Mioksifibrosarkoma – tai retas, tačiau vienas dažniausių minkštųjų audinių sarkomų tipų, kuris prasideda jungiamuosiuose audiniuose. Šie audiniai, pavyzdžiui, kaulai, kremzlės ar riebalai, saugo ir struktūriškai palaiko mūsų vidaus organus. Dažniausiai ši liga pasireiškia rankų ar kojų srityje, pradžioje gali būti pastebėtas nedidelis gumbas po oda.

Kas yra mioksifibrosarkoma?

Mioksifibrosarkoma vystosi iš jungiamojo audinio, kuris yra tiesiai po oda arba net gilesniuose sluoksniuose – raumenų aplinkoje. Ši piktybinė auglio forma pasižymi agresyvumu, nes linkusi išplisti (metastazuoti) į kitus organus ir po gydymo dažniau atsinaujina nei kai kurios kitos vėžio rūšys.

Kam būdinga ši liga?

Dažniausiai mioksifibrosarkoma diagnozuojama vyresniems nei 50 metų suaugusiesiems, ji šiek tiek dažnesnė vyrams. Yra tam tikrų rizikos veiksnių, kurie didina tikimybę susirgti minkštųjų audinių vėžiu, įskaitant ir mioksifibrosarkomą:

Genetinės ligos, susijusios su sarkomų išsivystymu
Aplinka – kontaktas su kai kuriomis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, arseniku ar herbicidais
Ankstesnis spindulinės terapijos taikymas

Nors ši liga priskiriama prie dažniausių minkštųjų audinių sarkomų, bendrame vėžio diagnozių kontekste ji sudaro vos apie 2% visų navikų atvejų.

Susiję įrašai

Mioksifibrosarkomos rūšys pagal laipsnį

Gydytojai navikus skirsto pagal jų piktybiškumą – mažai piktybiniai (žemo laipsnio) augliai pasižymi lėtu augimu, juose randama mažiau besidalijančių ląstelių. Tuo tarpu aukšto laipsnio mioksifibrosarkomos plinta ir auga greičiau, jose daugiau aktyviai besidauginančių piktybinių ląstelių.

Mioksifibrosarkomos simptomai

Iš pradžių jokių požymių galite nejausti. Ligai progresuojant, dažnai atsiranda neskausmingas gumbo pojūtis po oda. Retkarčiais ši vieta gali būti šiek tiek nemaloni ar patinusi, ypač jei auglys didėja arba spaudžia aplinkinius audinius.

Kas lemia mioksifibrosarkomos išsivystymą?

Tikslios šios vėžio formos atsiradimo priežastys nėra žinomos. Kaip ir daugelio kitų piktybinių ligų atveju, pagrindinis veiksnys – DNR pakitimai ląstelėse, skatinantys jų nekontroliuojamą dauginimąsi ir naviko susiformavimą.

Ligos nustatymas ir tyrimai

Mioksifibrosarkomos diagnozė kartais būna sudėtinga, nes auglys gali būti panašus į kitus minkštųjų audinių darinius. Specialistas paprastai teiraujasi, kaip keitėsi gumbas bėgant laikui, ar jis didėjo. Siekiant tiksliai nustatyti naviko pobūdį ir išplitimą, atliekami šie tyrimai:

Vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), padeda įvertinti, ar navikas išplitęs į gilesnius audinius
Biopsija – mėginio paėmimas iš auglio ir jo ištyrimas laboratorijoje
Krūtinės ląstos rentgenograma, siekiant patikrinti, ar vėžys neišplitęs į plaučius

Ligos eiga ir gydymo būdai

Mioksifibrosarkomos gydymas priklauso nuo daugelio faktorių: naviko dydžio, vietos, laipsnio ir išplitimo stadijos. Dažniausiai taikoma chirurginė operacija – pašalinamas auglys kartu su nedideliu aplinkinių audinių plotu. Spindulinė terapija gali būti taikoma prieš arba po operacijos, siekiant sumažinti recidyvo riziką ar patį naviką.

Jei navikas yra žemo laipsnio, dažniausiai operacijos pakanka, o didesnio piktybiškumo atveju gali prireikti papildomų gydymo būdų, pavyzdžiui, radioterapijos. Didesni ar giliau po oda išsidėstę augliai taip pat reikalauja išsamesnio gydymo plano.

Ar būtina amputacija?

Anksčiau mioksifibrosarkomos gydymas neretai būdavo susijęs su amputacija – galūnės pašalinimu. Tačiau šiuolaikiniai gydymo metodai leidžia išsaugoti galūnę ir siekiama, kad amputacija būtų taikoma itin retai.

Kaip sumažinti riziką?

Visiškai užkirsti kelio mioksifibrosarkomos atsiradimui neįmanoma. Tačiau bendrieji sveikos gyvensenos principai ir vengimas kontaktų su žinomais rizikos veiksniais – cheminėmis medžiagomis, radiacija – gali sumažinti susirgimo tikimybę.

Ligos prognozė ir gyvenimas po gydymo

Mioksifibrosarkoma lyginant su kitomis minkštųjų audinių sarkomomis pasižymi didesne atsinaujinimo tikimybe – net iki pusės pacientų liga gali grįžti per penkerius metus po gydymo. Žemesnio laipsnio navikų atsinaujinimo rizika yra mažesnė. Todėl itin svarbios reguliarios gydytojo priežiūros ir periodiniai vaizdiniai tyrimai, nes tai leidžia anksti aptikti galimą ligos grįžimą ir greičiau pradėti gydymą.

Nors ši liga atsinaujina dažniau nei kai kurios kitos minkštųjų audinių sarkomos, jos išgyvenimo rodikliai yra palyginti aukšti – dauguma pacientų po mioksifibrosarkomos gydymo gyvena penkerius metus ar ilgiau.