Lūpų egzema, dar vadinama eczematiniu cheilitu, pasireiškia kaip lūpų odos uždegimas ar sudirginimas. Nors ši būsena neretai painiojama su paprastu lūpų išsausėjimu, ji yra labiau užsitęsusi ir gali sukelti nemalonius pojūčius: lūpos tampa sausos, šerpetoja ar net skeldėja bei įtrūksta. Egzema dažniausiai vargina tuos, kurie jau turi polinkį į alergijas arba atopinį dermatitą, tačiau ji gali pasireikšti ir be akivaizdžios priežasties. Lūpų egzema nėra užkrečiama, tad virusu ar bakterijomis nuo kito žmogaus neužsikrėsite.
Cheilito rūšys
Cheilitas – bendras terminas, kuriuo apibūdinamas įvairaus pobūdžio lūpų uždegimas ar sudirginimas. Dažniausiai pasitaikantis yra būtent eczematinis cheilitas, tačiau egzistuoja ir kitos formos:
- Kampinis cheilitas dažniausiai pasireiškia lūpų kampučiuose ir dažnai susijęs su grybelinėmis ar mielinėmis infekcijomis.
- Infekcinis cheilitas gali būti sukeltas herpes virusų ar bakterijų, tokių kaip A grupės streptokokai. Kai kurios šios formos rūšys būna užkrečiamos.
Kam būdingas eczematinis lūpų uždegimas
Dažniausiai su šia liga susiduria vaikai, tačiau ji neišskiria ir suaugusiųjų. Didesnę riziką susirgti turi žmonės, kurie:
- Linkę į alergijas.
- Jau serga egzema kitose kūno vietose.
- Turi paveldėtą polinkį į alergines reakcijas (atopija).
- Naudoja įvairius produktus ar kosmetiką lūpoms.
Lūpų egzemą sukeliančios priežastys
Šios būklės ištakos gali būti įvairios. Dažniausios priežastys, lemiančios lūpų egzemą:
- Alergenai, esantys maisto produktuose, vaistuose, lūpų priežiūros priemonėse ar aplinkoje.
- Atopinis dermatitas.
- Pernelyg dažnas lūpų laižymas, kandžiojimas ar čiulpimas.
- Dirgikliai, esantys lūpdažyje, balzamuose, dantų pastoje ar burnos skalavimo skystyje (kontaktinis dermatitas).
- Lūpų elastingumo ir drėgmės praradimas – tai būdinga vyresniame amžiuje arba po ilgo buvimo sausoje, karštoje aplinkoje.
Lūpų egzemos simptomai
Egzema gali pažeisti tiek viršutinę, tiek apatinę lūpą, kartais išplinta ir ant odos aplink jas. Retais atvejais uždegimas gali pasiekti burnos gleivinę. Simptomai ne visada jaučiami pastoviai – gali būti periodų be skundų, o vėliau ligos požymiai suaktyvėja.
- Lūpos sausėja, šerpetoja, skilinėja ar susidaro įtrūkimai.
- Juntamas niežulys, perštėjimas, paraudimas.
- Lūpų oda tampa šiurkšti, skausminga.
Lūpų egzemos nustatymas
Specialistas apžiūri lūpas, vertina odos būklę ir galimas uždegimo vietas kitose kūno srityse. Taip pat išsiaiškinama, ar pacientas sirgo ar serga alerginėmis ligomis, ar tokios ligos pasitaikė šeimoje. Diagnostikai gali būti taikomi šie tyrimai:
- Alergijos testai – pleistro mėginiai arba dūrio testas leidžia nustatyti, ar tam tikra medžiaga lemia lūpų sudirgimą.
- Kraujo ar šlapimo tyrimai – jie padeda įvertinti, ar nėra virusinių, bakterinių infekcijų.
Lūpų egzemos gydymas
Svarbiausias pirmasis žingsnis – atsisakyti žalingų įpročių: nelaižyti, nekandžioti, nečiulpti lūpų. Taip pat reikėtų rinktis lūpų priežiūros priemones be kvapiklių ir dažiklių, vengti potencialių dirgiklių. Gydymui gali būti siūloma:
- Vazelinas ar bekvapis, hipoalerginis drėkiklis, kuris padeda apsaugoti įtrūkusias, sausas lūpas.
- Steroidas tepamas ant lūpų siekiant sumažinti uždegimą ir jautrumą.
Labai retai, kai liga itin sunki ar nepasiduoda gydymui, išrašomi geriamieji steroidai arba specialūs tepamieji vaistai, mažinantys imuninės sistemos aktyvumą.
Lūpų egzemos prevencija
Nors visiškai išvengti lūpų egzemos dažnai nepavyksta tiems, kurie turi atopinį dermatitą, tačiau kai kurių paprastų priemonių gali ženkliai sumažinti riziką:
- Venkite lūpdažių ir balzamų su kvapikliais, dažikliais.
- Ribokite alkoholio kiekį.
- Pakankamai gerkite vandens – drėgmė labai svarbi.
- Naudokite paprastą vazeliną ar kitą hipoalerginį kremą lūpoms.
- Neprakąskite, nelaižykite, nečiulpkite lūpų.
- Rinkitės dantų pastas ir skalavimo skysčius be alkoholio ar stiprių antiseptikų.
- Venkite stipriai sūrių arba aštrių patiekalų.
Ligos eiga ir prognozė
Lūpų egzema dažniausiai būna lėtinė – simptomai tai sustiprėja, tai ilgesnį laiką išnyksta. Nors lūpos gali atrodyti visiškai sveikos ilgą laiką, ligos paūmėjimai yra įprasti. Vaikystėje prasidėjusi būklė dažnai su amžiumi pagerėja, tačiau kai kuriems išlieka ir vėliau.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
- Jei lūpose atsiranda gilios, kraujuojančios žaizdelės, kurios nebenaudojant priemonių nesigydavo.
- Pastebite dilgėlinę ar tinimą veido, lūpų, akių srityje.
- Atsiranda kvėpavimo, rijimo sutrikimų – tai gali būti rimtos alerginės reakcijos požymiai ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
