Krūtinės ląstos sienelės augliai – tai įvairūs dariniai, augantys aplink širdį, plaučius ir kepenis esančioje apsauginėje krūtinės sienelės struktūroje. Krūtinės sienelę sudaro kaulai, kremzlės ir minkštieji audiniai – raumenys, nervai bei fascijos. Šie navikai gali formuotis bet kuriame iš šių audinių, daugiausia – šonkauliuose arba kremzlėse.
- 1.Krūtinės sienelės auglių rūšys
- 2.Kaip dažnai pasitaiko krūtinės sienelės augliai?
- 3.Kam gali pasireikšti krūtinės sienelės navikai?
- 4.Krūtinės sienelės navikų simptomai
- 5.Kaip diagnozuojami krūtinės sienelės navikai?
- 6.Gydymas ir valdymas
- 7.Ar galima išvengti krūtinės sienelės navikų?
- 8.Ligos prognozė
- 9.Ką svarbu žinoti gyvenant su šia liga?
Krūtinės sienelės auglių rūšys
Šie navikai skirstomi į dvi pagrindines grupes:
- Pirminiai – susiformuoja tiesiogiai krūtinės sienelėje. Jie gali būti piktybiniai (vėžiniai) arba nepiktybiniai (gerybiniai).
- Antriniai – tai metastazės iš kitų organų, pavyzdžiui, plaučių ar krūties vėžio atveju. Tokie augliai visada yra piktybiniai.
Apie 60 % visų krūtinės sienelės navikų yra piktybiniai.
Kaip dažnai pasitaiko krūtinės sienelės augliai?
Pirminiai šios srities navikai yra reti – jie diagnozuojami mažiau nei vienam iš penkiasdešimties žmonių. Maždaug 5 % visų krūtinės ląstos navikų sudaro būtent šios srities pirminiai navikai.
Kam gali pasireikšti krūtinės sienelės navikai?
Jie gali atsirasti bet kokio amžiaus žmonėms – nuo kūdikių iki vyresnių suaugusiųjų. Vaikams dažniau nustatomi gerybiniai arba nedideli dariniai, o vyresniems žmonėms, ypač sulaukus 40-ies, pavojus susirgti piktybiniais navikais didėja.
Gerybiniai krūtinės sienelės navikai
- Kaverninis hemangioma – formuojasi minkštuosiuose audiniuose, dažnesnis vaikams.
- Chondroma – auga kremzlėse.
- Desmoidinis navikas – atkakliai recidyvuojantis minkštųjų audinių darinys.
- Eozinofilinė granuloma – dažniausiai aptinkama raktikaulyje ar mentėje.
- Fibrozinė displazija – vystosi kauluose, dažnai šonkauliuose.
- Lipoma – formuojasi minkštuosiuose audiniuose.
- Limfangioma – būna minkštuosiuose audiniuose, dažnesnė vaikams.
- Miksochondroma – kremzlinės kilmės.
- Osteochondroma – išauga iš kremzlės audinio.
Piktybiniai krūtinės sienelės navikai
- Chondrosarkoma – kremzlių navikas, galintis plisti į kaulus, dažnai aptinkamas šonkauliuose ar krūtinkaulyje.
- Ewingo sarkoma – dažniausiai vaikams ir paaugliams, formuojasi kauluose ir aplink juos esančiuose audiniuose, dažniau viename šonkaulyje.
- Fibrosarkoma – minkštųjų audinių vėžys, dažnesnis jauniems suaugusiesiems.
- Liposarkoma – besivystantis riebaliniuose audiniuose.
- Piktybinis pluoštinis histiocitomas – paplitęs vyresniame amžiuje (50–60 metų).
- Mieloma – kaulų vėžys, dažniausiai randamas vyresniems nei 40 metų.
- Osteosarkoma – agresyvus kaulų vėžys.
- Rabinomiosarkoma – greitai augantis minkštųjų audinių vėžys, labiau būdingas vaikams ir paaugliams.
Piktybiniai navikai gali būti ir antriniai – išplitę į krūtinės sienelę iš kitų organų, tokių kaip krūtys, storosios žarnos, inkstai, plaučiai, prostata, skrandis, skydliaukė ar gimda.
Dažniausi krūtinės sienelės navikai
Suaugusiųjų tarpe dažniausiai pasitaikantis piktybinis šios srities auglys yra chondrosarkoma, tuo tarpu kūdikiams – Ewingo sarkoma. Tarp gerybinių auglių vyrauja chondroma, fibrozinė displazija bei osteochondroma.
Krūtinės sienelės navikų simptomai
Ligos požymiai labai įvairūs ir ne visada pasireiškia anksti. Dažnai simptomų nejaučiama iki tol, kol navikas nepaūmėja. Pastebimi šie simptomai:
- Juntamas guzelis ar darinys.
- Skausmas, spaudimas ar tinimas krūtinės srityje.
- Raumenų silpnumas ar nespecifinis nuovargis.
- Judesio ribotumas.
- Karščiavimas, bendras negalavimas.
- Neaiškus kūno svorio mažėjimas.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Krūtinės sienelės navikų atsiradimo priežastys ne visuomet aiškios. Manoma, kad kai kurios formos gali būti susijusios su genetika. Antriniams navikams atsirasti įtakos turi gyvenimo būdas – pavyzdžiui, rūkymas didina riziką susirgti plaučių vėžiu, kuris vėliau gali plisti į krūtinės sienelę.
Kaip diagnozuojami krūtinės sienelės navikai?
Šiems navikams nustatyti dažniausiai taikomi vaizdo tyrimai bei biopsijos. Jei gydytojas įtaria auglį pagal pasireiškusius simptomus, gali būti atliekamas rentgeno tyrimas, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar pozitronų emisijos tomografija (PET). Kartais darinių nustatymas būna atsitiktinis, ieškant kitų ligų priežasčių.
- Krūtinės rentgenograma
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- PET tyrimas kartu su KT
Kartais diagnozei patvirtinti reikia audinio biopsijos – ar su adata, ar kitu būdu.
Gydymas ir valdymas
Dažniausiai šios ligos gydymas apima:
- Chirurginę naviko pašalinimo operaciją.
- Krūtinės sienelės atkuriamąją operaciją, jei ji buvo pažeista.
Jei navikas yra piktybinis, taikoma dar ir spindulinė terapija bei chemoterapija.
Kai kuriais atvejais gydytojas prieš operaciją gali pasiūlyti chemoterapiją, kad sumažėtų auglio dydis.
Pasveikimas po gydymo
Gydytojas su jumis aptars, kaip atrodys tolimesnė stebėsena, nurodys, kaip saugotis dėl veiklos apribojimų, fizinės reabilitacijos bei kaip tinkamai prižiūrėti operuotą sritį. Labai svarbu laikytis visų paskirtų vizitų, nes net ir po sėkmingo gydymo navikai gali atsinaujinti.
Ar galima išvengti krūtinės sienelės navikų?
Visiškai apsisaugoti nuo šios ligos gali nepavykti, tačiau svarbu imtis priemonių, mažinančių bendrą vėžio riziką:
- Nevartokite tabako gaminių.
- Skiepykitės rekomenduojamomis vakcinomis (pvz., nuo ŽPV).
- Reguliariai tikrinkitės sveikatą pagal gydytojo rekomendacijas.
- Užsiimkite fizine veikla.
- Palaikykite tinkamą kūno svorį.
- Ribokite arba visiškai atsisakykite alkoholio.
Bendraukite su gydytoju apie savo rizikos veiksnius bei, jei reikia, keiskite gyvenimo įpročius.
Ligos prognozė
Pasveikimo perspektyvos labai priklauso nuo kelių veiksnių – kiek auglio pavyko pašalinti, ar jis išplitęs, kokio tipo ir dydžio navikas buvo nustatytas. Rezultatai kiekvienu atveju gali labai skirtis, todėl svarbu individualiai aptarti su gydytoju, kokios tolimesnės galimybės ir stebėsena tinkamiausia.
Ką svarbu žinoti gyvenant su šia liga?
Jei pastebėjote auglį ar kitus ligos požymius, nedelskite – pasikonsultuokite su gydytoju. Ankstyva diagnostika ir reguliarus stebėjimas po gydymo padeda laiku aptikti galimus ligos atsinaujinimus ir gali pagerinti ilgalaikę būklę.
Jei jums buvo diagnozuotas krūtinės sienelės navikas, klauskite gydytojo:
- Kokio pobūdžio navikas nustatytas?
- Ar tai piktybinis auglys?
- Kokia išgyvenamumo tikimybė?
- Koks gydymo planas siūlomas?
- Kokios galimos gydymo komplikacijos ir šalutiniai poveikiai?
- Kokia šio gydymo sėkmės tikimybė?
- Kaip vyks mano sveikimas po gydymo?
