėms ir pirmiesiems šeimos vaikams. Dažniausiai nukenčia kairysis klubo sąnarys, bet gali būti paveikti abu.
Klubo displazijos simptomai
Suaugusiųjų ir vyresnių vaikų simptomai paprastai pasireiškia taip:
- Skausmas klube, ypač kirkšnies priekyje.
- Laisvumo ar nestabilumo pojūtis vaikštant.
- Paspingantis judesys ar šlubavimas.
- Vieno šlaunies ilgio skirtumas.
Kūdikiai, kurie dar tik pradeda ropoti ar net nevaikšto, neretai turi kiek kitokius požymius:
- Viena koja labiau atsilenkia į šoną nei kita.
- Vieną koją juda mažiau.
- Nelygi, asimetriška arba suraukšlėjusi oda ant šlaunų ar sėdmenų.
Kada atsiranda simptomų?
Dauguma kūdikių, kuriems pasireiškia klubo displazija, diagnozuojami dar iki šešių mėnesių amžiaus. Sąnariai dažniausiai tikrinami vos gimus kūdikiui ir per profilaktinius vizitus. Neretai tėvai jokių pokyčių nepastebi, tačiau gydytojas prevenciškai tikrina klubo sąnarių būklę.
Retesniais atvejais problema gali išaiškėti vėliau vaikystėje ar net paauglystėje ir suaugus, tačiau tuomet simptomai dažnai būna stipresni.
Klubo displazijos priežastys
Būklė išsivysto tuomet, kai šlaunikaulio galva netelpa į dubens duobutę dėl mažesnio gylio ar netipinės formos. Daugumai tai yra įgimtas sutrikimas, atsirandantis dar iki gimimo. Jį gali lemti vaisiaus padėtis, kai besiformuojantis klubas patiria perteklinį spaudimą, taip pat paveldimumas. Sąlyga dažnai perduodama iš tėvų vaikams.
Rizikos veiksniai
Displazija gali pasireikšti bet kam, tačiau žinoma, kad mergaitėms ir pirmagimiams rizika yra didesnė. Ši būklė gali būti ir pavienę, bet kartais išryškėja tik viename klube (dažniau kairėje pusėje), tačiau gali paveikti ir abu sąnarius.
Galimos komplikacijos
Displazija padidina išnirimo riziką net nesant sunkioms traumoms. Ypač vaikams ir suaugusiesiems su šiuo sutrikimu klubo sąnarys būna silpnesnis, o jį laikančios raumenys ir raiščiai – laisvesni nei įprasta. Komplikacijos gali būti:
- Kremzlės plyšimai (labralinės ašaros), atsirandantys dėl ilgalaikio sąnario nestabilumo.
- Osteoartritas – sąnario kremzlės susidėvėjimas dėl nuolatinės trinties.
- Nuolatinis klubo nestabilumas ir skausmas.
Svarbu pasitarti su gydytoju apie būdus, kaip veiksmingai apsaugoti klubą ir sumažinti išnirimo ar traumų riziką.
Kaip nustatoma klubo displazija?
Pirmiausia gydytojas atlieka fizinę apžiūrą, pasikalba apie jūsų ar vaiko simptomus. Pastebėjus skausmą ar nestabilumą, ligos eigos paaiškinimui dažnai prireikia vaizdinių tyrimų:
- Ultragarsinis tyrimas.
- Klubo sąnario rentgenograma.
- Kompiuterinė tomografija (KT).
Kūdikio beribio judrumo arba skausmo atveju diagnozė patikslinama tų vizitų metu, kai tikrinama bendra sveikata.
Gydymo metodai
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo amžiaus, požymių stiprumo ir sąnario pakitimų. Dažniausi sprendimai:
- Specialus įtvaras ar dirželis – kūdikiams dažnai skiriamas įtvaras, kuris padeda laikyti klubus taisyklingoje padėtyje vystantis. Pradėjus gydymą anksti (iki pusės metų) dažnai užtenka kelių mėnesių nešiojimo ir sąnariai vystosi tinkamai.
- Fizioterapija – skiriami tempimo ir stiprinimo pratimai, kurie pagerina raumenų aplink klubą jėgą, lankstumą ir stabilumą.
- Chirurginis gydymas – jei kitų priemonių nepakanka, gali būti reikalinga operacija. Tinkamiausią metodą – kaulų perstatymą, sąnario vidinės dalies taisymą ar net endoprotezavimą (sunkiais atvejais) – parenka gydytojas, atsižvelgdamas į kiekvieną atvejį individualiai.
Ar galima išvengti klubo displazijos?
Displazijos išvengti neįmanoma, nes ji susijusi su kaulų vystymusi ar paveldimumu. Tačiau galima sumažinti apkrovą vaiko klubui pirmuosius mėnesius – pasitarkite su gydytoju, kaip tinkamai vystyti ar laikyti kūdikį, kad sąnariams nebūtų daromas papildomas spaudimas.
Prognozė
Pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius pastebėta ir laiku gydyta klubo displazija dažniausiai nesukelia ilgalaikių pasekmių. Po kelių mėnesių laikotarpio su įtvaru, sąnariai anksti atsinaujina ir vaikai vėliau nepatiria jokių problemų. Suaugusieji po gydymo taip pat paprastai grįžta prie įprastos veiklos, kai tik specialistai patvirtina, kad judėjimas saugus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei juntate klubo skausmą, kuris neišnyksta per kelias dienas, ar pastebėjote bet kokius displazijos simptomus pas vaiką, verta pasitarti su gydytoju. Taip pat svarbu neatidėlioti vizito, jei įtariate klubo išnirimą – sąnario negalima bandyti grąžinti į vietą savarankiškai, būtina kuo greičiau kreiptis į medikus.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Ar mano vaikui diagnozuota displazija, ar kita įgimta klubo sąnario problema?
- Kaip dažnai reikės tikrinti klubo sąnarį ateityje?
- Kokio gydymo prireiks man ar vaikui?
- Ar bus reikalinga operacija?
Ką reikėtų žinoti apie fizinį aktyvumą
Suaugusiesiems, sergantiems klubo displazija, svarbu judėti tiek, kiek leidžia sveikata – gydytojas ar kineziterapeutas gali rekomenduoti, kiek ir kokių pratimų atlikti. Svarbiausia – neperžengti savo galimybių ribų ir vengti skausmą sukeliančių veiklų, kad išvengtumėte tolimesnių pažeidimų.
