Kriptosporidiozė – tai žarnyno infekcija, kurią sukelia parazitas kriptosporidija. Dažniausiai ši liga pasireiškia vandeningu viduriavimu, tačiau gali sukelti ir kitus virškinimo sistemos negalavimus. Infekcija dažniausiai plinta per užterštą vandenį, ypač viešuosiuose baseinuose bei natūraliose vandens telkiniuose.
Kas serga kriptosporidioze?
Vaikai nuo 1 iki 4 metų yra ypač imlūs šiai infekcijai, nes dar neturi išsiugdę tinkamos rankų higienos ir nesupranta, kaip plinta mikrobai. Užkrėstomis išmatomis užteršti vystyklai padeda lengvai skleisti ligą vaikų grupėse ir šeimose. Be to, rizika užsikrėsti didėja vyresniems nei 75 metų asmenims, gyvenantiems ar dirbantiems su mažais vaikais, dažnai naudojantiems neišvalytą ar neapdorotą vandenį (keliaujant, stovyklaujant ar vaikščiojant gamtoje), dirbant su ūkiniais gyvūnais, dažnai lankantis baseinuose ar kitose vandens pramogų vietose, taip pat slaugant sergantį asmenį.
Ypač sunkios ligos eigos rizika kyla tiems, kurių imunitetas yra silpnesnis. Tokiems žmonėms kriptosporidiozė gali tapti ilga ir pavojinga gyvybei. Į rizikos grupę patenka sergantys ŽIV ar AIDS, onkologiniai pacientai, asmenys po organų ar kamieninių ląstelių transplantacijos, taip pat vartojantys imunitetą slopinančius vaistus. Maži vaikai ir nėščiosios dėl viduriavimo gali greičiau netekti gyvybiškai svarbių skysčių, todėl jiems komplikacijų pavojus didesnis.
Kaip dažnai pasitaiko kriptosporidiozė?
Ši infekcija gana paplitusi – kasmet sergamumas kriptosporidioze siekia šimtus tūkstančių atvejų. Mažiems vaikams kriptosporidiozė yra viena pagrindinių viduriavimo priežasčių.
Ar ši liga pavojinga?
Asmenims, kurių imuninė sistema stipri, paprastai kriptosporidiozė išlieka lengvesnė. Tačiau susilpnėjus imunitetui ji gali sukelti sunkų ir užsitęsusį viduriavimą, kartais – pavojų gyvybei.
Kriptosporidiozės simptomai
Pirmieji ligos požymiai dažniausiai pasireiškia per 2–10 dienų po užsikrėtimo. Dažniausiai pasitaikantys simptomai:
- Vandeningas, gausus viduriavimas
- Pilvo skausmas ar spazmai
- Pykinimas
- Vėmimas
- Apetito praradimas
- Nedidelis karščiavimas
Ligos priežastys
Kriptosporidiozės sukėlėjas – vienaląstis parazitas kriptosporidija (Cryptosporidium). Šis mikroorganizmas patenka į organizmą per burną ir, įsikūręs žarnyne, pradeda daugintis, sukeldamas ligos simptomus. Dažniausiai žmones užkrečia Cryptosporidium hominis ir Cryptosporidium parvum rūšys.
Kaip užsikrečiama?
Infekcija plinta fekaliniu–oraliniu būdu, t. y. užsikrėtusio asmens ar gyvūno išmatose yra parazitų, kurie per aplinką patenka į burną. Pagrindiniai infekcijos šaltiniai:
- Užterštas vanduo. Dažniausias užsikrėtimo kelias – prarijus vandens natūraliuose telkiniuose, baseinuose ar vandens pramogų parkuose. Net chloruotas vanduo ne visada sunaikina kriptosporidiją.
- Užterštas maistas, ypač neplautos daržovės ir vaisiai, nepasterizuoti pieno produktai ar obuolių sultys.
- Užkrėsti paviršiai ar daiktai, kuriuos prieš tai lietė sergantis asmuo, taip pat sauskelnių keitimas ar vaikų priežiūra.
- Kontaktas su užsikrėtusiais gyvūnais, ypač glaudžiai bendraujant su ūkio ar zoologijos sodo gyvūnais.
- Artimas kontaktas su sergančiu, įskaitant lytinius santykius, kurių metu burna, rankomis ar kitomis kūno dalimis paliečiama išangės sritis.
Pagrindinis infekcijos šaltinis
Didžiausia tikimybė susirgti kyla, kai praryjamas užterštas vanduo – baseinuose, ežeruose ar kitoje viešoje vietoje, kur gausu plaukiojančių žmonių, ypač jei vanduo nėra saugiai apdorotas.
Ar kriptosporidiozė užkrečiama?
Taip, liga lengvai plinta tarp žmonių – ypač tada, kai nesilaikoma asmens higienos. Jei sergantis asmuo neplauna rankų po tualeto, ant jo rankų lieka parazitų, kurie gali būti perduoti aplinkiniams, o plaukiojimas su aktyvia liga užkrėčia vandenį ir kitiems.
Kiti žmonės gali susirgti, jei paliečia užkrėstus paviršius ar netyčia praryja parazitų turintį vandenį.
Kaip nustatoma kriptosporidiozė?
Infekcijai nustatyti reikia išmatų mėginio. Gali prireikti kelių mėginių, nes parazitų kiekis išmatose gali svyruoti. Taip pat gydytojas įvertins simptomus ir pacientų sveikatos istoriją, atliks apžiūrą.
Kriptosporidiozės gydymas
Daugumai sveikų žmonių liga praeina be specialaus gydymo. Svarbiausia – gerti daug skysčių, kad būtų atstatytas jų balansas ir išvengta dehidratacijos. Jeigu reikia, gydytojas gali rekomenduoti geriamą ar lašinamą (intraveninį) skysčių vartojimą, taip pat antidiarėjinius vaistus.
Specialūs medikamentai, vadinami antiprotozoziniais vaistais, kartais skiriami norint sumažinti ligos trukmę. Jie slopina parazito dauginimąsi žarnyne. Sunkios ligos eigos atveju gydytojas stengsis valdyti ir pagrindinę imuniteto silpnėjimo priežastį, kad palengvėtų simptomai.
Mitybos rekomendacijos sergant
Sergant reikėtų vengti kavos, alkoholio ir kitų gėrimų, stiprinančių viduriavimą. Kai kuriems žmonėms gali padėti laktozės (pieno cukraus) vengimas. Maitinimosi klausimais visada verta pasitarti su gydytoju.
Galimi gydymo būdai
- Antiprotozoziniai vaistai (pvz., nitazoksanidas), kurie gali sutrumpinti ligos eigą.
- Viduriavimą mažinantys vaistai – padeda sulaikyti skysčius organizme ir palaikyti mineralų pusiausvyrą.
- Rehidracija – specialūs tirpalai ar intraveniniai skysčiai, padedantys atkurti prarastą skysčių kiekį ir elektrolitus.
Prieš vartojant bet kokius vaistus, būtina pasakyti gydytojui, jei sergate širdies, kepenų, inkstų ar tulžies takų ligomis, taip pat jei jūsų imuninė sistema silpnesnė.
Savipriežiūra ir simptomų valdymas
Svarbiausia – užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą, ypač jei viduriavimas gausus. Tinka vanduo, sultiniai, specialūs rehidratacijos gėrimai. Prieš pradedant vartoti be recepto parduodamus vaistus, patartina pasitarti su gydytoju. Vaikams vaistus duoti tik rekomendavus gydytojui ar pediatrui.
Jei nebegalite išlaikyti skysčių arba viduriuojate daugiau nei 10 kartų per dieną, būtina kreiptis į gydytoją – gali prireikti skubios pagalbos.
Kaip greitai pagerėja savijauta?
Gydantis specialiais vaistais pagerėjimas dažniausiai juntamas po 5 dienų ar ilgiau. Vaistus svarbu vartoti tiek laiko, kiek nurodė gydytojas, net jei jaučiatės geriau anksčiau.
Prevencija ir apsauga nuo infekcijos
Kriptosporidiozė plinta sparčiai, o šio parazito nebūna įmanoma sunaikinti nei baseino chloru, nei įprastais rankų dezinfekantais. Svarbiausia – laikytis higienos bei būti atsargiems, ypač ten, kur parazitas tikėtinas. Silpnesnės imuninės sistemos žmonėms verta vengti viešų baseinų bei netvarkingo vandens telkinių.
- Nesimaudykite, jei sergate viduriavimu. Po simptomų išnykimo palaukite bent dvi savaites.
- Stenkitės nepraryti vandens maudymosi metu baseinuose ar natūraliuose telkiniuose.
- Nevalgykite ir negerkite nenupasterizuotų produktų ar nevalyto vandens.
- Prieš valgydami visada nuplaukite, nulupkite ar pakaitinkite vaisius ir daržoves.
- Po sąlyčio su gyvūnais ar apsilankymo ūkyje ar zoologijos sode kruopščiai nusiplaukite rankas.
- Išmokykite vaikus nuo mažens geros rankų higienos, ypač po sąlyčio su žeme, gyvūnais ar po tualeto.
- Santykių metu naudokite apsaugos priemones ir venkite kontakto bent dvi savaites po simptomų išnykimo.
Ligos eiga ir prognozė
Dauguma sergančiųjų pasveiksta savaime. Dėl parazito vystymosi ciklo simptomai kai kada gali kuriam laikui išnykti, paskui vėl atsinaujinti. Net ir išnykus simptomams, žmogus gali likti užkrečiamas dar maždaug dvi savaites, tad reikia ir toliau laikytis atsargumo priemonių, vengti plaukiojimo viešuose baseinuose ar lytinių santykių šiuo laikotarpiu.
Ligos trukmė
Žmonėms, kurių imunitetas stiprus, pasveikimas dažniausiai trunka iki dviejų savaičių. Esant silpnam imunitetui, simptomai gali užsitęsti net kelis mėnesius ar metus. Kai kuriems pasireiškia ligos atsinaujinimas, kuris gali trukti iki mėnesio ar ilgiau.
Galimos komplikacijos
Sergant gali būti sunku išlaikyti pakankamai skysčių – tai ypač pavojinga kūdikiams ir nėščiosioms. Skysčių netekimas sukelia dehidrataciją, elektrolitų pusiausvyros sutrikimus, sumažėjusį kraujo tūrį. Galimi ir papildomi tulžies takų, kasos ar tulžies pūslės pažeidimai, o kai kuriems vaikams – augimo sutrikimai.
Ar kriptosporidiozę galima išgydyti?
Stipri imuninė sistema dažniausiai pati įveikia infekciją, tačiau specifiniai vaistai gali pagreitinti gijimą. Silpnesniu imunitetu sergantiems žmonėms liga kartais niekada pilnai neišnyksta ir gali tęstis metus.
Ką daryti susirgus kriptosporidioze?
Užtikrinkite pakankamą skysčių vartojimą ir stenkitės gauti bent dalį reikalingų maistinių medžiagų – stiprus viduriavimas kelia pavojų sveikatai dėl didelių skysčių ir elektrolitų praradimo. Gerkite daug sultinių, vandens, specialių rehidratacinių tirpalų, venkite alkoholio ir kofeino. Jeigu galite, valgykite mažais kiekiais.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina konsultuotis su gydytoju, jei pasireiškia ypač dažnas vandeningas viduriavimas arba kitokie nerimą keliantys simptomai, ypač jei priklausote imuniteto nusilpnėjimo grupei.
Kada reikalinga skubi pagalba?
Skubiai ieškokite pagalbos, jei nebegalite išlaikyti skysčių, viduriuojate daugiau nei 10 kartų per parą arba atsiranda stiprios dehidratacijos požymių:
- Silpnumas, sumišimas ar apkvaitimas
- Galvos svaigimas, ypač stojantis
- Labai mažas arba visai nėra šlapinimosi
- Tamsi šlapimo spalva
Klausimai gydytojui
- Kokia geriausia namų priežiūra sergant šia infekcija?
- Kokius vaistus galiu vartoti?
- Ką rekomenduojate valgyti ir ko vengti?
- Kaip užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą?
- Ką daryti, jei simptomai stiprėja arba keičiasi?
- Kokie požymiai turėtų versti nedelsiant kreiptis į gydytoją?
- Kaip apsisaugoti patiems ir neplatinti infekcijos kitiems?
