Kalcenkaulinio (kulno kaulo) nuovarginė lūžis – tai daugkartinio, ilgalaikio krūvio pasekmė, kai kulno kaule atsiranda maži įtrūkimai ar lūžiai. Dažniausiai tokio tipo pažeidimus patiria aktyvų gyvenimo būdą gyvenantys žmonės, pavyzdžiui, bėgikai, tačiau jie gali ištikti ir atliekant kitus monotoniškus, stipriai kaulus apkraunančius veiksmus.
- 1.Kas yra kulno nuovarginė lūžis?
- 2.Kuo skiriasi nuovarginė kulno lūžis nuo kitų kulno lūžių?
- 3.Kam dažniausiai pasitaiko kalcenkaulinės nuovarginės lūžiai?
- 4.Kaip dažnai pasitaiko kulno nuovarginiai lūžiai?
- 5.Kulno nuovarginės lūžio simptomai
- 6.Kulno nuovarginės lūžio priežastys
- 7.Kaip diagnozuojamas kulno nuovarginis lūžis?
- 8.Gydymo galimybės ir eiga
- 9.Grįžimas prie įprastų veiklų
- 10.Prevencijos priemonės
- 11.Prognozė ir gyvenimas po lūžio
- 12.Klausimai, kuriuos galite aptarti su gydytoju
- 13.Kas skiria plantarinį fascitą nuo kulno kaulo nuovarginio lūžio?
Kas yra kulno nuovarginė lūžis?
Kalcenkaulinė nuovarginė lūžis – tai mikroįtrūkimai ar mažos kulno kaulo lūžinės, kurios atsiranda palaipsniui dėl pasikartojančio spaudimo ir perkrovos. Toliau tęsiant fizinę veiklą, kaulas nespėja atsinaujinti, todėl pamažu ima skylinėti. Dėl to jaučiamas skausmas ir gali pasidaryti sunku vaikščioti net nedideliais atstumais.
Kuo skiriasi nuovarginė kulno lūžis nuo kitų kulno lūžių?
Nuovarginė lūžis pasižymi labai smulkiais kaulo įtrūkimais, atsirandančiais palaipsniui. Tačiau kulno kaulas gali lūžti ir dėl staigios traumos, pavyzdžiui, autoįvykio metu ar nukritus iš aukščio – tokiu atveju dažnai būna sudėtingesni lūžiai. Kai kuriais atvejais kaulo dalis gali net išlįsti į išorę.
Kam dažniausiai pasitaiko kalcenkaulinės nuovarginės lūžiai?
Šis pažeidimas dažniau diagnozuojamas vyrams, ypač 30–50 metų amžiaus. Didesnė rizika kyla tiems, kurie nuolat užsiima sportu ar veikla, kur pasikartoja panašūs judesiai ir didelė apkrova kulnui:
- Krepšinis
- Šokiai
- Ilgų distancijų bėgimas
- Futbolas
- Lengvoji atletika
Didinti riziką gali tokie veiksniai kaip valgymo sutrikimai, piktnaudžiavimas alkoholiu bei rūkymas, taip pat darbai, kuriuose tenka daug fiziškai dirbti.
Kaip dažnai pasitaiko kulno nuovarginiai lūžiai?
Šio tipo lūžiai yra gana reti – visų pėdos lūžių dalis tesudaro apie 2 %, o tarp jų tik pusė tenka kalcenkauliniam (kulno kaulo) lūžiui.
Kulno nuovarginės lūžio simptomai
Pagrindinis simptomas – ryškus skausmas kulno srityje, kuris gali apsunkinti ar net nebeįmanomą užlipimą ant pažeistos kojos. Skausmas gali būti jaučiamas tam tikrame taške, sustiprėti tempiant pėdą, ar ilgą laiką stovint. Be to, kulnas gali pasidaryti:
- Pamėlusis
- Paraudęs
- Ištinęs
- Skausmingas ir šiltas liečiant
Kulno nuovarginės lūžio priežastys
Pagrindinė priežastis – nepakankamai ilgas poilsio laikas tarp aktyvių užsiėmimų, todėl kaulas nespėja atsinaujinti. Dažniausiai nuovarginiai lūžiai atsiranda, jei žmogus daug bėgioja, staiga padidina fizinį krūvį ar pertrumpai ilsisi tarp treniruočių.
Kaip diagnozuojamas kulno nuovarginis lūžis?
Jei įtariamas šis pažeidimas, gydytojas apžiūri pėdą ir čiurną, įvertina jautrumą, patikrina, ar galite judinti pirštus ir ar jaučiate prisilietimą pėdos apačioje. Paprastai prireikia ir radiologinių tyrimų:
- Rentgeno nuotrauka – dažniausiai pirmas pasirinkimas, kad būtų matomi kaulo įtrūkimai ar lūžiai.
- Sudėtingesniais atvejais atliekami kompiuterinės tomografijos (KT) arba magnetinio rezonanso (MRT) tyrimai, leidžiantys tiksliau įvertinti lūžio apimtį.
Gydymo galimybės ir eiga
Dažniausias gydymas – kelioms savaitėms (paprastai 4–8 savaitėms) apribojamas svoris tenkantis pėdai, rekomenduojama naudoti specialų įtvarą ar batą, kuris laiko koją stabiliai ir leidžia kaului suaugti. Prireikus galimi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar kiti skausmo malšintojai. Daugumai žmonių užtenka nechirurginio gydymo – operacijos prireikia tik itin sudėtingais atvejais.
Grįžimas prie įprastų veiklų
Po apytiksliai dviejų mėnesių galima pradėti palaipsniui sugrįžti prie kasdienių darbų ir aktyvaus gyvenimo. Visiškai atsigauti galėsite per 12 savaičių, nors jei lūžis sudėtingesnis, gali prireikti ilgesnio laikotarpio. Dažnai po gydymo rekomenduojama kineziterapija, kad sustiprėtų raumenys ir sumažėtų naujų sužalojimų rizika.
Prevencijos priemonės
- Venkite alkoholio ir tabako.
- Rinkitės pakankamą kiekį kalcio ir vitamino D, stiprinančių kaulus.
- Jei gydytojas nurodo, pasinaudokite kineziterapijos pagalba, kad būtų ištaisytas netaisyklingas pėdos judesys.
- Dėvėkite paminkštintus kulno įdėklus, kad kojai būtų daugiau apsaugos.
Prognozė ir gyvenimas po lūžio
Dauguma žmonių visiškai pasveiksta per kelis mėnesius ir gali grįžti prie įprasto gyvenimo. Gydymo metu teks neapkrauti kulno, dažnai prireikia įtvaro ar gipsinio bato. Vėliau kineziterapija padeda atkurti kojų stiprumą bei sumažinti pakartotinių lūžių tikimybę. Nepradėjus gydymo, įtrūkimai gali tapti rimtesniais lūžiais, o tuomet sveikimas užtruks gerokai ilgiau ir netgi gali prireikti operacijos.
Klausimai, kuriuos galite aptarti su gydytoju
- Kas galėjo lemti mano lūžio atsiradimą?
- Kokios nechirurginės gydymo galimybės man tinka?
- Kokius nuskausminamuosius ar pagalbines priemones galiu naudoti sveikimo metu?
- Kaip galėčiau išvengti pakartotinių lūžių ateityje?
- Ar man gali būti naudinga kineziterapija?
Kas skiria plantarinį fascitą nuo kulno kaulo nuovarginio lūžio?
Abi šios būklės sukelia skausmą kulno srityje, tačiau jų priežastys skiriasi. Plantarinis fascitas yra uždegimas arba pažeidimas storoje pėdos pado juostoje (plantarinėje fascijoje), o kalcenkaulinis nuovarginis lūžis – tai smulkūs įtrūkimai kulno kaulo viduje.
