Kritinė galūnių išemija – tai būklė, kai kraujotaka į vieną ar kelias rankas, kojas ar pėdas yra stipriai sutrikusi. Ji pasireiškia stipriu skausmu, nutirpimu ir sunkiai gyjančiomis žaizdomis galūnėse. Ši liga kelia itin didelę riziką komplikacijoms širdyje, galūnių netekimui ar net mirties tikimybei.
Kas sukelia kraujotakos sutrikimus galūnėse?
Kritinė galūnių išemija priskiriama vėlyvai periferinių arterijų ligos stadijai. Tokiu atveju arterijose susikaupia riebalinis apnašas, vadinamas ateroskleroziniais nuosėdomis, kuris jų spindį susiaurina arba net visiškai užblokuoja. Dėl to audiniams ima trūkti deguonies ir maistinių medžiagų, lėtėja gijimo procesai, silpsta raumenys ir oda. Kritinė išemija dar vadinama lėtine grėsminga galūnių išemija.
Kam gresia ši būklė?
Su šia liga dažniausiai susiduria vyresnio amžiaus žmonės, tačiau rizika didėja visiems, sergantiems periferinių arterijų liga. Prie polinkio vystytis kritinei galūnių išemijai prisideda šie veiksniai:
- Lėtinė inkstų liga
- Cukrinis diabetas
- Padidėjęs kraujospūdis
- Aukštas cholesterolio lygis
- Rūkymas ar kitų tabako gaminių vartojimas
Kritinės galūnių išemijos pavojingumas
Ši būklė yra pavojinga gyvybei. Per pirmuosius metus po ligos diagnozės beveik kas ketvirtas ligonis miršta, dažniausiai dėl širdies ar kraujagyslių ligų. Beveik trečdalis sergančiųjų per metus praranda bent dalį galūnės.
Kaip dažnai pasitaiko ši liga?
Kritinė galūnių išemija yra dažna problema tarp vyresnių žmonių – ji diagnozuojama daugiau nei 10% suaugusiųjų tam tikrose populiacijose.
Lėtinių galūnių kraujotakos sutrikimų simptomai
Dažniausiai pirmas ir ryškiausias požymis – stiprus, nuolatinis pėdos ar blauzdos skausmas, kuris dažnai sustiprėja naktį ir gali pažadinti iš miego. Skausmas retai sumažėja atsisėdus, nuleidus koją ar pajudėjus. Tačiau kai kurie žmonės gali nejausti stipraus skausmo, bet patiria šiuos simptomus:
- Šaltos rankos, pėdos ar kojos
- Lygi, blizgi, plaukų netekusi ar labai sausa pėdų oda
- Labai silpnas arba visai nejaučiamas pulsas pėdų ar kojų srityje
- Nutirpimas galūnėse
- Ilgai negyjančios žaizdos ar opos pėdose ir kojose
- Odos spalvos pokyčiai, galimi pūlingi išskyrimai dėl gangrenos
- Storėjantys ir trapūs kojų nagai
Kaip išsivysto stiprus galūnių kraujotakos sutrikimas?
Lėtinę grėsmingą galūnių išemiją sukelia periferinių arterijų veiklos sutrikimai. Dažniausiai arterijų susiaurėjimas ar užsikimšimas vyksta per mėnesius ar net metus dėl aterosklerozės.
Diagnostikos metodai
Gydytojas įtars kritinę galūnių išemiją, jei pasireiškia minėti simptomai arba yra kiti širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Patvirtinimui gali būti atliekami tyrimai: kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimai, angiograma ar echoskopija. Jie leidžia įvertinti:
- Kraujotakos stiprumą ir efektyvumą pirštuose, pėdose, kulkšnyse
- Kaip greitai ir sėkmingai gyja žaizdos
- Arterijų susiaurėjimo ar užsikimšimo mastą
Kaip gydoma kritinė galūnių išemija?
Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti galūnės netekimo ir pavojingų komplikacijų. Gydymas apima:
- Vaistus nuo kraujo krešulių susidarymo, mažinančius kraujospūdį ir cholesterolį
- Minimaliai invazines procedūras kraujotakai pagerinti, pavyzdžiui, arterijų praplėtimą ir stentavimą arba apnašų pašalinimą
- Chirurgines operacijas, kai atkuriama ar pakeičiama pažeista arterija nuosavu ar dirbtiniu kraujagyslės lopu
Jei pilna kraujotaka visgi neatstatoma, gali būti reikalinga dalies rankos, piršto, kojos ar pėdos amputacija. Apie penktadaliui sergančiųjų galų gale prireikia šios intervencijos. Sergantieji diabetu amputacijos rizikai yra dar labiau linkę.
Kaip sumažinti riziką susirgti stipria galūnių išemija?
Riziką galima sumažinti gydant periferinių arterijų ligą ir koreguojant gyvenseną:
- Siekite sveiko kūno svorio pagal savo amžių ir lytį
- Reguliariai judėkite, įtraukite ištvermės, jėgos ir tempimo pratimus
- Kontroliuokite kraujospūdį ir cholesterolį
- Valdykite kitus lėtinius susirgimus, pavyzdžiui, cukrinį diabetą
- Stenkitės mažinti stresą pasitelkdami meditaciją, atsipalaidavimo metodus ar psichoterapiją
Ligos prognozė ir gyvenimo trukmė
Ši liga dažnai lemia rimtas komplikacijas ir trumpina tikėtiną gyvenimo trukmę. Diagnozavus kritinę galūnių išemiją ar periferinių arterijų ligą būtina kuo skubiau pradėti gydymą – tai mažina komplikacijų ir galūnės amputacijos riziką.
Remiantis ilgalaikiais stebėjimais, gyventi su kritine galūnių išemija penkerius metus po diagnozės pavyksta apie pusei pacientų. Dažniausia mirties priežastis – širdies ar kraujagyslių komplikacijos.
Dažniausi gyvenimo klausimai apie šią ligą
Verta aptarti su gydytoju:
- Kokie yra pirmieji šios ligos požymiai?
- Kokie tyrimai tiksliausiai patvirtina išemiją?
- Kokios gydymo galimybės siūlomos?
- Kuo gresia negydoma kritinė galūnių išemija?
- Kaip dar labiau sumažinti riziką sergant periferinių arterijų liga?
Daugelis žmonių, sergančių šia liga, gali vaikščioti – judėjimas paprastai padeda pagerinti kraujotaką ir sumažinti skausmą. Tačiau pastebėjus skausmo sustiprėjimą einant, būtina pasitarti su gydytoju.
