Lėtinis bronchitas – tai liga, kuri dažniausiai pasireiškia varginančiu, ilgai trunkančiu kosuliu su skrepliais ir kvėpavimo pasunkėjimu. Šie simptomai, dažniausiai kylantys dėl ilgalaikio kvėpavimo takų dirginimo ar pažeidimo, tampa kasdieniu iššūkiu daugeliui žmonių.
Kas yra lėtinis bronchitas
Lėtinis bronchitas – tai uždegiminis procesas kvėpavimo takuose (gerklėje, bronchuose ar bronchiolėse) plaučiuose, dėl kurio žmogus patiria nuolatinį kosulį bei dusulį daugumoje mėnesio dienų, bent tris mėnesius per metus, dvejus metus iš eilės ar ilgiau.
Pastaraisiais metais lėtinis bronchitas dažnai priskiriamas lėtinei obstrukcinei plaučių ligai (LOPL). Daugumos sergančiųjų atvejais bronchitas nebūna vien be kvėpavimo takų užsikimšimo – dažniausiai diagnozuojama LOPL.
Lėtinio ir ūmaus bronchito skirtumai
Ūmus bronchitas dažniausiai pasireiškia dėl virusinės infekcijos, pavyzdžiui, peršalimo ar gripo, ir trunka tik keletą dienų ar savaičių. Tuo tarpu lėtinis bronchitas išsivysto, kai dirgikliai (tabako dūmai, užterštas oras ar kitos cheminės medžiagos) ilgą laiką pažeidžia kvėpavimo takus. Tuomet simptomai išlieka daug metų.
Lėtinis bronchitas ir emfizema
Abi šios ligos – lėtinis bronchitas ir emfizema – priklauso LOPL grupei. Nors jų simptomai panašūs, jos paveikia skirtingas plaučių dalis. Lėtinis bronchitas pažeidžia kvėpavimo takus, dėl ko jie ima tinti ir gaminti pernelyg daug gleivių. Emfizema pažeidžia smulkiuosius oro maišelius (alveoles), kurie laikui bėgant suyra. Dažnai sergantysis turi tiek kvėpavimo takų, tiek alveolių pažeidimų.
Ką dažniausiai paveikia lėtinis bronchitas
Lėtiniu bronchitu ir LOPL dažniau serga žmonės, kurie rūko arba yra rūkę. Tačiau rizika padidėja ir tiems, kurie dažnai būna šalia rūkančiųjų, kvėpuoja užterštu oru ar cheminių dūmų, arba serga astma.
Kas vyksta organizme sergant lėtiniu bronchitu
Nuolatinis kosulys ir dusulys atsiranda dėl ilgalaikio kvėpavimo takų pažeidimo. Įkvėpus dirgiklių, organizmo imuninė sistema sukelia uždegimą, takai išbrinksta, o jų gleivinė pagamina daugiau gleivių. Laikui bėgant, kvėpavimo takų gleivinėje pradeda daugėti gleives gaminančių ląstelių, o blakstienėlės, kurios paprastai pašalina gleives, gali nebeveikti tinkamai.
Dėl šių pokyčių kvėpavimo takai nuolat užsikemša gleivėmis, sunku kvėpuoti, vargina nuolatinis kosulys. Ilgainiui tampa lengviau susirgti virusinėmis ar bakterinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, kurios padidina ligos paūmėjimus.
Lėtinio bronchito simptomai
- Nepraeina arba dažnai pasikartojantis kosulys su gleivėmis (bent dvejus metus).
- Švokštimas (balsas sušvilpimo metu kvėpuojant).
- Dusulys, ypač fizinio krūvio metu.
- Širdies ritmo padažnėjimas (tachikardija).
- Nuovargis ir bendras silpnumas.
Lėtinio bronchito priežastys
Pagrindinis rizikos veiksnys – rūkymas. Taip pat didelės reikšmės turi oro tarša, cheminiai dirgikliai darbe ar namuose ir kitos plaučių ligos, tokios kaip astma. Kartais ligos priežasties nustatyti neįmanoma.
Užkrečiamumas
Lėtinis bronchitas ir LOPL nėra užkrečiami. Tačiau sergant šia liga, įprastos virusinės ar bakterinės infekcijos (peršalimas, gripas) gali gerokai pabloginti savijautą.
Diagnozavimas ir tyrimai
Lėtinio bronchito ar LOPL diagnozei gydytojas vertina, kaip gerai veikia jūsų plaučiai. Gydytojas užduos klausimus apie jūsų simptomus ir ligos istoriją, apžiūrės bei paklausys širdies ir plaučių. Taip pat gali būti atliekami įvairūs tyrimai:
- Plaučių funkcijos tyrimai. Dažniausiai atliekama spirometrija, kuri parodo, kaip efektyviai veikia jūsų plaučiai.
- Krūtinės ląstos rentgenograma ar KT tyrimas. Vaizdiniai tyrimai padeda nustatyti ar nėra plaučių pažeidimų ar kitų susirgimų, kurie galėtų sukelti tokius simptomus.
- Kraujo tyrimai. Jie leidžia įvertinti bendrą sveikatos būklę, taip pat gali būti atliekamas arterinio kraujo dujų tyrimas, kuris parodo deguonies ir anglies dioksido kiekį kraujyje.
- Elektrokardiograma (EKG). Šis tyrimas leidžia įvertinti širdies veiklą.
Gydymo būdai
Pagrindinis gydymo tikslas – palengvinti simptomus ir pagerinti kasdienį gyvenimą. Taikomos kelios pagrindinės priemonės:
- Metimas rūkyti. Atsisakymas rūkalų padeda sulėtinti ligos progresavimą ir lengviau kvėpuoti.
- Bronchus plečiantys vaistai. Šie vaistai vartojami inhaliatoriais, padeda išplėsti kvėpavimo takus ir lengviau kvėpuoti.
- Steroidingi vaistai. Jie skiriami uždegimui malšinti, vartojami inhaliatoriumi arba tabletėmis.
- Kvėpavimo reabilitacija. Specialūs mankštos ir kvėpavimo pratimai padeda išmokti lengviau kvėpuoti ir pagerina gyvenimo kokybę.
- Deguonies terapija. Sunkesniais atvejais papildomai skiriamas deguonis, tiekiamas per kaukę ar nosies kaniulę.
- Antibiotikai. Jei bronchitas dažnai komplikuojasi infekcijomis, gydytojas gali paskirti antibiotikus infekcijai gydyti.
Ligos eiga ir trukmė
Bronchitas laikomas lėtiniu, jei simptomai išlieka ne mažiau nei tris mėnesius per metus dvejus metus iš eilės. Simptomai gali trumpam pagerėti ar paaštrėti, tačiau visiškai neišnyksta ir gali blogėti ilgainiui. Nuo ūmaus bronchito lėtinis skiriasi tuo, kad išlieka ilgalaikis ir progresuojantis.
Kaip sumažinti riziką susirgti lėtiniu bronchitu
- Venkite rūkyti, sustabdykite rūkymą ir apeikite vietas, kur gausu tabako dūmų.
- Stenkitės išvengti kontakto su cheminėmis medžiagomis, oro taršos šaltiniais ar kitais kvėpavimo takų dirgikliais.
- Valdykite kitas plaučių ligas, tokias kaip astma.
Ligos prognozė
Lėtinio bronchito ir LOPL eiga gali būti labai įvairi – nuo lengvos iki sunkios. Dažniausiai tai rodo, kad plaučiai jau yra pažeisti ir bėgant laikui pažeidimai progresuoja. Visiškai išgydyti ligos neįmanoma, tačiau gydymas leidžia pagerinti savijautą, sulėtinti ligos eigą ir sumažinti simptomų paaštrėjimų riziką.
Gydymo sėkmė ir prognozė labai priklauso nuo jūsų sveikatos būklės, amžiaus bei gydymo laikymosi.
Ar įmanoma visiškai pasveikti?
Nors esamo pažeidimo susigrąžinti negalima, tinkamai gydantis galima stipriai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti simptomus. Svarbu laikytis gydytojo sudaryto gydymo plano bei reguliariai lankytis sveikatos priežiūros įstaigoje.
Kaip rūpintis savimi sergant lėtiniu bronchitu
Geriausia su gydytoju aptarti individualų gydymo bei priežiūros planą, atsižvelgiant į jūsų sveikatos būklę. Jei taikote gydymą, bet simptomai nesikeičia ar blogėja, būtina apie tai pranešti specialistui.
Simptomų blogėjimą galite sumažinti saugodamiesi kvėpavimo takų infekcijų: reguliariai plaukite rankas, skiepykitės nuo gripo ar plaučių uždegimo, venkite didelių žmonių susibūrimų ypač per peršalimo ir gripo sezoną.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
- Jei nuolatinis kosulys trunka ilgiau nei tris savaites ar vis atsinaujina.
- Jei dažnai kyla dusulys arba švokštimas.
- Jei temperatūra viršija 39,4°C arba laikosi ilgiau nei penkias dienas.
- Jei atsiranda kraujo kosint.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kaip gali keistis mano būklė ateityje ir kokių pokyčių laukti?
- Kiek realu pagerinti savijautą gydymo metu?
- Po kiek laiko galėčiau tikėtis simptomų palengvėjimo?
- Kurių naujų ar besikeičiančių simptomų turėčiau nepraleisti?
- Ką daryti, jei atrodo, kad parinktas gydymo planas neveikia?
