Levoskoliozė ir dektroskoliozė yra įvairios skoliozės formos – ligos, kai stuburas iškrypsta ir pasisuka į šoną, nors natūraliai jis turi nedidelius linkius iš priekio atgal. Skoliozė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai diagnozuojama vaikams bei paaugliams. Jei kreivumas atsiranda po brendimo, jis vadinamas suaugusiųjų skolioze.
Kas yra levoskoliozė ir dektroskoliozė
Levoskoliozė – tai tokia stuburo iškrypimo forma, kai stuburas palinksta į kairę pusę. Tuo tarpu dektroskoliozė reiškia stuburo lenkimąsi į dešinę. Dažniausiai lengvos abiejų rūšių skoliozės formos nesukelia aiškių nusiskundimų ir jų gydyti nereikia. Tačiau šeimos gydytojas arba specialistas stebi stuburo būklę kas kelis mėnesius, kad užtikrintų, jog iškrypimas nedidėja.
Esant didesniam stuburo linkiui, gali būti reikalinga speciali liemenė arba chirurginis gydymas. Tiek levoskoliozė, tiek dektroskoliozė gali prasidėti bet kurioje stuburo dalyje, tačiau levoskoliozė dažnesnė juosmeninėje, o dektroskoliozė – krūtininėje srityje.
Kaip stuburo kreivumas veikia organizmą
Iškart pastebimas pokytis yra nenatūralus stuburo linkis, kuris gali paveikti ir laikyseną. Jei skoliozė stipri, gali atsirasti raumenų įtempimas ar spaudimas nervams, stuburą jungiančioms galūnėms bei vidaus organams. Retais atvejais itin stiprus stuburo kreivumas paveikia širdį, plaučius ar net nugaros smegenis.
Trys pagrindinės stuburo sritys
- Kaklinė dalis (kaklas)
- Krūtininė dalis (viršutinė nugaros dalis, tarp kaklo ir apatinių šonkaulių)
- Juosmeninė dalis (apatinė nugaros dalis)
Levoskoliozė ir dektroskoliozė gali paveikti bet kurią šių dalių.
Kiek dažnos šios skoliozės formos?
Mažiau nei 5 % žmonių per gyvenimą susiduria su tam tikru stuburo iškrypimu. Dažniausiai ji diagnozuojama paaugliams, ypač mergaitėms. Beveik trečdalis sergančiųjų turi bent vieną artimą giminaitį, taip pat sirgusį skolioze. Dektroskoliozė paplitusi dažniau nei levoskoliozė.
Kaip atskirti dvi skoliozės rūšis?
Pagrindinis skirtumas – kurią pusę stuburas krypsta. Levoskoliozė sudaro kairinį „C” formos išlinkį, o dektroskoliozė – dešininį, primenantį atvirkščią „C”.
Kas gali susirgti levoskolioze ir dektroskolioze?
Abiejų rūšių skoliozė gali pasireikšti visoms amžiaus grupėms – vaikams, paaugliams bei suaugusiems. Dažniausiai serga paaugliai, o mergaitės rizikuoja labiau nei berniukai. Vaikams ir paaugliams dažniau iškrypsta krūtininė stuburo dalis, o suaugusiems – juosmeninė.
Levoskoliozės ir dektroskoliozės simptomai
Neretai nei levoskoliozė, nei dektroskoliozė nesukelia akivaizdžių simptomų, todėl ligą sunku pastebėti be specialisto. Dažniausiai pokyčių nepastebėsite patys – dažniau juos atkreipia artimieji arba gydytojas. Galimi požymiai:
- Nelygūs pečiai
- Pastebimas stuburo lenkimas žiūrint iš nugaros
- Nesimetriška klubų padėtis stovint ar sėdint
Lengvos formos skoliozė dažnai nustatoma tik profilaktinių tikrinimų metu.
Levoskoliozės ir dektroskoliozės priežastys
- Idiopatinė skoliozė – dažniausia, tikros priežastys nežinomos, bet liga paveldima šeimoje.
- Įgimta skoliozė – retas, dar kūdikystėje nustatomas stuburo raidos sutrikimas.
- Degeneracinė skoliozė – atsiranda su amžiumi dėl stuburo nusidėvėjimo, dažna suaugusiesiems.
- Neuromuskulinė skoliozė – vystosi, jei nugaros raumenis ar nervus veikia kitos ligos (pvz., cerebrinis paralyžius, raumenų distrofija).
Daugelis klaidingai mano, kad bloga laikysena ar sportas gali sukelti skoliozę, tačiau stuburo iškrypimas niekada neprasideda dėl netaisyklingo sėdėjimo, sportavimo ar sunkių kuprinių vaikystėje.
Kaip diagnozuojama levoskoliozė ir dektroskoliozė?
Pirmiausia gydytojas apžiūri pacientą, paprašo pasilenkti į priekį, kad būtų galima aiškiau įvertinti stuburo linkį. Tai vadinama pasilenkimo testu, kuris kartais padeda pastebėti ir kitas laikysenos problemas, pavyzdžiui, kuprotumą. Daugelyje mokyklų vaikai periodiškai tikrinami dėl skoliozės.
Naudojami diagnostiniai tyrimai
Be vizualinės apžiūros, gydytojas gali panaudoti skoliometrą – specialų prietaisą, kuris tiksliai išmatuoja stuburo kreivumą. Jei nustatomas iškrypimas, gali būti atliekami radiologiniai tyrimai:
- Rentgenas
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Kompiuterinė tomografija (KT)
Diagnozė nustatoma pagal tai, į kurią pusę lenkiasi stuburas – į kairę (levoskoliozė), ar į dešinę (dektroskoliozė).
Kaip gydoma levoskoliozė ir dektroskoliozė?
Pagrindinis gydymo tikslas – užkirsti kelią stuburo kreivėjimui. Jei stuburo iškrypimas mažas, užtenka reguliariai tikrintis – kas 4–6 mėnesius. Jei pokyčiai didėja, taikomi šie metodai:
- Liemenės nešiojimas – speciali liemenė stabdo tolimesnį stuburo kreivėjimąsi. Dažniausiai nešiojama po 20 ir daugiau valandų per parą, priklausomai nuo gydytojo rekomendacijų.
- Chirurginis gydymas – kai skoliozė progresuoja ar yra labai pažengusi, gali būti atliekama stuburo operacija (pvz., slankstelių fiksacija, kaulų persodinimas) siekiant atstatyti stuburo ašį.
- Schroth metodas – tam tikri kineziterapijos pratimai, dažniausiai taikomi vaikams. Pratimai apima stuburą stiprinančius, laikyseną taisančius ir kvėpavimo pratimus.
Kaip pasirūpinti savimi sergant skolioze
Jei žinoma, kad turite šią būklę, įprastai didelių gyvenimo pokyčių neprireikia. Rekomenduojama periodiškai lankytis pas gydytoją, laikytis jo nurodymų ir stebėti, ar neatsiranda naujų simptomų.
Sportuoti ar aktyviai leisti laisvalaikį iš tiesų naudinga– tai stiprina nugaros raumenis ir gali padėti išlaikyti geresnę bendrą būklę. Jeigu buvo atlikta chirurginė operacija, gydytojas ar kineziterapeutas patars, kada vėl galima užsiimti fizine veikla.
Pastebėjus, kad stuburas dar labiau iškrypsta, pradeda skaudėti ar atsiranda nejautros galūnėse, būtina kreiptis į specialistą.
Ar galima išvengti levoskoliozės ar dektroskoliozės?
Šių būklių išvengti nepavyks. Idiopatinė skoliozė atsiranda be aiškios priežasties ir dažnai paveldima genetiškai. Degeneracinės bei įgimtos ar neuromuskulinės formos taip pat iš dalies užkoduotos mūsų genuose ar susijusios su kitomis sveikatos problemomis, kurių iš anksto numatyti ar sustabdyti neįmanoma.
Kokia ligos eiga ir perspektyvos?
Dažniausiai levoskoliozė ar dektroskoliozė neturi didelės įtakos kasdienybei. Pakanka reguliarių gydytojo konsultacijų, kol stuburas dar gali keistis. Vėliau, kai stuburo būklė stabilizuojasi, jokio papildomo gydymo dažniausiai neprireikia.
Jei tenka taikyti gydymą – liemenę ar operaciją – paprastai pavyksta visiškai stabilizuoti stuburą ir žmogus grįžta prie įprasto gyvenimo ritmo.
Kada būtina pasitarti su gydytoju?
Su gydytoju rekomenduojama reguliariai aptarti, kaip dažnai turite lankytis patikrinti stuburo būklę. Daugeliui sergančiųjų užtenka 4–6 kartus per metus trumpų vizitų.
Jei pastebite naujų požymių, skausmą ar sutrikusią jutimą – kreipkitės į gydytoją. Be to, verta užduoti šiuos klausimus:
- Kokia skoliozės rūšis man diagnozuota?
- Kaip dažnai reikės tikrintis stuburą ateityje?
- Ar gali prireikti dėvėti liemenę?
- Ar reikės chirurginės operacijos?
