Daugelis žmonių, susidūrusių su atminties ar kalbos sunkumais, išgirsta sąvokas „demencija” ir „afazija”. Šie du sutrikimai apibūdina skirtingas būkles, nors kartais gali būti susiję. Žemiau aptariame, kuo jos skiriasi, kokie požymiai būdingi kiekvienai, ir kaip diagnozuojamos bei gydomos.
Kas yra demencija ir afazija
Demencija – tai bendras terminas, kuriuo apibūdinami įvairūs smegenų nykimo sutrikimai. Jie daro įtaką žmogaus atminčiai, mąstymui ir elgesiui. Dažniausiai pasitaikanti demencijos forma yra Alzheimerio liga, tačiau egzistuoja ir daugiau šios ligos rūšių. Žmonėms, sergantiems demencija, dažnai būdingi atminties praradimai, painiava bei elgesio ar asmenybės pokyčiai.
Afazija – tai kalbos sutrikimas, kai tampa sunku kalbėti, suprasti kitų žodžius, skaityti ar rašyti. Afazija atsiranda dėl pažeistų kalbos centrų smegenyse. Dažniausiai tokie pakitimai išsivysto po insulto arba galvos traumos.
Pagrindiniai skirtumai tarp demencijos ir afazijos
Demencija veikia plačiau – ji kenkia ne tik kalbai, bet ir atminčiai, loginėms funkcijoms, nuotaikai ar įpročiams. Šios būklės simptomai paprastai vystosi palengva, laikui bėgant jie ima stiprėti.
Afazija, priešingai, susijusi būtent su kalbos sunkumais. Sergant afazija, žmogui tampa sudėtinga tarti žodžius, juos suprasti, skaityti ir rašyti. Yra keletas afazijos tipų, pvz., vedamoji afazija, kai sunku kartoti žodžius ar sakinius, tačiau prasmė nesuvokiama; Brokos afazija pasižymi trūkčiojančia, fragmentiška kalba su ribotu žodynu.
Dažniausiai afazijos požymiai pastebimi po ūmių smegenų pažeidimų – pavyzdžiui, po insulto ar galvos traumos.
Afazija, susijusi su demencija: pirmine progresuojančiąja afazija
Nors demencija ir afazija dažniausiai yra atskiri sutrikimai, demencijos kontekste gali išsivystyti vadinamoji pirminė progresuojančioji afazija. Šio tipo kalbos sutrikimas prasideda lėtai – iš pradžių pasitaiko tik retų žodžio užmiršimų ar sunkumų prisiminti tinkamą žodį. Tačiau laikui bėgant žmogus gali visiškai prarasti gebėjimą bendrauti žodžiu ar raštu.
Diagnozės nustatymas
Pastebėjus atminties, mąstymo ar kalbos sutrikimų, svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju. Vertinant tokius pokyčius, pirmiausia aptariama paciento sveikatos istorija ir esamos problemos. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti specialius testus, kurie parodo, kaip veikia atmintis ar kalbiniai gebėjimai.
Jei po galvos traumos ar insulto atsiranda kalbos problemų, būtina nedelsti ir gauti medicininę pagalbą. Kai kuriems žmonėms afazijos simptomai sumažėja taikant kalbos terapiją, todėl anksti pradėtas gydymas yra labai svarbus.
Gydymo galimybės
Demencijai šiuo metu išgydymo nėra, tačiau kai kurie vaistai gali padėti sumažinti simptomus arba sulėtinti jų progresavimą. Dažnai rekomenduojama ir ergoterapija, ypač ankstyvose ligos stadijose, siekiant padėti išsaugoti kasdienius įgūdžius.
Afazija gydoma atsižvelgiant į jos priežastį. Jei ją sukėlė insultas ar trauma, reikalingas reabilitacijos laikotarpis, kurio metu itin svarbus vaidmuo tenka kalbos terapijai. Kartais žmonės visiškai atgauna kalbą, tačiau daugeliui išlieka tam tikri sunkumai ir po gydymo.
Pabaigai
Demencija – tai grupė lėtai progresuojančių smegenų ligų, kurios paveikia daugybę žmogaus funkcijų, o afazija pasireiškia konkrečiai kalbinių gebėjimų praradimu. Tarp šių dviejų sutrikimų egzistuoja sąsajų – pavyzdžiui, pirminė progresuojančioji afazija gali būti demencijos dalis. Pastebėjus bet kokius atminties ar kalbos sutrikimus, svarbu apie juos pranešti gydytojui, nes ankstyva pagalba padeda pasiekti geresnių rezultatų.
