Koronarinės arterijos kalkėjimas – tai būklė, kai širdį maitinančiose kraujagyslėse, vadinamose koronomis arterijomis, pradeda kauptis kalcis. Dažniausiai šis procesas prasideda tuomet, kai maždaug penkerius metus arterijų sienelėse kaupiasi apnašos, sudarytos iš riebalų ir cholesterolio (aterosklerozė).
Koronarinės arterijos kalkėjimo ypatumai
Koronarinės arterijos kalkėjimas yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų požymių. Medikams ši informacija leidžia tiksliau įvertinti žmogaus širdies ir kraujagyslių sistemos būklę ir numatyti riziką patirti širdies ligas ateityje. Kai apnašos ir kalcio sankaupos susiaurina kraujagysles, jose sumažėja vietos kraujui tekėti, todėl širdies raumuo gali nebegauti pakankamai deguonies. Dėl šios priežasties atsiranda krūtinės skausmas, o kai kuriais atvejais gali ištikti infarktas.
Kalkėjimas gali išsivystyti arterijos vidiniame sluoksnyje (intimoje) – šis tipas dažniausiai aptinkamas koronarų kraujagyslėse. Taip pat gali formuotis viduriniame sienos sluoksnyje (medijoje).
Kuo skiriasi kalkėjimas nuo aterosklerozės?
Kalcio kiekis arterijose dažnai atspindi progresuojančios aterosklerozės lygį. Aterosklerozė yra procesas, kurio metu arterijose formuojasi riebalų bei kalcio apnašos, jas susiaurina ir apsunkina kraujo tekėjimą.
Kiek žmonių susiduria su kalkėjimu?
Dauguma sergančiųjų koronarine širdies liga turi ir kraujagyslių kalkėjimą. Vyresniems nei 70 metų žmonėms jis nustatomas daugiau nei 90 % vyrų ir apie 67 % moterų. Moteris ilgiau apsaugo estrogenai – iki menopauzės jos serga rečiau, tad klastingos ligos požymiai joms dažniausiai išryškėja 10–15 metų vėliau nei vyrams.
Pastebėta, kad baltosios rasės žmonės dažniau susiduria su kraujagyslių kalkėjimu. Be to, ši būklė dažnesnė tarp vyrų.
Kas didina riziką kalkėti koronarinių arterijų sienelėms?
- Lėtinė inkstų liga
- Angliavandenių apykaitos sutrikimai, pavyzdžiui, diabetas
- Didelis blogojo cholesterolio (MTL) ir mažas gerojo cholesterolio (DTL) kiekis
- Padidintas kūno masės indeksas (KMI)
- Šeimos istorija, kai artimieji patyrė arterijų kalkėjimą
- Didelis kraujospūdis
- Rūkymas arba kitų tabako gaminių vartojimas
- Vyresnis amžius
- Paratiroidinio hormono disbalansas
- Padidėjęs fosforo kiekis kraujyje
- Padidėjęs kalcio kiekis kraujyje
Kaip kalkėjimas veikia širdį?
Kalcis ilgainiui daro arterijų sieneles kietesnes ir praranda jų elastingumą. Dėl to padidėja rizika atsirasti širdies ir kraujagyslių problemoms, nes kraujas sunkiau teka į kūno organus. Kalcio sankaupos taip pat apsunkina arterijų praplėtimą arba stentavimo procedūras, nes išlieka didesnė tikimybė, kad tokios priemonės bus mažiau veiksmingos ar net neveiks.
Koronarinės arterijų kalkėjimo simptomai
Daugelis žmonių, kurių arterijos yra sukalkėjusios, nejaučia jokių simptomų. Laikui bėgant gali atsirasti:
- Pastovus spaudžiantis krūtinės skausmas (stabili angina)
- Praplėstas kvėpavimas ar dusulys
- Širdies infarktas
Kodėl kalkėja arterijos?
Kalcio kaupimasis kraujagyslėse dažniausiai prasideda po 40-ies, nors pirmosios mikroskopinės dalelės gali atsirasti jau dvidešimtmečių arterijose. Kur kas didesnė rizika susidaryti kalkėms atsiranda pažeistose, uždegimo paveiktose ar gydytose arterijose. Pradžioje mikrocalcifikatai būna labai maži (apie 0,5 mikrono), tačiau laikui bėgant jie auga ir gali viršyti 3 mm.
Tikėtina, jog intimos sluoksnyje mikrocalcifikatai atsiranda tuomet, kai žūsta kraujagyslių lygiųjų raumenų ląstelės.
Kaip nustatomas kalkėjimas?
Nors aterosklerozė vystosi ilgą laiką, ją galima aptikti ankstyvose stadijose naudojant vaizdinimo technologijas. Kompiuterinė tomografija (KT) leidžia tiksliai įvertinti kalcio sankaupas širdies kraujagyslėse – šis tyrimas dar vadinamas koronarinės arterijų kalcio (KAK) testu.
Tiriant atliekami keli dalykai:
- Skaičiuojama, kiek kalcio sankaupų yra kraujagyslėse
- Nustatomas jų tankis
- Matuojamas kalkių dydis
Kalcifikacijos plotas padauginamas iš tankio – taip nustatomas vadinamasis Agatstono balas. Šis skaičius gali būti nuo 0 iki 400 ar dar didesnis – kuo balas aukštesnis, tuo didesnė infarkto ar insulto rizika per ateinančius dešimt metų.
Pagal surinktą balą vertinama ligos stadija:
- 0 – kalkėjimo nėra
- 1–99 – lengva ligos forma
- 100–399 – vidutinė forma
- Daugiau nei 400 – sunki forma
Kiti tyrimo metodai
Be KT, sudėtingesniems atvejams gali būti taikomi ir kiti metodai. Intravaskulinis ultragarsas (IVUS) leidžia iš vidaus apžiūrėti kraujagysles ir suskirstyti kalkėjimo sunkumą pagal klases. Intravaskulinė optinės koherentinės tomografijos (IVOCT) technologija padeda labai tiksliai nustatyti kalkėjimo storį ir mastą bei detaliai išmatuoti pažeistas vietas.
Gydymo galimybės
Standartinio gydymo metodo, specialiai skirto kalkėjimui, šiuo metu nėra, tačiau kai kurios procedūros taikomos rimtesniais atvejais. Intravaskulinė litotripsija dažniausiai pasitelkiama, kai kalcio sankaupų labai daug – šis būdas naudoja specialų kateterį, kuris skleidžia bangas, suskaldo kalkes ir palengvina arterijos praplėtimą, leidžiant įstatyti stentą ir užtikrinti kraujo pratekėjimą.
Taip pat taikomos papildomos priemonės:
- Sukamoji, orbitinė ar lazerinė aterektomija – apnašų ir kalcio šalinimas iš kraujagyslių
- Spaudiminė, pjaunamoji ar specialių balionų angioplastika – apnašos prispaudžiamos prie sienelės, kad atsivertų stipriai susiaurėjusios vietos.
Galimos gydymo komplikacijos
Atliekant litotripsiją, gali kilti tokių komplikacijų kaip širdies ritmo sutrikimai, aneurizmos susiformavimas, kraujavimas, insultas ar mirtis.
Sukamosios aterektomijos metu taip pat kyla arterijos pažeidimo, infarkto, mirties ar ūmaus vainikinių arterijų aplinkkelio operacijos poreikio pavojus. Atlikus angioplastiką fiksuojamos tokios komplikacijos kaip infarktas, insultas, ritmo sutrikimai, kraujavimas ar kraujo krešulių susidarymas.
Kaip sumažinti riziką?
Koronarinių arterijų kalkėjimo rizikos galima sumažinti sprendžiant pagrindines priežastis:
- Koreguojant cukrinį diabetą
- Normalizuojant cholesterolio lygį
- Tvarkant aukštą kraujospūdį
- Gydant inkstų ligas
Ligos prognozė
Koronarinių arterijų kalkėjimas stipriai padidina širdies ligų ir rimtų širdies-kraujagyslių įvykių tikimybę. Gydymo rezultatai dažnai priklauso nuo taikomos procedūros – pavyzdžiui, litotripsija būna sėkminga daugiau nei 92 % atvejų, o sukamoji aterektomija – apie 90 % atvejų.
Kalkėjimas apsunkina balioninės angioplastikos procedūras ir stentų įstatymą – dėl kietų sienelių jas sunku išplėsti ar įtvirtinti taip, kad užtikrintų ilgalaikį efektą.
Kasdienė priežiūra ir gyvenimo būdas
Diagnozavus kraujagyslių kalkėjimą, svarbu laikytis širdžiai palankaus gyvenimo būdo. Rekomenduojama mažinti riebalų kiekį racione, atsisakyti tabako gaminių, reguliariai sportuoti ir kontroliuoti tiek kraujospūdį, tiek cholesterolio lygį kraujyje.
Jei sergate arterine hipertenzija ar padidėjusiu cholesteroliu, būtina nuolat lankytis pas gydytoją ir kartu ieškoti būdų, kaip pagerinti širdies ir kraujagyslių būklę.
Kada kreiptis į specialistą?
Reguliarūs vizitai pas gydytoją būtini, jei vargina aukštas kraujospūdis ar padidėjęs cholesterolio kiekis. Jei norite sužinoti, koks rizikos lygis jums būdingas ar koks gydymas tinkamiausias, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.
