Meningokokinė infekcija – tai ūminė ir pavojinga liga, kurią sukelia bakterija Neisseria meningitidis, dar žinoma kaip meningokokas. Ši bakterija gali sukelti įvairias organizmo infekcijas, paveikti tiek galvos ir nugaros smegenis dengiančias plėveles, tiek kraują. Dažniausiai pasitaiko dvi pavojingiausios formos – meningokokinė meningitas ir meningokokinė sepsė. Ligai būdingi raudoni ar violetiniai bėrimai, panašūs į kraujosruvas, dažniausiai atsiranda krūtinės, pilvo, nugaros ar kojų srityse.
- 1.Kas yra meninges?
- 2.Kuo meningokokinė infekcija skiriasi nuo meningito?
- 3.Kam būdinga meningokokinė infekcija?
- 4.Kaip dažnai pasitaiko ši liga?
- 5.Meningokokinės infekcijos simptomai
- 6.Meningokokinės infekcijos priežastys
- 7.Kaip nustatoma meningokokinė infekcija?
- 8.Meningokokinės infekcijos gydymas
- 9.Kaip apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos?
- 10.Prognozė, sveikimas ir nauji užsikrėtimai
- 11.Kada verta kreiptis į gydytoją?
Kas yra meninges?
Galvos ir nugaros smegenis gaubia trys apsauginės plėvelės, vadinamos meningėmis. Jos – pia mater, arachnoidinė ir dura mater – atlieka svarbią apsauginę funkciją, apsaugodamos smegenis ir nugaros smegenis nuo pažeidimų, infekcijų. Jei šios plėvelės uždegamos, susergama meningitu.
Kuo meningokokinė infekcija skiriasi nuo meningito?
Meningitas – bendrinis terminas, reiškiantis galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimą. Tokį uždegimą gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant virusus ar kitas bakterijas. Meningokokinė liga – konkrečiai Neisseria meningitidis bakterijos sukelta infekcija, dėl kurios gali išsivystyti meningitas. Tačiau ne visi meningito atvejai susiję būtent su šia bakterija.
Kam būdinga meningokokinė infekcija?
Nors šia infekcija gali užsikrėsti bet kas, didesnė rizika kyla šioms grupėms:
- Kūdikiams iki vienerių metų, paaugliams ir jauniems suaugusiesiems (ypač jeigu jie patiria pasyvaus rūkymo poveikį).
- Asmenims, keliaujantiems į šalis, kur plinta ši infekcija.
- Žmonėms, kurių blužnis yra pašalinta arba sužeista.
- Sergantiems pjautuvine anemija.
- Gyvenantiems bendrabučiuose ar kitoje vietoje, kur glaudžiai kontaktuoja daug žmonių.
- Specialistams, dirbantiems su šia bakterija laboratorijoje ar susiduriantiems su protrūkiais.
- Gydomiems tam tikrais imunitetą slopinančiais vaistais (pvz., eculizumabu ar ravulizumabu).
Kaip dažnai pasitaiko ši liga?
Dėl efektyvios vakcinacijos ir profilaktikos priemonių meningokokinės ligos atvejų fiksuojama vis rečiau, tačiau pavieniai protrūkiai vis dar įvyksta, ypač tose bendruomenėse, kur daug žmonių gyvena drauge.
Meningokokinės infekcijos simptomai
Meningokokinė infekcija dažnai prasideda panašiai kaip kitos virusinės ar bakterinės ligos, bet gali labai greitai progresuoti. Laiku pastebėti simptomus ir kreiptis pagalbos – gyvybiškai svarbu.
- Aukšta temperatūra (karščiavimas)
- Galvos skausmas
- Sprando sustingimas, kuris dažnai būdingas šiai ligai
- Padidėjęs jautrumas šviesai (šviesos baimė)
- Pykinimas, vėmimas ar viduriavimas
- Bėrimai – taškiniai, tamsūs (raudoni arba violetiniai) arba didesnės plotai, primenantys kraujosruvas
Gali pasireikšti ir kiti požymiai, ypač mažiems vaikams ar senyviems žmonėms:
- Apetito stoka
- Dirglumas, sumišimas
- Mieguistumas, vangumas
- Raumenų ar sąnarių skausmai
- Neramus kvėpavimas, dejonės
- Sutrikusi eisena ar pusiausvyros išlaikymas
- Kūdikiai gali atsisakyti valgyti, būti vangūs arba labai neramūs
Meningokokinės infekcijos priežastys
Šią infekciją sukelia bakterijos. Pagrindinis perdavimo kelias – artimas kontaktas su sergančiu žmogumi, pavyzdžiui, per nosiaryklės ar burnos gleivių lašelius. Jos neilgai išgyvena aplinkoje, todėl neužsikrečiama per paviršius.
Kaip nustatoma meningokokinė infekcija?
Diagnozuoti meningokokinę infekciją sudėtinga, nes simptomai panašūs į kitų ligų, pavyzdžiui, gripo. Gydytojams svarbu išskirti Neisseria meningitidis bakteriją. Tam paimami kraujo mėginiai, gali būti atliekama juosmens punkcija – imamas smegenų skysčio pavyzdys. Šie mėginiai tiriami laboratorijoje, o prireikus – papildomai atliekami kiti tyrimai.
Meningokokinės infekcijos gydymas
Gydymas turėtų būti pradėtas kuo anksčiau – vos įtariant infekciją, dažnai dar iki galutinės diagnozės. Pagrindinė priemonė – stiprūs antibiotikai. Kartais prireikia papildomo gydymo:
- Deguonies terapijos, jei sutrikęs kvėpavimas
- Vaistų, padedančių valdyti žemą kraujospūdį
- Pažeistų audinių gydymo ar net chirurginės pagalbos, jei atsiranda audinių žuvimas
Galimos komplikacijos
Net laiku pradėjus gydymą, ligos eiga gali būti sunki. Deja, apie 10–15 % susirgusių miršta, o iki penktadalio išgyvenusiųjų tenka susidurti su ilgalaikėmis pasekmėmis – klausos praradimu, galūnių pažeidimu ar net amputacija, nervų, inkstų ir smegenų pažeidimais.
Visapusiškam pasveikimui gali prireikti daugiau laiko nei antibiotikų kursui – atsigavimas užtrunka ypač tais atvejais, kai buvo komplikacijų.
Kaip apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos?
Prevencija – svarbiausias žingsnis norint išvengti šios pavojingos ligos:
- Vakcinacija. Lietuvoje naudojamos kelios meningokokinės vakcinos, kurios efektyviai mažina susirgimų riziką.
- Profilaktinis antibiotikų vartojimas. Jei žmogus yra gydomas imuninę sistemą veikiančiais vaistais ar buvo artimame kontakte su sergančiu asmeniu, kartais rekomenduojama papildomai vartoti antibiotikus.
- Infekcijų kontrolė. Svarbu laikytis rankų higienos, neliesti veido nešvariomis rankomis, stengtis vengti kontakto su sergančiais žmonėmis.
Prognozė, sveikimas ir nauji užsikrėtimai
Meningokokinė infekcija – labai rimta sveikatos problema. Ji gali sukelti sepsį ar meningitą, dėl ko kyla realus pavojus gyvybei. Kreipimasis į gydytoją vos pasireiškus pirmiems simptomams ir kuo anksčiau pradėtas gydymas itin svarbūs. Laiku paskirti antibiotikai gali išgelbėti gyvybę.
Reikia žinoti, kad persirgus meningokokine infekcija, imunitetas visam gyvenimui nesusiformuoja – užsikrėsti galima ir pakartotinai. Jei liga kartojasi, gydytojas gali patikrinti imuninės sistemos veiklą.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Pajutus bet kurį meningokokinės infekcijos požymį ar simptomą, būtina kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Nedelstant kreipkitės pagalbos, jei simptomai progresuoja arba prastėja.
