Kryptokokinė meningitas – tai reta, bet pavojinga infekcija, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenų dangalus. Šią būklę sukelia grybeliai, labiausiai žinomi kaip Cryptococcus neoformans ir Cryptococcus gattii. Sveikiems žmonėms ši liga nustatoma itin retai, tačiau didžiausią riziką susirgti turi tie, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Kokie simptomai?
Kryptokokinės meningito požymiai paprastai atsiranda palaipsniui – gali praeiti kelios dienos ar net savaitės nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų pradžios. Dažniausiai pasireiškia šie simptomai:
- stiprus galvos skausmas
- pykimas ir vėmimas
- sumišimas, haliucinacijos arba staigūs elgesio pokyčiai
- letargija, mieguistumas
- jautrumas šviesai
Kai kuriems žmonėms išsivysto kaklo sustingimas bei pakyla temperatūra.
Galimos komplikacijos
Negydoma infekcija gali progresuoti ir sukelti rimtų padarinių, įskaitant komą, klausos praradimą ar net nepataisomą galvos smegenų pažeidimą. Galimas ir hidrocefalija – būklė, kai smegenyse kaupiasi skysčiai.
Nusilpusiems žmonėms – ypač sergantiems ŽIV – prognozė ypač sudėtinga, nes net ir tinkamai gydant dalis pacientų neišgyvena.
Kas lemia šią ligą?
Dauguma atvejų sukelia grybelis Cryptococcus neoformans. Šis grybelis aptinkamas dirvožemyje visame pasaulyje, ypač ten, kur gausu paukščių išmatų. Kitas šios ligos sukėlėjas, Cryptococcus gattii, dažniau sutinkamas aplink tam tikrus medžius – dažniausiai eukaliptus ir tarp jų esančiose liekanose.
Kryptokokinė meningitas dažniausiai nustatoma žmonėms, kurių imuninė sistema stipriai nusilpusi. Tačiau C. gattii infekcija gali pasireikšti ir sveikiems asmenims, nors tai gana reta.
Kaip diagnozuojama kryptokokinė meningitas?
Įtariant šią infekciją, gydytojas atlieka fizinį ištyrimą ir vertina pasireiškusius simptomus. Tiksliai diagnozei patvirtinti dažniausiai atliekama juosmens punkcija – imamas nedidelis smegenų skysčio mėginys iš apatinės nugaros dalies. Šis mėginys tiriamas laboratorijoje, ieškant infekcijos požymių. Papildomai gali būti atliekami ir kraujo tyrimai.
Kaip gydoma ši infekcija?
Diagnozavus kryptokokinį meningitą, gydymas pradedamas kuo greičiau. Paprastai skiriami stiprūs priešgrybeliniai vaistai, tokie kaip amfotericinas B, kuris dažniausiai leidžiamas į veną. Dažnai papildomai kartu skiriamas flucitozinas, siekiant pagreitinti atsistatymą.
Gydymo metu reguliariai tikrinamas smegenų skysčio mėginys, siekiant stebėti infekcijos eigą. Kai tyrimai kelias savaites rodo neigiamus rezultatus, dažniausiai pereinama prie kito vaisto – flukonazolo. Šis vaistas vartojamas dar keletą savaičių, kad ligos atsinaujinimo rizika sumažėtų kuo labiau.
Ilgalaikės perspektyvos ir rizikos
Kryptokokinė meningitas pirmiausia paveikia asmenis, kurių imunitetas labai silpnas. Nors ši infekcija pagrindinėje populiacijoje – ypač pas sveikus žmones – yra labai reta, sergantieji ŽIV ir kitomis imunitetą silpninančiomis ligomis rizikuoja kur kas labiau.
Kai kuriose šalyse, kur ŽIV labai paplitęs, šios infekcijos mirštamumas didelis – gali siekti daugiau nei pusę sergančiųjų. Dažnai pacientams po gydymo tenka ilgai arba net visą likusį gyvenimą vartoti flukonazolą, kad būtų išvengta ligos pasikartojimo.
