Kraujagyslinis žiedas – tai įgimtas širdies defektas, galintis sukelti kvėpavimo ar rijimo sunkumus. Ši būklė pasireiškia dar prieš gimdymą, embriono vystymosi metu, kai aorta ir jos atsišakojimai susiformuoja neįprastai. Dėl to pagrindinė arterija ar jos šakos gali apsivynioti aplink trachėją, stemplę arba abi šias struktūras ir spausti jas, dėl ko sutrinka oro patekimas į plaučius ar maisto judėjimas į skrandį.
Kaip vystosi kraujagyslinis žiedas?
Kai vaisius vystosi, aorta įprastai prasideda iš kairiojo skilvelio ir kyla į viršų šalia trachėjos, kur sudaro vadinamąją aortos lanką. Nuo lanko atsišakoja kelios arterijos, kurios aprūpina kūną deguonimi. Tačiau sergant kraujagysliniu žiedu, aorta ar jos šakos gali iš dalies arba visai apsivynioti aplink vaiko kvėpavimo ar virškinimo takus. Tokia žiedą primenanti kraujagyslių konfigūracija gali spausti šias struktūras bei sukelti įvairius simptomus.
Kraujagyslinis žiedas aptinkamas vos mažiau nei 1% naujagimių ir sudaro apie 1–3% visų įgimtų širdies ydų. Ligai būdingas pasitaikymas tarp visų etninių grupių, tačiau ji dažnesnė berniukams nei mergaitėms.
Kraujagyslinių žiedų rūšys
Yra keli pagrindiniai kraujagyslinių žiedų tipai, iš kurių dažniausiai pasitaiko šie:
- Dvigubas aortos lankas: aorta skyla į dvi dalis, kurios apsupa ir spaudžia trachėją bei stemplę, vėliau vėl susijungdamos į vieną kraujagyslę.
- Dešinysis aortos lankas: aorta kyla iš dešinės trachėjos pusės ir atsišakoja taip, kad vienas iš šakų praeina už stemplės. Ši konfigūracija užbaigiama išlikusia kraujagysle, kuri spaudžia trachėją ar stemplę.
- Aberantinė dešinioji poraktinė arterija: ši arterija įprastai turėtų atsiskirti nuo aortos šakos, bet esant šiai anomalijai, ji išauga tiesiai iš aortos ir eina už stemplės. Dažniausiai tokiu atveju nesusidaro pilnas žiedas ir simptomai gali nepasireikšti.
Kodėl atsiranda kraujagysliniai žiedai?
Kol kas nėra tiksliai žinoma, kodėl vystantis vaisiui kai kurios aortos dalys neišnyksta, kaip turėtų, ir suformuoja nenormalią struktūrą. Tai yra grynai įgimta anomalija, kurios išvengti nėra žinomo būdo.
Kraujagyslinio žiedo simptomai
Ligos požymiai gali priklausyti nuo žiedo tipo ir sunkumo. Simptomai gali prasidėti kūdikystėje, vėliau vaikystėje ar net būti nepastebimi iki suaugusio amžiaus, o kai kurie žmonės jų gali visai nejausti. Dažnai sergantieji konsultuojasi su plaučių ar virškinimo traktų specialistais dėl ilgai besitęsiančių nespecifinių simptomų, tačiau aiški diagnozė nustatoma tik vėliau.
Kvėpavimo sutrikimų požymiai
- Kosulys
- Dažnos kvėpavimo takų infekcijos
- Išsiplėtę nosies sparneliai kvėpuojant
- Trias palydintis švokščiantis ar gergždžiantis garsas
- Mėlynuojanti oda dėl deguonies trūkumo
Virškinimo arba rijimo sunkumų simptomai
- Rūgštus atpylimas
- Nesėkmingas svorio augimas
- Jausmas, kad kažkas prikimšta ryklėje
- Dažnas springimas arba sunkumai ryjant maistą
- Rijimo sutrikimas, ypač kietą maistą
- Vėmimas
Kai kuriems su kraujagysliniu žiedu sergantiems vaikams ar suaugusiesiems gali pasireikšti ir kitų širdies ydų, kurios sukelia dar papildomų požymių, pavyzdžiui:
- Širdies ūžesys
- Širdies permušimai
- Dusulys
Diagnostika ir tyrimai
Kai įtariama ši liga, gydytojas gali paskirti įvairius tyrimus, padedančius įvertinti vidaus organų struktūrą bei funkciją:
- Krūtinės rentgenograma: pirmasis žingsnis, leidžiantis matyti vidaus organų padėtį ir galimus pakitimus.
- Kompiuterinė tomografija (KT): detalūs vidaus struktūrų, įskaitant širdį, trachėją ir stemplę, vaizdai.
- Širdies echoskopija: judančių širdies ir aortos vaizdų gavimas ultragarsu.
Norint tiksliau įvertinti trachėją ar stemplę, gali būti atliekami papildomi tyrimai:
- Bario testas: pacientui nuryjus kontrastinę medžiagą, rentgeno nuotraukose matyti, kaip ji keliauja stemple. Tai leidžia pastebėti suspaudimo vietas.
- Bronchoskopija: specialus vamzdelis su kamera leidžia prižiūrėti kvėpavimo takus iš vidaus.
- Viršutinės virškinamojo trakto endoskopija: vamzdelis su kamera perduoda vaizdą iš ryklės ir stemplės.
Gydymo galimybės
Jei kraujagyslinis žiedas spaudžia trachėją ar stemplę ir sukelia simptomus, dažniausiai siūloma chirurginė operacija. Tam tikriems tipams, kaip dvigubas aortos lankas, operuoti rekomenduojama kuo anksčiau.
Operacijos pobūdis priklauso nuo defekto tipo ir individualių savybių. Dažniausiai gydytojai atskiria arba pašalina žiedo dalį, kad nebebūtų spaudžiama trachėja ar stemplė. Daugeliu atvejų atliekama atvira operacija per krūtinės ląstos šoną (torakotomija) su didesniais pjūviais. Kai kuriems vyresniems vaikams galimas ir mažiau invazinis metodas.
Ar galima užkirsti kelią?
Mokslininkai dar neišsiaiškino, kodėl kraujagysliniai žiedai susiformuoja vaisiui vystantis, todėl prevencinių priemonių šiam defektui išvengti nėra.
Gyvenimas po gydymo ir prognozė
Chirurginis kraujagyslinio žiedo gydymas yra laikomas saugiu ir veiksmingu. Po operacijos simptomai gali išlikti keletą mėnesių, tačiau dažniausiai per metus visi nemalonūs pojūčiai išnyksta. Pakartotinės operacijos retai reikalingos, tačiau gydytojų priežiūra rekomenduojama ilgesnį laiką – ypač jei buvo nustatyta ir kitų širdies ar kvėpavimo sistemos ligų.
Ateityje gali prireikti lankytis pas kardiologą, gastroenterologą ar pulmonologą tolimesnei sveikatos būklės stebėsenai.
Klausimai gydančiam gydytojui
- Kokio tipo kraujagyslinis žiedas yra diagnozuotas?
- Ar žiedas spaudžia trachėją, stemplę, ar abi struktūras?
- Ar rekomenduojama operacija?
- Jeigu taip, ar tai bus atvira, ar mažai invazinė operacija?
- Kiek užtruks atsigavimas po operacijos?
- Ar simptomai po gydymo išnyks visiškai?
- Ar man reikalingas kitų specialistų stebėjimas?
- Ar yra nustatyta ir kitų įgimtų širdies ydų?
- Jeigu taip, ar jos gali būti gydomos chirurgiškai kartu su kraujagysliniu žiedu?
