Poliarteritas nodoza yra reta, bet rimta liga, nes pažeidžia vidutinio dydžio kraujagysles ir jų uždegimas gali sukelti sunkių organų veiklos sutrikimų. Dėl šios ligos kraujagyslių sienelės suplonėja arba išsitempia, todėl jos gali susilpnėti, susiaurėti ar net plyšti, o tai trukdo organams gauti pakankamai deguonies bei maistinių medžiagų.
Kas yra poliarteritas nodoza?
Poliarteritas nodoza – tai uždegiminė kraujagyslių (vazulito) liga, kuri pažeidžia daugiausia vidutinio dydžio arterijas. Dėl uždegimo gali susidaryti vietiniai kraujagyslių silpnumai (aneurizmos), sienelės gali tapti tokios plonos, kad atsiranda vidinis kraujavimas arba užsikemša kraujotaka, dėl ko nukenčia įvairių gyvybiškai svarbių organų veikla.
Nors liga dažniausiai apima kelis organus vienu metu, dažniausiai nukenčia inkstai, sąnariai, nervai, oda, raumenys bei žarnynas. Kai kuriais retais atvejais pasireiškia tik odoje (vadinamasis odos poliarteritas nodoza). Dažnai net jei pradžioje pažeidžiama tik viena sritis, laikui bėgant gali pasireikšti ir kitose kūno vietose, tad būtina nuolatinė stebėsena. Paprastai plaučiai nuo šios ligos nukenčia retai.
Kiek reta yra ši liga?
Poliarteritas nodoza laikomas itin reta liga – iš milijono gyventojų per metus šia liga suserga mažiau nei 10 asmenų.
Poliarterito nodozos simptomai
Liga gali pažeisti įvairias kūno sistemas, tad simptomai itin įvairūs ir dažnai priklauso nuo to, kurios kraujagyslės bei organai paveikti:
- Bendra silpnumo, blogos savijautos pojūtis
- Nuolatinis nuovargis
- Delnų, pėdų ar kitų vietų tirpimas ir jėgos sumažėjimas
- Naktinis prakaitavimas
- Kūno temperatūros pakilimas
- Apetito stoka ir netikėtas svorio kritimas
- Raumenų ar sąnarių skausmai
- Odos išopėjimai ar guzai, kurie gali būti skausmingi
- Pilvo skausmas, bloga savijauta skrandyje
- Kraujas šlapime arba išmatose
- Padidėjęs kraujospūdis
- Skausmas arba diskomfortas krūtinėje
- Dusulys
- Pykinimas, vėmimas
- Skausmingi sėklidės pojūčiai
- Retkarčiais – galvos skausmai
Poliarterito nodozos priežastys
Tikslios šios ligos priežastys nėra aiškios. Kai kuriais atvejais manoma, kad svarbus paveldimumas ar tam tikri kraujo sudėties pokyčiai, tačiau dauguma mokslininkų sutaria, jog imuninė sistema vaidina lemiamą vaidmenį uždegiminiame procese. Imuniteto sutrikimai skatina kraujagyslių sienelių pažeidimus bei aplinkinių audinių uždegimą.
Pasirodo įrodymų, kad virusinės infekcijos gali tapti tokių pažeidimų lemiamu veiksniu – ypač hepatito B virusas, rečiau – hepatito C. Nuo tada, kai pradėta skiepyti nuo hepatito B, ligos pasitaiko rečiau.
Poliarterito nodozos rizikos veiksniai
- Vyriška lytis
- Amžius – dažniausiai serga 45–65 metų žmonės
- Hepatito B infekcija
Galimos poliarterito nodozos komplikacijos
- Aneurizmos (kraujagyslių išsiplėtimas), ypač organus aprūpinančiose arterijose, pavyzdžiui, inkstuose ar kepenyse
- Kraujotakos sutrikimai dėl kraujo krešulių (nedažnai)
- Aplinkinių audinių žuvimas dėl deguonies ir maistinių medžiagų stokos
- Gangrena (audinių žūtis)
- Širdies ar inkstų veiklos nepakankamumas (nedažnai)
Diagnozė ir tyrimai
Diagnozuojant poliarteritą nodozą, gydytojai remiasi išsamia sveikatos istorija ir fiziniu ištyrimu, kad nustatytų, kurie organai gali būti pažeisti bei atskirtų kitas, panašias ligas. Didelę reikšmę turi laboratoriniai tyrimai bei vaizdinės diagnostikos metodai.
Kokie tyrimai gali būti atliekami?
- Kraujo ir šlapimo tyrimai – ieškoma uždegimo ir galimų organų pažeidimo požymių
- Rentgeno nuotraukos
- Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso angiografija (MRA), skirta kraujagyslėms tirti
- Tais atvejais, kai įtariamas kraujagyslių uždegimas, gali būti atliekama biopsija
Poliarterito nodozos gydymas
Gydymo pagrindas – vaistai, slopinantys imuninės sistemos veiklą (imunosupresantai). Jų tikslas – sumažinti, o galiausiai ir visiškai pašalinti uždegimą. Pasiekus ligos kontrolę (remisiją), vaistų dozės palaipsniui mažinamos, o po kurio laiko ir visai nutraukiamos.
Medikamentinis gydymas
- Gliukokortikoidai – dažniausiai vartojami vaistai yra prednizonas arba prednizolonas
- Kiti imunosupresantai – neretai kartu tenka vartoti ciklofosfamidą, kuris mažina uždegimą, slopindamas per aktyvią imuninę reakciją
Kai kuriais atvejais, ypač kai stipriai nukenčia svarbūs organai, derinami keli vaistai. Ciklofosfamido dozės, taikomos vazulito gydymui, yra daug mažesnės nei tos, kurios skiriamos onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Dažniausiai šis vaistas vartojamas apie 3–6 mėnesius iki remisijos. Ligai nuslūgus, gydymas palaikomas švelnesniu preparatu, pavyzdžiui, metotreksatu ar azatioprinu. Imuninio atsako reguliavimo vaistus daugelis sergančiųjų vartoja bent 1–2 metus, po to jų dozės gali būti laipsniškai mažinamos ir nutraukiamos.
Lengvesniais atvejais, kuomet nepažeidžiamas nervų, širdies, inkstų ar žarnyno audinys, gali pakakti tik gydymo gliukokortikoidais.
Jei šią ligą išprovokavo hepatitas B, papildomai gali būti gydoma antivirusiniais vaistais.
Kaip pats galite padėti sau?
- Būtina nuolat stebėti savo organizmo būklę, atlikti gydytojo paskirtus laboratorinius tyrimus, lankytis reguliariose apžiūrose
- Visus naujai atsiradusius simptomus reikia nedelsiant pranešti gydytojui
Kaip atpažinti gydymo poreikį?
Pastebėjus policuarterito nodozos požymius, būtina kreiptis į gydytoją. Jei prasideda krūtinės skausmas arba dusulys, svarbu kuo greičiau gauti skubią pagalbą.
Ligos eiga ir prognozė
Ši liga gali išsivystyti lėtai arba progresuoti labai greitai. Jei kartu pažeidžiami virškinimo sistemos, širdies, inkstų ar centrinės nervų sistemos organai, ligos eiga prognozuojama kaip sudėtingesnė.
Net jei poliarteritas nodoza iš pradžių atrodo itin sunkus, pradėjus tinkamą gydymą ir esant nuolatinei gydytojo priežiūrai, dažniausiai pavyksta pasiekti ligos remisiją – simptomai sumažėja ar visai išnyksta. Tačiau liga gali atsinaujinti: pasitaiko atvejų, kai po remisijos vėl pasireiškia ligos požymiai. Pasikartojimo rizika įvairiuose tyrimuose svyruoja nuo 10 % iki 40 %. Kartotino paūmėjimo simptomai gali būti tokie patys arba skirtingi nei diagnozės metu, tačiau gydymas paprastai taikomas toks pat kaip ir pirmą kartą. Daugumai žmonių pavyksta pasiekti antrą remisiją.
Laiku pradėjus gydymą, prognozė žymiai geresnė: daugiau nei 80 % sergančiųjų gyvena ilgiau nei penkerius metus. Negydant šios ligos, penkerių metų išgyvenamumas sumažėja iki mažiau nei 15 %.
Kokie klausimai svarbūs aptarti su gydytoju?
- Kokie vaistai man labiausiai tiktų?
- Ar žinote, kas galėjo sukelti šią ligą?
- Ar egzistuoja pagalbos ar savitarpio pagalbos grupės pacientams?
- Kiek laiko turėsiu vartoti paskirtus vaistus?
