Leucovorinas yra vaistas, dažnai naudojamas sumažinti toksinį arba nepageidaujamą didelių metotreksato dozių poveikį. Be to, kai kurios leucovorino formos taikomos ir gydant gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžį. Kartais šis vaistas skiriamas tam tikros formos mažakraujystei gydyti.
Kaip veikia leucovorinas?
Patekęs į organizmą, leucovorinas paverčiamas folio rūgštimi, kuri apsaugo sveikas ląsteles nuo stiprių vaistų, pavyzdžiui, metotreksato, žalingo poveikio. Taip pat leucovorinas padidina kai kurių chemoterapijos vaistų veiksmingumą, todėl jie geriau naikina vėžines ląsteles.
Leucovorino dozės ir formos
Vaistinėse galima rasti tiek tabletes, tiek injekcinius tirpalus. Dažniausiai skiriamos 5 mg, 10 mg, 15 mg ir 25 mg burnos tabletės. Injekcinė forma paprastai naudojama medicinos įstaigose.
Laikymo sąlygos
Tabletes reikėtų laikyti įprastoje kambario temperatūroje (nuo 20 iki 25 °C). Per trumpesnius laikotarpius vaistas gali būti laikomas nuo 15 iki 30 °C ribose, pavyzdžiui, transportuojant. Svarbu, kad vieta būtų sausa, vėsi ir apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių. Injekcinę formą laiko tik medicinos personalas gydymo įstaigose.
Dažniausi šalutiniai poveikiai
Nors šis vaistas paprastai gerai toleruojamas, gali pasireikšti įvairių nepageidaujamų reakcijų. Dažniau pasitaikantys šalutiniai poveikiai gali būti:
- Naujai atsiradusios alerginės reakcijos (aprašytos žemiau)
- Pykinimas ar vėmimas
- Galvos svaigimas ar silpnumas
- Pilvo spazmai
- Bėrimai, niežulys, dilgėlinė
- Sąnarių skausmas
Bet kokie neįprasti simptomai vartojant vaistą turėtų būti aptariami su gydytoju ar vaistininku.
Rimtesnės reakcijos
Nors jos pasitaiko retai, kai kuriems žmonėms kyla reakcijų, kurios gali būti pavojingos. Tokiais atvejais patariama nedelsiant kreiptis į gydytoją, ypač jeigu pastebite:
- Kvėpavimo pasunkėjimą, švokštimą
- Veido, lūpų, burnos, liežuvio ar gerklės patinimą
- Sunku ryti ar dusulys
- Užsitęsusią aukštą temperatūrą, limfmazgių padidėjimą
- Greitą širdies plakimą
- Staigius odos bėrimus arba iškilusias raudonas dėmeles
- Netikėtą silpnumą, galvos svaigimą ar apalpimą
Kada leucovorinas netinka?
Leucovorino reikėtų vengti, jeigu esate alergiškas pačiam vaisto veikliajai medžiagai ar filiniam rūgšties dariniams (folio rūgščiai ar jos panašioms struktūroms). Šio vaisto nerekomenduojama vartoti, jei sergate tam tikromis mažakraujystės formomis, pavyzdžiui, persniciozine ar B12 stygiaus sukelta megaloblastine anemija. Gydytojas prieš paskirdamas vaistą dažniausiai skiria kraujo tyrimus.
Ką svarbu žinoti prieš vartojant leucovoriną?
- Vaisto vartokite tik taip, kaip paskyrė gydytojas.
- Nenaudokite šio vaisto kitiems ir neduokite jo artimiesiems.
- Laikykite vaistus vaikams nepasiekiamoje vietoje.
- Reguliariai lankykitės pas gydytoją, ypač jeigu skiriami papildomi kraujo tyrimai.
Kokius duomenis pateikti gydytojui?
Prieš pradėdami vartoti leucovoriną, informuokite gydytoją apie visus vartojamus vaistus, vitaminus, maisto papildus ar žolinius preparatus. Svarbu paminėti, jei gydotės ar gydėtės vaistais nuo traukulių, pavyzdžiui, fenobarbitaliu, fenitoinu ar primidonu; vartojate 5-fluoruracilą (chemoterapinis vaistas); arba antibiotiką sulfametoksazolį/trimetoprimą. Gydytojas taip pat turi žinoti, jei buvo traukulių istorija.
Jeigu esate nėščia, planuojate pastoti ar žindote kūdikį, būtinai pasitarkite su gydytoju, nes nėra tiksliai žinoma, kaip šis vaistas gali paveikti nėštumą ar naujagimį.
Sąveika su maistu, alkoholiu ar kitais vaistais
Šiuo metu nėra patvirtintų duomenų apie leucovorino sąveiką su maistu ar gėrimais. Alkoholio poveikis šio vaisto veiksmingumui nėra ištirtas. Visada aptarkite visus vartojamus vaistus ir papildus su gydytoju, nes kai kurios medžiagos gali keisti vaisto poveikį.
Ką daryti praleidus dozę ar pavartojus per daug?
Jei išgėrėte mažiau nei paskirta tablečių – prisiminę išgerkite vieną dozę, tačiau jei jau artėja laikas kitai – praleiskite pamirštą ir tęskite eigą kaip įprasta. Niekada nedvigubinkite dozės. Injekcinė forma skiriama gydymo įstaigoje – jei praleidote vizitą, kuo greičiau susisiekite su savo gydytoju, kad paskirtų naują laiką.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
