Lasos karštligė – tai virusinė infekcija, dažniausiai pasitaikanti Vakarų Afrikoje. Šiai ligai būdinga dažniausiai nesunki eiga, tačiau apie penktadalį pacientų pažeidžia sunkiai. Didelę riziką patiria nėščiosios – joms liga gali sukelti persileidimą ar kitus pavojingus sveikatos sutrikimus.
Bendroji informacija
Ligos sukėlėjas – Lassa virusas (LASV), kuris priklauso virusinių hemoraginių karštligių grupei. Dažniausiai užsikrečiama nuo užkrėstų Mastomys (multimamminių) žiurkių ekskrementų – jų išmatomis ar šlapimu gali būti užterštas maistas, paviršiai, netinkamai laikomos produktų sandėliavimo vietos. Be to, virusas gali plisti tiesiogiai nuo žmogaus žmogui – per kraują, spermą, šlapimą, išmatas ar kitus organizmo skysčius, ypač gydymo įstaigose, jei nesilaikoma tinkamų apsaugos priemonių.
Kiekvienais metais Lassa karštligė šalyse, kur ji paplitusi, paliečia 100 000–300 000 žmonių.
Kaip plinta lasos karštligė?
Liga dažniausiai perduodama kontaktuojant su užkrėstų žiurkių ekskrementais, kurie gali patekti į maistą ar ant namų paviršių. Infekcija taip pat plinta nuo žmogaus žmogui: per biologinius skysčius, įskaitant kraują, spermos, šlapimo ar išmatų likučius. Ilgą laiką po užsikrėtimo LASV aptinkamas užsikrėtusio asmens šlapime.
Lasa karštligė gali išplisti medicinos įstaigose, ypač jei nesilaikoma higienos standartų ir nenaudojamos asmeninės apsaugos priemonės.
Rizikos veiksniai
Didžiausią riziką susirgti Lassa karštlige turi žmonės, gyvenantys ar keliaujantys į sritis, kur ši liga paplitusi, pavyzdžiui, Nigeriją, Beniną, Gvinėją, Liberiją, Malį, Siera Leonę. Ypač pažeidžiamos nėščiosios – joms komplikacijų tikimybė kur kas didesnė.
Ligos simptomai
Net apie 80 % užsikrėtusiųjų jaučia tik lengvus negalavimus. Dažniausiai pasireiškia:
- karščiavimas,
- bendras silpnumas,
- galvos skausmas,
- sloga ar gerklės skausmas,
- kosulys.
Sunkią ligos formą patiria apie penktadalis pacientų. Tokiais atvejais gali pasireikšti:
- skausmas krūtinės, gerklės ar pilvo srityje,
- sunkus kvėpavimas,
- stiprus vėmimas arba viduriavimas,
- kraujavimas iš burnos, nosies, akių ar kitų gleivinių,
- traukuliai,
- sąmonės sutrikimai, sumišimas.
Kas sukelia komplikacijas?
Lassa viruso paveiktame organizme pažeidžiamos kraujagyslės ir pablogėja kraujo krešėjimas, dėl ko gali kilti nekontroliuojamas kraujavimas. Net esant nesunkiai ligos formai, net trečdaliui pacientų išsivysto dalinis ar visiškas klausos sutrikimas, kuris gali būti laikinas arba negrįžtamas.
Sunkios komplikacijos apima:
- nėštumo praradimą (daugiau nei 75 % nėščiųjų netenka vaisiaus),
- širdies dangalų uždegimą (perikarditą),
- skysčių kaupimąsi plaučiuose,
- kepenų pažeidimą (hepatitą),
- mažą trombocitų kiekį kraujyje (tai gali lemti kraujavimą),
- staigų inkstų funkcijos nepakankamumą,
- encefalopatiją – smegenų veiklos sutrikimus,
- ūminį kvėpavimo distreso sindromą,
- kraujavimo sutrikimus (diseminuotą intravaskulinę koaguliaciją),
- sepsį – stiprią sisteminę reakciją į infekciją.
Kaip nustatoma lasos karštligė?
Tikslią diagnozę gydytojas gali nustatyti atlikęs specifinius tyrimus: imant kraujo, šlapimo, gerklės ar smegenų skysčio mėginius. Svarbu informuoti gydytoją apie keliones į regionus, kur ši liga paplitusi, taip pat apie galimą kontaktą su sergančiu asmeniu.
Ligos simptomai dažnai primena maliariją, dengę ar Ebolos karštligę, todėl norint nustatyti tikrą priežastį, reikalingi laboratoriniai tyrimai.
Gydymas ir valdymas
Lasa karštligės gydymui dažniausiai skiriamas antivirusinis vaistas ribavirinas. Taip pat, priklausomai nuo ligos sunkumo, taikomos papildomos priemonės:
- dialisas esant inkstų pažeidimui,
- papildomas deguonis kvėpavimui palengvinti,
- lašinės, vaistai ir papildai elektrolitų pusiausvyrai atkurti.
Nėščiosioms gydytojai dažnai rekomenduoja atidžiai stebėti jų ir vaisiaus būklę. Jei pastebima persileidimo požymių, būtina skubi medicininė pagalba. Kartais, priklausomai nuo nėštumo trukmės ir abiejų – motinos bei vaisiaus – sveikatos, siūlomas ankstyvesnis nėštumo užbaigimas.
Kaip apsisaugoti nuo lasos karštligės?
Sumažinti riziką galima laikantis šių priemonių:
- venkite kontakto su graužikais, ypatingai tose vietose, kur liga dažna,
- namuose laikykite tvarką – maistą sandariai uždarykite, neleiskite graužikams patekti į gyvenamąsias patalpas,
- rūpinantis sergančiuoju naudokite apsaugos priemones: kaukes, pirštines, chalatus, apsauginius akinius, batus,
- reikalui esant – izoliuokite užsikrėtusį asmenį nuo kitų.
Ligos eiga ir prognozė
Daugeliui susirgusiųjų Lassa karštligės eiga būna nesunki ir pasveikimas trunka apie savaitę ar ilgiau. Ypač svarbu laikytis izoliacijos – net esant lengviems simptomams, liga gali užkrėsti kitus. Klausos sutrikimų atvejais maždaug pusei žmonių klausa atsistato per kelias savaites.
Lygos mirtingumas priklauso nuo sunkumo. Iš visų atvejų miršta apie 1 %, tačiau prireikus stacionarinio gydymo – mirtingumas padidėja iki 15 %. Nėščiosioms ši rizika dar didesnė – miršta apie trečdalis susirgusių moterų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate Lassa karštligės simptomus ir buvote ar gyvenate Vakarų Afrikos šalyse, svarbu kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Nėščioms moterims būtina kvalifikuota priežiūra ir nuolatinis stebėjimas.
Atsiradus sunkiems požymiams – krūtinės ar pilvo skausmui, kvėpavimo pasunkėjimui, stipriam vėmimui, traukuliams ar sąmonės sutrikimams – reikia nedelsti ir vykti į artimiausią gydymo įstaigą.
Naudingi klausimai gydytojui
- Kaip užkirsti kelią ligos plitimui aplinkiniams?
- Kokie yra gydymo pasirinkimai?
- Kaip galėčiau padėti sau greičiau pasveikti?
- Per kiek laiko pasijusiu geriau?
- Kokius naujus ar sunkėjančius simptomus reikėtų stebėti?