Ektopija lęšiukas – tai būklė, kai akies lęšiukas nebėra įprastoje pozicijoje ir pasislenka iš savo vietos. Dėl to gali sutrikti regėjimas ir atsirasti įvairių akių problemų.
Kas yra ektopija lęšiukas?
Ši būsena apibūdinama kaip natūralaus akies lęšiuko pasislinkimas iš centrinės padėties. Lęšiukas – skaidri struktūra, esanti tiesiai už vyzdžio, padedanti sufokusuoti į akį sklindančią šviesą, kad smegenys galėtų matyti aiškius vaizdus.
Ektopija lęšiukas gali paveikti vieną arba abu akis. Kai pažeista tik viena akis, būklė vadinama izoliuota ektopija lęšiuku, kai abi – dvišale.
Kaip ši būklė veikia regėjimą?
Lęšiukas akyje veikia panašiai kaip fotoaparato objektyvas: jis reguliuoja šviesos fokusavimą, kad galėtume aiškiai matyti. Kai lęšiukas išslysta iš įprastos vietos, vaizdas tampa neryškus, sunku sufokusuoti žvilgsnį, o kai kuriais atvejais susidaro refrakcijos paklaidos – pavyzdžiui, trumparegystė ar astigmatizmas. Kuo labiau lęšiukas nutolęs nuo centro, tuo labiau pablogėja regėjimas. Kai kuriems žmonėms, ypač jei ektopija atsirado dėl traumos, pažeistoje akyje regėjimas gali visai išnykti.
Kokios kitos sveikatos problemos gali lydėti šią būklę?
- Padidėjusi glaukomos rizika
- Galimybė išsivystyti kataraktai
- Tinklainės atsiskyrimas
Kas gali susirgti ektopija lęšiuku?
Bet kuris žmogus gali susidurti su šia būkle, tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad ji dažnesnė vyrams. Akių sužalojimų rizika padidėja užsiimant sportu, ypač kontaktinėmis sporto šakomis, taip pat žaidžiant be apsauginių priemonių. Vaikai ir paaugliai dažniau patiria akių traumas sporto metu ar žaisdami, todėl jiems pavojus didesnis.
Kiek dažna ši liga?
Ektopija lęšiukas yra reta – pasaulyje ja serga mažiau nei 10 iš 100 000 žmonių.
Ektopija lęšiuko simptomai
- Trumparegystė (prastai matoma į tolį)
- Astigmatizmas
- Paraudusi akis
- Skausmas akyje
- Dvejinimasis (dvejinasi vaizdas)
Kokios priežastys lemia šios būklės išsivystymą?
Dažniausiai ektopija lęšiukas kyla dėl:
- Akių traumų (sporto, autoįvykių, kritimų)
- Paveldimų genetinių sutrikimų
- Tam tikrų akių ligų
Akių sužalojimai
- Sporto traumos
- Automobilių avarijos
- Kritimai
Genetiniai sutrikimai
Genetinės ligos gali paveikti lęšiuko laikomąsias struktūras. Tarp jų išskiriami šie sutrikimai:
- Marfano sindromas
- Weill–Marchesani sindromas
- Aniridija
- Homocistinurija
- Ehlerso-Danloso sindromas
- Pierre Robin sindromas
- Tinklainės pigmentozė
- Refsum liga
- Axenfeld-Rieger sindromas
- Nuolatinė vyzdžio plėvelė
Ligos, veikiančios akis
Bet kuri būklė, bloginanti akies audinius, gali lemti lęšiuko pasislinkimą. Tarp galimų priežasčių:
- Pseudoeksfoliacinis sindromas
- Padidėjęs insulino kiekis kraujyje (hiperinsulinemija)
- Sifilis
- Akies navikai
Kaip diagnozuojama ektopija lęšiukas?
Oftalmologas ar optometristas diagnozę patvirtina atlikdamas išsamų akių ištyrimą, kurio metu apžiūrimos ne tik akys, bet ir tiriama regėjimo aštrumas. Specialistas taip pat apžiūri rageną, tinklainę, pamatuoja akispūdį.
Kartais gali prireikti kraujo tyrimų, kad būtų nustatyti galimi genetiniai sutrikimai, turintys įtakos ne tik akims, bet ir raumenims, kaulams bei raiščiams.
Gydymo galimybės
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo to, kas sukėlė lęšiuko pasislinkimą. Dažniausiai regėjimas gerinamas akiniais arba kontaktiniais lęšiais – gydytojas padeda pasirinkti tinkamiausią variantą. Jei ektopiją sukėlė trauma ar genetinė liga, gali prireikti papildomo gydymo.
Chirurginis gydymas
Kai kuriems žmonėms rekomenduojama operacija, ypač jeigu kartu pasireiškia ir kitos akies problemos, pavyzdžiui, glaukoma ar tinklainės atsiskyrimas. Tokiu atveju gydymą atlieka akių chirurgas, kuris parenka tinkamiausią procedūrą ir nurodo atsistatymo laiką.
Kaip išvengti ektopijos lęšiuko?
Daugumos šios būklės priežasčių – genetinių pokyčių ar netikėtų traumų – išvengti neįmanoma. Jei šeimoje buvo genetinių ligų, verta pasitarti dėl genetinės konsultacijos, kad įvertintumėte riziką savo vaikams.
Akių traumas padeda sumažinti apsauginės priemonės – visuomet dėvėkite specialius akinius ar kitą apsaugą dirbdami ar sportuodami, jei kyla pavojus akims.
Kada reikia tikrintis akis?
Reguliarus akių patikrinimas leidžia anksti pastebėti pokyčius. Patikros dažnumas priklauso nuo amžiaus:
- Vaikams: gydytojas apžiūri akis kiekvieno profilaktinio vizito metu iki mokyklos, vėliau – kas 1–2 metus.
- Suaugusiems iki 40 metų: kas 5–10 metų.
- 40–54 metų asmenims: kas 2–4 metus.
- 55–64 metų: kas 1–3 metus.
- Nuo 65 metų: kas 1–2 metus.
Akis gali reikėti tikrinti dažniau, jei nešiojate akinius, kontaktinius lęšius ar turite didesnę riziką dėl paveldimumo ar tam tikrų ligų (pavyzdžiui, sergate cukriniu diabetu ar yra šeimos narių, sirgusių akių ligomis). Oftalmologas parinks tinkamiausią patikros grafiką.
Gyvenimas su ektopija lęšiuku
Kiek stipriai būklė paveiks kasdienybę, priklauso nuo kelių aspektų – lęšiuko poslinkio laipsnio, regėjimo sutrikimo sunkumo, priežasties, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Gydytojas įvertins situaciją ir paaiškins, kiek galima atkurti regėjimą bei kiek laiko truks atsigavimas.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Pajutus bet kokius naujus regėjimo pokyčius ar staigų regos pablogėjimą, būtina kuo greičiau apsilankyti pas akių specialistą. Tai ypač svarbu po traumos ar jei staiga prarandate regėjimą viena ar abiem akimis.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokia buvo ektopijos lęšiuko priežastis?
- Kokie tyrimai bus atlikti?
- Ar reikės korekcinių lęšių – kurie tinkamesni: akiniai ar kontaktiniai lęšiai?
- Ar reikalinga operacija?
- Ar būtina genetinė konsultacija dėl paveldimų pokyčių?
Kuo skiriasi ektopija lęšiukas ir lęšiuko subliuksacija?
Abi šios sąvokos reiškia tą patį reiškinį – akies lęšiuko pasislinkimą iš savo įprastos vietos. Specialistas gali būklę apibūdinti kaip skirtingo laipsnio lęšiuko subliuksaciją – tai terminas, apibūdinantis, kiek lęšiukas nutolo nuo centro.