Šlapime randami kristalai – tai ženklas, kad šlapime yra per daug mineralų, o skysčio kiekis per mažas. Dėl to smulkios mineralų dalelės pradeda jungtis į mases. Tokie kristalai dažniausiai yra nustatomi atliekant šlapimo tyrimą. Šis reiškinys vadinamas kristalurija.
Kaip šlapimo kristalai veikia organizmą
Daugeliu atvejų šlapimo kristalai nesukelia jokių problemų. Tačiau kai kurie jų gali didėti ir virsti akmenimis, kurie užkemša šlapimo takus. Tokia blokada gali tapti priežastimi rimtų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, ūminio inkstų pažeidimo.
Ne visi kristalai būtinai signalizuoja apie sveikatos problemą. Kai kurie gali pasišalinti natūraliai, kitiems gali prireikti gydytojo pagalbos juos pašalinant.
Kokie kristalai būna šlapime
Laboratorijoje šlapimo mėginys tiriamas mikroskopu. Pagal jų formą galima atskirti įvairių rūšių kristalus:
- Kalcio oksalato arba kalcio fosfato
- Uratų (šlapimo rūgšties)
- Cistino
- Struvito (magnio amonio fosfato)
- Bilirubino
- Leucinų
- Tirozino
- Hipurino rūgšties
- Amonio biurato
- Ksanino
Kai kurie kristalai neturi aiškios formos – jie būna amorfiški. Šlapimo rūgštingumas (pH) taip pat veikia, kokie kristalai gali susidaryti.
Kas dažniau turi šlapimo kristalų
Šlapimo kristalai gali pasitaikyti kiekvienam. Tai nebūtinai reiškia ligą. Vis dėlto, tokie kristalai kaip cistinas ar ksaninas rodo retas paveldimas ligas. Tie, kuriems dažniau pasireiškia inkstų akmenligė, tyrimuose taip pat dažnai randama kristalų.
Simptomai ir priežastys
Šlapimo kristalų simptomai
Neretai šlapimo kristalai nesukelia jokių pojūčių. Tačiau kai kuriais atvejais galima pastebėti:
- Skausmą apatinėje nugaros ar pilvo srityje
- Padidėjusią kūno temperatūrą
- Debesuotą ar putotą šlapimą
- Dažnesnį norą šlapintis
- Kraują šlapime
- Nepageidaujamą šlapimo kvapą
Kas lemia kristalų susidarymą šlapime
Šlapimo kristalų gali atsirasti dėl įvairių veiksnių:
- Sumažėjęs skysčių vartojimas (organizmo dehidratacija)
- Per gausus tam tikrų maisto produktų suvartojimas (baltymų, vaisių, daržovių, druskos)
- Vartojami vaistai – pavyzdžiui, amoksicilinas, acikloviras, sulfonamidai, atazanaviras, metotreksatas
- Šlapimo takų infekcijos
- Apsinuodijimas etilenglikoliu
- Vėžio ląstelių irimas dėl naviko lizės sindromo, dažnai pasireiškiančio taikant onkologinį gydymą
Ar kristalurija yra užkrečiama?
Šlapimo kristalai nepersiduoda nuo žmogaus žmogui ir nėra užkrečiami.
Šlapimo tyrimai ir diagnostika
Norint nustatyti šlapimo kristalus, gali būti paskirtas šlapimo tyrimas kaip įprastos patikros ar dėl jaučiamų simptomų metu. Dažnu atveju papildomų tyrimų reikės tik tada, jei gydytojui kyla įtarimų dėl specifinių ligų.
Gydymo galimybės
Kristalų šalinimo ar gydymo taktika priklauso nuo jų susidarymo priežasties. Neretu atveju pakanka gerti daugiau vandens ar koreguoti mitybą – mažinti druskos, cukraus, baltymų kiekį racione.
Jei kristalai atsirado dėl vartojamų vaistų, gydytojas gali keisti jų dozavimą ar paskirti kitų preparatų. Esant ligai, dėl kurios atsiranda kristalai, gydoma pagrindinė priežastis.
Kaip apsisaugoti nuo šlapimo kristalų susidarymo
- Vartokite pakankamai skysčių, ypač vandens
- Rinkitės sveiką kūno svorį ir stengkites jį palaikyti
- Neperlenkite lazdelės su baltymų suvartojimu
- Konsultuokitės su gydytoju ar mitybos specialistu, kad sužinotumėte tinkamą kalcio, oksalatų ir vitamino C kiekį
- Ribokite perdirbtų produktų – tokių kaip sūrūs, saldūs gaminiai – kiekį
Prognozė ir gyvenimas su šlapimo kristalais
Perspektyvos žmonėms, kurių šlapime aptikta kristalų, paprastai yra puikios. Svarbiausia laiku nustatyti gretutines ligas ir jas tinkamai gydyti.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei pajuntate skausmą, pakyla temperatūra arba pastebite šlapimo pakitimų, patartina pasitarti su gydytoju. Inkstų ar šlapimo takų akmenys gali būti itin skausmingi ir trukdyti šalinimo funkcijoms, todėl svarbu nedelsti.
