Levator ani sindromas – tai viena iš dubens dugno raumenų sutrikimų rūšių. Ši būklė atsiranda tuomet, kai dubens dugno raumuo, vadinamas levator ani, ima nevalingai spazmuoti ir susitraukia, o tai sukelia nemalonų skausmą ar nuolatinį tempimą ties tiesiąja žarna, tarpvietės srityje arba makštyje. Skirtingai nuo aštraus skausmo, dažnai jaučiamas duslus maudimas, kuris kartais gali pereiti į stipresnį, duriantį pojūtį.
Kas yra levator ani sindromas?
Levator ani raumuo atlieka daug svarbių funkcijų: padeda išlaikyti dubens organus reikiamoje vietoje, atsakingas už tuštinimosi kontrolę. Nors levator ani sindromas nėra gyvybei pavojinga ar labai grėsminga būklė, jis gali smarkiai sutrikdyti kasdienę savijautą, jei nėra gydomas. Ši diagnozė dar žinoma kaip dubens dugno mialgija, dubens dugno miofascialinis skausmas arba dubens dugno raumenų spazmas.
Dažnai žmonės drovisi kalbėti apie intymių vietų pojūčius ar nukrypimus nuo normos, tačiau gydytojai puikiai išmano šias problemas ir gali padėti sumažinti varginančius spazmus.
Levator ani sindromo simptomai
Pagrindinis šio sindromo požymis – bukas tempimo arba spaudimo skausmas tiesmakštėje, makštyje ar pačiame dubenyje. Kartais šis skausmas gali virsti aštriu, o simptomai paprastai pasireiškia:
- skausmu ar diskomfortu lytinių santykių metu,
- jausmu, tartum sėdėtumėte ant kamuolio arba jis būtų tiesiojoje žarnoje,
- stipresniu spaudimu, kai ilgai sėdite,
- pojūčiu, kuris sumažėja atsistojus,
- skausmu, kuris gali tęstis kelias valandas ar staiga paūmėti,
- nemaloniais pojūčiais, kurie gali sustiprėti dienos eigoje,
- kai kuriais atvejais skausmas plinta į sėdmenis ar šlaunis,
- skausmu, kuris gali atsirasti net miegant ir pažadinti iš miego.
Levator ani sindromo priežastys
Tikslios levator ani raumens spazmų atsiradimo priežastys nėra žinomos. Tačiau pastebima, kad kai kurie veiksniai gali išprovokuoti šiuos nevalingus raumenų susitraukimus. Tarp dažniausių veiksnių minimi:
- įtemptos ar ilgos kelionės automobiliu,
- padidėjęs stresas,
- lytiniai santykiai,
- tuštinimosi metu patiriamas per didelis įtempimas.
Diagnostikos eiga
Nėra vieno specifinio tyrimo, kuris patvirtintų levator ani sindromo diagnozę. Dažniausiai gydytojas atliks išsamų apžiūrą, įskaitant tiesiosios žarnos apčiuopą pirštu ir dubens apžiūrą. Šių tyrimų metu siekiama atmesti kitas galimas skausmo priežastis ir įvertinti raumenų būklę.
Gydymo būdai
Levator ani sindromui gydyti taikomi keli metodai, kurie skirtingais atvejais gali būti taikomi vienu metu. Pagrindinės rekomenduojamos procedūros ir priemonės:
- Biofeedback treniruotės – tai mokymas išmokti tinkamai atpalaiduoti ar sutraukti tam tikrus raumenis. Kineziterapeutas naudoja specialias jutiklių technologijas ir ekraną, stebėdamas, kaip pacientas geba valdyti dubens dugno raumenis. Taip mokomasi geresnės raumenų koordinacijos.
- Elektrostimuliacijos procedūra – sveikatos specialistas įveda specialų zondą į tiesiąją žarną, per kurį siunčiama labai silpna elektros srovė, padedanti atpalaiduoti spazmuojančius raumenis.
- Raumenis atpalaiduojantys vaistai – gydytojo paskirti receptiniai vaistai nuo raumenų spazmų, tokie kaip metokarbamolis, diazepamas ar ciklobenzaprinas, gali sumažinti nemalonius simptomus.
- Miofascialinio atpalaidavimo terapija – specialiais įrankiais masažuojami raumenų įtampos židiniai, kad sumažėtų spazmai ir skausmas.
- Kineziterapija – fizinės mankštos ir tempimo pratimai padeda atpalaiduoti dubens, dubens dugno ir apatinės nugaros raumenis.
- Sėdimos vonelės – sėdėjimas šiltame, sekliame vandenyje atpalaiduoja levator ani raumenį ir gali numalšinti spazmus.
Kokie specialistai dažniausiai gydo šią būklę?
Jei susiduriate su levator ani sindromu, pirmiausia galite kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros gydytoją. Priklausomai nuo jūsų nusiskundimų, jus gali nukreipti pas specialistą: gastroenterologą, ginekologą ar kolorektalinių ligų chirurgą. Šie gydytojai specializuojasi pilvo, žarnyno, tiesiosios žarnos bei makšties sutrikimų gydyme.
Prognozė ir kasdienybė sergant levator ani sindromu
Daugelis žmonių, derindami vaistus ir specialias mankštas ar terapiją, gali pastebėti ženklius sistemų pagerėjimus. Svarbu nuolat bendrauti su gydytoju, jei simptomai pasikartoja arba stiprėja, taip pat, jei kyla naujų negalavimų, pavyzdžiui, kraujuojama iš tiesiosios žarnos ar imamas jausti kitoks skausmas tarpvietėje ar makštyje.
Svarbiausi klausimai apie levator ani sindromą
Kuo skiriasi levator ani sindromas ir proctalgia fugax?
Abi būklės sukelia skausmą ties tiesiąja žarna, tačiau jos pasireiškia skirtingai. Proctalgia fugax būdingas itin staigus ir labai aštrus skausmas, kuris įprastai trunka iki 20 minučių, o levator ani sindromui dažniausiai būdingas bukesnis, ilgiau trunkantis skausmas ar spaudimas.
Ar hemorojus gali išprovokuoti levator ani sindromą?
Ne, hemorojus nėra levator ani sindromo priežastis. Hemorojus atsiranda dėl išsiplėtusių venų tiesiojoje žarnoje ar išangeje, dažnai dėl pernelyg didelio spaudimo tuštinantis ar sunkiai keliant svorius. Tuo tarpu tikrosios levator ani sindromo priežastys lieka neaiškios.
