Lytiniu keliu plintanti grybelinė infekcija dažniausiai pasireiškia bėrimais aplink lytinius organus – varpą ar vulvą, taip pat sėdmenų, veido ir kartais kojų srityse. Šie bėrimai gali labai niežėti, būti skausmingi ir sukelti diskomfortą.
Kas yra lytiniu keliu plintanti grybelinė infekcija
Lytiniu keliu plintančios grybelinės infekcijos yra odos pažeidimai, kurie paprastai perduodami per oralinį, vaginalinį arba analinį kontaktą. Jas sukelia grybelis, žinomas kaip Trichophyton mentagrophytes VII tipo (TMVII). Šis grybelis dažniausiai pažeidžia lytinių organų, sėdmenų, veido ar kojų odą, sukeldamas rausvas, niežtinčias ir dažnai skausmingas dėmes.
TMVII – kol kas vienintelis žinomas grybelis, plintantis būtent lytiniu keliu. Nors kitos grybelinės ligos, tokios kaip kirkšnies grybelis ar pienligė (kandidozė), retkarčiais gali užsikrėsti per lytinį kontaktą, jos nėra laikomos klasikinėmis lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis. TMVII sukeltas bėrimas dažnai yra stipresnis nei kitų grybelių sukelti odos pažeidimai.
Tokia infekcija dar vadinama tinea genitalis, ypač kai ji apima lytinius organus.
Lytiniu keliu plintančios grybelinės infekcijos simptomai
Dažniausias TMVII sukeltos infekcijos požymis – bėrimas. Jo išvaizda gali skirtis, tačiau dažniausiai pastebimi šie požymiai:
- Bėrimas gali būti ant varpos, vulvos, išangės, sėdmenų, kojų ar veido.
- Dėmės gali būti žiedo formos su nežymiai iškilusiais ar kiek tamsesniais kraštais.
- Pažeista vieta dažnai rausva, rožinė ar net purpurinė, kartais tamsesnė nei aplinkinė oda.
- Bėrimas niežti, jaučiamas deginimas ar skausmas.
- Kartais bėrimai pleiskanoja ar net turi pūslę.
Lytiniu keliu plintančių grybelinių infekcijų priežastys ir perdavimas
Pagrindinis ligos sukėlėjas – grybelis Trichophyton mentagrophytes (VII genotipas). Šis mikroorganizmas priklauso kerpėjų (tinea) grupei ir dažnai pasitaiko odos infekcijose.
Infekcijos plitimas dažniausiai vyksta tiesioginio odos sąlyčio metu, kai liečiamasi prie bėrimo zonos sekso metu. Taip pat liga gali būti perduota per bendrus asmeninius daiktus, pavyzdžiui, rankšluosčius, patalynę ar sekso žaislus.
Bet kuris asmuo, kuris turėjo kontaktą su TMVII užsikrėtusiu žmogumi, gali užsikrėsti. Rizika didėja vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais, arba asmenims, kurie seksualinius santykius sieja su finansiniu atlygiu.
Ligos komplikacijos
Negydoma TMVII infekcija gali komplikuotis – dažniausiai uždegiminė vieta tampa įvairesnių bakterijų įsiskverbimo vartais. Tokiais atvejais atsiranda kartu besivystančios bakterinės infekcijos, kurios reikalauja medikų pagalbos ir specifinio gydymo. Be to, užsitęsęs ar sunkus bėrimas gali palikti randus.
Diagnostika: kaip nustatoma infekcija
Medicinos specialistas įtaria grybelinę infekciją įvertinęs bėrimo vaizdą bei simptomus. Jei bėrimui nepavyksta praeiti naudojant įprastus vietinius priešgrybelinius kremus ar tepalus, gydytojas gali įtarti TMVII, nes šios rūšies grybelis atsparus išoriniam gydymui.
Diagnozė dažniausiai patvirtinama paėmus odos mėginį (pažeistos vietos nuograndą). Laboratorijoje mėginys tiriamas mikroskopu arba auginamas grybelio kultūra specialioje terpėje. Tokie tyrimai gali užtrukti kelias savaites, todėl gydymą dažnai pradedama dar nepatvirtinus tikslios diagnozės.
Gydymas ir pagalba sergantiems TMVII
TMVII gydomas geriama (sistemiškai veikianti) priešgrybelinėmis tabletėmis, pavyzdžiui, terbinafinu ar itrakonazolu. Vietiniai kremai ar tepalai šiai infekcijai paprastai neveiksmingi.
Patartina nevartoti steroidinių kremų, nes jie gali pabloginti bėrimą. Rekomenduojama skalbti visus drabužius, patalynę ir rankšluosčius aukštoje temperatūroje, kad sunaikintumėte grybelio sporas. Kol gydotės ar bėrimas neišnykęs, venkite lytinių santykių ar kitos veiklos, kuri galėtų sukelti infekcijos plitimą. Apie diagnozę verta informuoti ir naujausius lytinius partnerius, kad jie prireikus pasitikrintų pas gydytoją.
Prevencija: kaip apsisaugoti nuo TMVII
- Nesimylėkite, jei jūs ar partneris turite bėrimą ar grybelinę infekciją.
- Naudokite asmeninius daiktus (rankšluosčius, patalynę, sekso žaislus) tik savo reikmėms.
- Stenkitės neliesti kitų odos pažeidimų.
- Seksualinių kontaktų metu naudokite prezervatyvus ar dantų užtvaras, nors reikia žinoti, kad grybelis gali plisti ir už dengiamų vietų ribų.
Ligos eiga: ko tikėtis užsikrėtus TMVII
Grybelinė lytiniu keliu plintanti infekcija reikalauja ilgesnio gydymo – priešgrybeliniai vaistai geriami nuo dviejų savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo ligos sunkumo. Svarbu reguliariai tęsti gydymą visą paskirtą laiką.
- Nenaudokite steroidinių tepalų – jie gali sustiprinti grybelio augimą.
- Dažnai skalbkite ir kruopščiai džiovinkite asmeninius daiktus karštu oru, kad sunaikintumėte grybelio sporas.
- Venkite artimo fizinio kontakto ir lytinių santykių, kol nepasveiksite.
- Būtina informuoti ankstesnius seksualinius partnerius, kad šie galėtų kreiptis į gydytoją ar pasitikrinti.
Kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą
Jei atsirado ilgai trunkantis, stipriai niežtintis ar skausmingas odos bėrimas, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju, ypač jei nepavyksta išsigydyti įprastais priešgrybeliniais vaistais.
Nedelskite vykti į skubios pagalbos skyrių, jei pasireiškia šie požymiai:
- Labai aukšta temperatūra (virš 40°C).
- Bėrimas nesitraukia, didėja ar plinta į naujas kūno vietas.
- Odos pažeidimas tampa itin skausmingas, šiltas ir iš jo teka pūliai.
Taip pat svarbu aptarti su gydytoju, kiek ilgai naudoti paskirtus vaistus, kaip prižiūrėti pažeistą odos plotą, kada saugu atnaujinti seksualinius santykius bei kokių požymių būtina stebėti, kad liga neprasmingėtų.
