Opinis kolitas – tai lėtinė liga, sukelianti apatinės žarnyno dalies (storosios žarnos) gleivinės uždegimą ir žaizdeles. Kad būtų galima tiksliai nustatyti šios būklės tipą ir sunkumą, gydytojai atlieka kolonoskopiją – tyrimą, leidžiantį apžiūrėti žarnos vidų.
Kam atliekama kolonoskopija?
Kolonoskopija yra labai svarbi ne tik diagnozuojant opinį kolitą, bet ir prevenciniam storosios žarnos vėžio patikrinimui. Sergantieji opinio kolitu priklauso didesnės žarnos vėžio rizikos grupei, todėl jiems rekomenduojama reguliariai atlikti šiuos patikros tyrimus.
Kaip atliekamas tyrimas?
Kolonoskopija – procedūra, kurios metu ilga, lanksti vamzdelio formos kamera įvedama į žarnyną per išangę. Kad gydytojas galėtų gerai matyti žarnos gleivinę, keletą dienų prieš procedūrą reikia vartoti laisvinamųjų vaistų – jie visiškai išvalo žarnyną.
Prieš tyrimą, siekiant sumažinti diskomfortą, dažniausiai skiriami raminamieji vaistai ir anestetikai. Pasiruošus pacientas paguldomas ant šono, o gydytojas atsargiai įveda kolonoskopo vamzdelį.
Procedūros metu apžiūrima, ar nėra uždegimo, paraudimo, žaizdelių, polipų (išaugų, galinčių tapti vėžinėmis). Pastebėtas polipas paprastai iš karto pašalinamas. Jei gydytojui kyla įtarimų, nedidelė audinio dalis paimama biopsijai ir nusiunčiama ištirti – taip patikslinama diagnozė ir įvertinama, ar nėra vėžio požymių.
Opinio kolito forma ir sunkumas
Kolonoskopijos metu gydytojas mato, kiek ir kurioje dalyje pažeista žarna. Tokia informacija padeda tiksliai įvertinti ligos išplitimą ir pritaikyti efektyviausią gydymą. Pagal apimtį opinis kolitas gali būti:
- Proktitas – uždegimas apsiriboja tiesiąja žarna, tai lengviausia forma.
- Proktosigmoiditas – pažeista tiesioji žarna ir apatinė storosios žarnos dalis – sigma.
- Kairės pusės kolitas – uždegimas išplinta nuo tiesiosios žarnos iki link blužnies esančios žarnos dalies.
- Pankolitas – apima beveik visą storąją žarną. Kartais uždegimas būna apėmęs skersinę, bet ne visą kylančią žarną – vis tiek vadinama pankolitu.
Kaip stebima gydymo eiga?
Uždegimą mažinantys vaistai, skirti opinio kolito gydymui, leidžia sumažinti žarnos pažeidimus ir skatinti gleivinės atsinaujinimą. Siekiant įvertinti, ar gydymas veikia, gydytojas gali periodiškai rekomenduoti kartoti kolonoskopiją. Tada apžiūrima, ar sumažėjo uždegimas, ar sugyja žarnyno gleivinė – tai geri gydymo rodikliai.
Žarnyno vėžio rizika sergant opiniu kolitu
Ilgainiui pastovus žarnos uždegimas gali lemti vėžinių ląstelių atsiradimą žarnyno gleivinėje. Dažniausiai didesnė rizika išryškėja po 8–10 metų nuo diagnozės arba simptomų pradžios. Rizika dar labiau didėja, jei uždegimas yra didelėje žarnos dalyje.
Nors bendra rizika vis dar išlieka nedidelė, svarbu nuolat stebėti savo sveikatą. Daugelis žmonių, sergančių opiniu kolitu, niekada nesusirgs storosios žarnos vėžiu, tačiau ankstyva diagnostika yra ypač svarbi.
Reguliarūs vėžio tyrimai
Paprastai gydytojai rekomenduoja pradėti reguliarias vėžio patikras po 8 metų sergant opiniu kolitu. Net jei pirmasis tyrimas neranda pakitimų, kolonoskopiją patariama kartoti kas 1–3 metus, kad būtų galima paimti mėginius (biopsijas) ir patikrinti žarnos gleivinę dėl ankstyvų vėžio pokyčių.
Atsakingas požiūris ir specialisto rekomendacijų laikymasis užtikrina, kad bet kokie pokyčiai būtų aptikti laiku – kuo anksčiau nustatomas vėžys, tuo didesnė tikimybė visiškai pasveikti.













