Vasaros mėnesiai dažnai asocijuojasi su atostogomis prie jūros, ilgais vakarais gamtoje ir gaiviomis šaltomis gėrimų taurėmis. Vis dėlto karštis ne visiems yra toks džiaugsmingas laikas. Daugelis žmonių, ypatingai vyresnio amžiaus ir sergantys lėtinėmis ligomis, dažnai pastebi, kad karštomis dienomis jie greitai pavargsta. Kodėl taip yra? Kokios fiziologinės ir psichologinės priežastys lemia pavargimą karštame ore? Pažvelkime į šį reiškinį išsamiau.
Fiziologinės priežastys
Kūno temperatūros reguliavimas
Karščio metu organizmas vadovaujasi sudėtinga termoreguliacinės sistemos strategija, siekdamas palaikyti optimalią kūno temperatūrą. Kai aplinka pakyla virš normalių ribų, pradeda veikti kūno aušinimo mechanizmai, taip pat padidėja širdies ritmas ir kraujotaka į odą. Tai leidžia nejungti šilumos į aplinką. Tačiau šis procesas yra energijai reiklus, todėl sumažėja fizinė ištvermė ir atsiranda nuovargis.
Dehidratacija
Karštis skatina prakaito išsiskyrimą, kurio metu organizmas praranda vandenį ir mineralus, tokius kaip natris ir kalis. Be pakankamo skysčių kiekio organizmas pradeda jausti dehidrataciją, o tai tiesiogiai veikia mūsų gebėjimą susikaupti ir pastebimai mažina energijos lygį. Svarbu gerti pakankamai vandens ir vartoti elektrolitų praturtintus gėrimus, kad išvengtumėte šios būsenos.
Medicininės būklės
Lėtinės ligos
Žmonės, kenčiantys nuo širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ar kvėpavimo sistemos sutrikimų, dažnai yra jautresni karščio poveikiui. Dėl šių būklių kūnas gali ne taip efektyviai reguliuoti temperatūrą, o tai dar labiau paaštrina nuovargio jausmą. Be to, kai kuriuos vaistus, pvz., kraujospūdžiui mažinti, reikia ypač atsargiai vartoti karštuoju metų laiku, nes jie gali pabloginti dehidrataciją ir apsunkinti organizmo termoreguliaciją.
Psichologiniai veiksniai
Psichikos būklė ir stresas
Stressas ir nuovargis yra glaudžiai susiję, o papildomas šilumos diskomfortas gali tik pabloginti situaciją. Pirma, karštis tiesiogiai veikia mūsų emocinę būklę, sustiprindamas nerimo ir irzulio jausmus. Taip pat karščio metu sumažėja miego kokybė, todėl yra poveikis psichikos sveikatai. Šie aspektai derina prisideda prie bendro nuovargio pojūčio.
Mitų paneigimas
Karštis visus veikia vienodai
Dažnai gali pasirodyti, kad karštis vienodai veikia visus, tačiau iš tikrųjų skirtingi žmonės į šilumą gali reaguoti skirtingai. Individualus tolerancijos lygis gali priklausyti nuo genetinių ypatybių, gyvenimo būdo ir sveikatos būklės. Tai paaiškina, kodėl kai kurie žmonės karštyje jaučiasi energingi, o kiti greitai pavargsta.
Patarimai nuovargiui mažinti
Tinkamas drėkinimas
Norėdami sumažinti karščio poveikį, užtikrinkite, kad per dieną gertumėte pakankamai vandens. Venkite per didelio kiekio kofeino ir alkoholio, nes jie gali skatinti skysčių netekimą.
Atvėsinimo strategijos
Naudokite ventiliatorių ar oro kondicionierių patalpų temperatūrai reguliuoti. Taip pat galite uždėti drėgną rankšluostį ant kaktos ar kaklo, kad atvėstumėte. Dėvėkite lengvus, kvėpuojančius drabužius, kad sumažintumėte perkaitimo riziką.
Teisingas poilsis
Svarbu neperkrauti savęs veikla, ypač per piką, kai lauke yra karščiausia. Pabandykite sumažinti judėjimą lauke per vidurdienį ir raskite laiko atsipalaidavimui vėsesniu paros metu. Be to, užtikrinkite gerą miego rutiną, kad atsigautumėte ir būtumėte pasiruošę naujai dienai.
Apibendrinant, greitas nuovargis karštyje gali būti susijęs su sudėtingu fiziologiniu ir psichologiniu procesų deriniu. Išmanydami savo kūno poreikius ir imdamiesi veiksmų, galite sumažinti nuovargio lygį ir mėgautis vasaros malonumais be diskomforto.
Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.
