Prurigo nodularis – lėtinė odos liga, pasireiškianti kietomis, iškiliomis odos dėmėmis ar mazgeliais, kuriuos ypač intensyviai niežti. Šie odos pokyčiai dažniausiai būna padengti sausa pluta, įtrūkę, o nuolatinis kasymasis gali lemti kraujavimą arba randus. Sergant prurigo nodularis, bėrimas gali būti vienoje vietoje arba apimti didesnes kūno dalis. Dažniausiai ši liga pasireiškia ant rankų, kojų, pilvo, pečių, galvos odos ar viršutinės nugaros dalies. Tokia odos būklė yra linkusi užsitęsti – simptomai gali sumažėti ir vėl pasikartoti.
Kas dažniausiai serga prurigo nodularis?
Šia liga gali susirgti bet kas, tačiau pastebima, kad prurigo nodularis labiau paplitusi tarp moterų, 40–69 metų amžiaus suaugusiųjų. Taip pat dažniau liga diagnozuojama tamsesnės odos žmonėms. Yra nemažai veiksnių, galinčių padidinti prurigo nodularis riziką. Dažniausiai ši būklė pasireiškia žmonėms, kurie jau serga kitomis odos ligomis, tokiomis kaip egzema, psoriazė, pūslinė pemfigoida ar lichen planus.
Su polinkiu į šią ligą siejami ir kai kurie navikai bei stipriai sausa oda. Prurigo nodularis dažniau nustatomas asmenims, turintiems tam tikrų vidaus organų ligų: kepenų, inkstų, skydliaukės bei onkologinių ligų. Imunitetą veikiančios būklės, tokios kaip ŽIV infekcija ar geležies stoka, taip pat padidina riziką. Kai kuriais atvejais PN išsivysto sergant cukriniu diabetu, podagra, sistemine raudonąja vilklige, esant nervų sistemos sutrikimams ar psichikos sveikatos problemoms, pavyzdžiui, nerimui, obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui ar prurigo, susijusiam su nuolatiniu noru kasytis.
Kiek dažnai pasitaiko ši liga?
Prurigo nodularis nėra labai reta – manoma, kad ja serga daugiau žmonių, nei įprastai nustatoma, nes spalvingą jos simptomų vaizdą galima supainioti su kitomis odos ligomis. Dažniau pasitaiko kartu su kitomis odos būklėmis, todėl tiksli statistika išlieka neaiški.
Prurigo nodularis simptomai
Pagrindinis šios ligos požymis – odos paviršiuje susiformavę įvairaus dydžio ir spalvos mazgeliai. Jie gali būti tiek natūralios odos spalvos, tiek rausvi, rusvi ar tamsūs, įvairaus storio ir gylio. Bėrimai dažnai apsitraukę sausa, kieta pluta, oda suskeldėjusi ar net kraujuojanti dėl kasymosi. Dažniausiai niežėjimas tampa itin stiprus naktimis. Kai kuriems žmonėms, be niežėjimo, jaučiamas ir dilgčiojimas ar perštėjimas.
Bėrimai būna trijų tipų – didesni mazgeliai, kurių skersmuo siekia daugiau nei 1 cm ir kurie apima tiek viršutinį, tiek vidurinį odos sluoksnį; paviršinės, smulkesnės papulės, neviršijančios 1 cm; taip pat plokščios, pleiskanojančios odos dėmės.
Ligos atsiradimo priežastys
Prurigo nodularis nėra užkrečiama. Šią ligą dažnai sukelia pernelyg suaktyvėjusios nervų ar imuninės ląstelės, dėl kurių stipriai niežti oda ir nuolat kamuojantis niežulys sukelia nuolatinį kasymąsi. Kartais paūmėjimą gali sukelti tam tikri vaistai, įskaitant ir kai kuriuos chemoterapinius preparatus. Taip pat prisideda lėtinės sveikatos ar odos ligos – kuo daugiau židininių sudirginimų, tuo didesnė rizika vystytis PN.
Kaip nustatoma prurigo nodularis?
Diagnozuojant šią odos ligą, gydytojas išsamiai apžiūri odos bėrimus – įvertina jų dydį, spalvą, išplitimą. Taip pat teiraujamasi apie niežulio stiprumą, kasos dažnumą, ar nėra veiksnių, kurie paūmina simptomus. Svarbu gydytojui pranešti apie kitas odos ar vidaus organų ligas, taip pat alergijas, mat kai kurios ligos gali imituoti arba pabloginti šią būklę.
- Dermoskopija: gydytojas apžiūri odą specialiu didinamuoju apšviečiančiu įrankiu, kas leidžia tiksliau įvertinti požymius.
- Kraujas ir šlapimas: atliekami bendrieji tyrimai, padedantys nustatyti, ar nėra inkstų, kepenų ar skydliaukės ligų.
- Biopsija: iš bėrimo paimamas nedidelis odos mėginys, kuris tiriamas mikroskopu, ieškant specifinių ligos požymių.
Gydymo galimybės
Lengvesnėmis prurigo nodularis formomis taikomi vietiniai gydymo metodai ir vaistai, kuriuos galima tepti tiesiogiai ant pažeistų vietų. Gydytojas gali siūlyti tepalus ar kremus su kortikosteroidais, kalamino losjoną ar kitus niežėjimą bei uždegimą malšinančius preparatus. Kartais odos bėrimus gali sumažinti vitamino D analogai ar kalcineurino inhibitoriai, veikiantys imuninę sistemą.
Kai šių priemonių nepakanka, taikomi papildomi metodai:
- Injekcijos tiesiai į iškilusias odos vietas – dažniausiai naudojami kortikosteroidai, kurie greitai sumažina uždegimą, paraudimą bei niežėjimą.
- Krioterapija – sergant sunkesne forma, didelius ar niežtinčius bėrimus galima užšaldyti skystu azotu. Dažnai šią procedūrą derina su vaistų injekcijomis.
- Imunosupresantai – jei liga susijusi su autoimuniniais procesais (pavyzdžiui, sergant psoriaze ar vilklige), gydytojas gali skirti vaistus, slopinančius imuniteto aktyvumą.
- Fototerapija – gydymas ultravioletiniais spinduliais, kuris sumažina niežėjimą, padeda išgyti pažeistai odai ir slopina histamino bei kitų uždegiminių medžiagų išsiskyrimą. Dažniausiai reikalingos kelios procedūros.
Kaip sumažinti ligos riziką ir paūmėjimų dažnį?
Nors nėra vieno būdo visiškai išvengti prurigo nodularis, yra keletas kasdienės odos priežiūros taisyklių, kurios gali padėti sumažinti niežėjimą ar naujų bėrimų atsiradimą:
- Saugokite odą nuo saulės – naudokite kremą su bent 30 SPF apsauga.
- Reguliariai kirpkite nagus, kad nesužalotumėte odos kasydami.
- Venkite karštos, drėgnos aplinkos ir pernelyg didelio prakaitavimo.
- Rinkitės švelnius prausiklius ir drėkinamuosius kremus.
- Dėvėkite ilgomis rankovėmis drabužius, jei reikia, ir mūvėkite pirštines.
- Jei odos pažeidimai pratrūksta ar pradeda kraujuoti, svarbu juos valyti, naudoti antibakterinį tepalą ir uždengti steriliais tvarsčiais.
Ligos eiga ir galimos pasekmės
Nors kartais prurigo nodularis bėrimai praeina savaime, daugeliu atvejų liga trunka ilgai – kelių mėnesių ar metų laikotarpiu simptomai gali sumažėti ir vėl atsinaujinti. Pastebėjus paūmėjimus, pravartu nustatyti ir vengti veiksnių, kurie provokuoja niežėjimą ar naujų mazgelių atsiradimą.
Komplikacijos pasitaiko retai, tačiau nuolat kasant atviras odos žaizdas jos gali užsikrėsti, o sugijus gali likti matomi randai arba odos spalvos pokyčiai.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Būtina pasitarti su gydytoju, jei pastebėjote infekcijos požymių: iš žaizdelės skiriasi pūliai, atsirado paraudimas, patinimas, pakilo temperatūra, ar oda aplink bėrimą tapo skausminga bei karšta, matomos ryškios raudonos juostos šalia pažeistos vietos.
Kilus klausimų apie prurigo nodularis, verta pasikonsultuoti, kaip sumažinti niežėjimą (ypač naktį), ar reikėtų pakeisti mitybą, kokių priemonių imtis, kad nesusidarytų randai, ir ar esama gretutinių ligų, lemiančių šios odos būklės vystymąsi.
