Įprastai dantenos būna šviesiai rausvos, tačiau kartais jų spalva gali pasikeisti ir tapti blyškesnė tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Tai gali reikšti, kad dantenose ar visame organizme vyksta sveikatos pokyčiai. Dėl naujai pastebėtų ar ilgai trunkančių dantenų spalvos pakitimų pravartu kreiptis į gydytoją ar odontologą, kad būtų nustatyta tikroji priežastis.
Blyškių dantenų priežastys
Blyškios dantenos dažnai rodo tam tikras organizmo problemas. Štai dažniausiai pasitaikančios priežastys:
Kraujavimas dėl vitamino K trūkumo
Vitaminas K būtinas kraujo krešėjimui. Jei šio vitamino stinga, ypač mažiems vaikams, organizmas gali lengvai kraujuoti, įskaitant ir dantenas. Be to, galima pastebėti ir kitų simptomų: dažnesnių mėlynių, blyškesnę odą, padidėjusį dirglumą, vėmimą, tamsias išmatas ar net traukulius. Dėl vitamino K trūkumo dantenos gali atrodyti panašiai kaip sergant mažakraujyste – neįprastai išblyškusios. Dažniausiai ši būklė išsprendžiama suleidus vitamino K.
Mažakraujystė (anemija)
Kai organizmui trūksta sveikų raudonųjų kraujo kūnelių – pagrindinių deguonies pernešėjų – įvairūs audiniai, įskaitant dantenas, negauna pakankamai deguonies. Dėl to dantenų spalva pašviesėja ir tampa blyški. Papildomi požymiai: nuovargis, silpnumas, šviesi arba gelsva oda, dažnesni galvos skausmai, šąlančios galūnės, dusulys ar svaigimas. Mažakraujystę dažniausiai sukelia geležies, folio rūgšties ar vitamino B12 trūkumas, tačiau priežastimi gali būti ir stiprus kraujavimas, skydliaukės sutrikimai ar genetinės ligos. Gydymas priklauso nuo priežasties – jis gali apimti mitybos papildus, gydymą vaistais ar kraujo perpylimą.
Baltos dėmės burnoje (leukoplakija)
Jei dantenos ar burnos gleivinė pasidengia baltomis, nuvalyti neišeinančiomis apnašomis, tai gali būti leukoplakijos požymis. Tabako vartojimas – dažnas rizikos veiksnys. Kartais tokios dėmės būna sumaišytos su rausvomis ploteliais. Paprastai leukoplakija yra nepiktybinė, bet kai kuriais atvejais gali tapti piktybine, ypač jei pastebimos ir raudonos, ir baltos dėmės vienu metu. Jeigu pastebite neįprastų, nepaaiškinamų spalvų pokyčių ar dėmių burnos ertmėje, pasitarkite su gydytoju.
Hormoniniai pokyčiai menopauzės metu
Menopauzės laikotarpiu pakitus hormonų lygiui, kai kurioms moterims gali išsivystyti burnos gleivinės pokyčiai. Viena iš jų – menopauzinis gingivostomatitas, pasireiškiantis dantenų spalvos ir kraujavimo pakitimais. Dantenos gali tapti tiek blyškesnės, tiek tamsesnės nei įprasta. Dažniausiai šią būklę padeda suvaldyti hormonų terapija.
Kaip pasirūpinti burnos sveikata
Neprižiūrėtos dantenos ir dantys gali neigiamai paveikti bendrą savijautą bei didinti įvairių sveikatos problemų riziką. Norint išvengti problemų, svarbu skirti dėmesio burnos higienai:
- Valykite dantis su fluoro turinčia dantų pasta du kartus per dieną.
- Kasdien naudokite dantų siūlą.
- Reguliariai lankykitės pas odontologą – bent kartą per 6 mėnesius.
- Nevartokite tabako gaminių – tiek rūkyti, tiek kramtyti žalinga.
- Rinkitės subalansuotą, vitaminų ir mineralų turtingą mitybą.
- Pakeiskite dantų šepetėlį kas 3–4 mėnesius.
- Stenkitės apsaugoti veidą ir žandikaulį nuo traumų.
- Venkite saldžių gėrimų ir užkandžių.
Gera burnos higiena ne tik padeda išsaugoti sveikas dantenas, bet ir sumažina daugelio sveikatos sutrikimų riziką. Pastebėję neįprastų pakeitimų burnoje, nedelskite pasitarti su specialistu.
