SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Miokarditas: simptomai ir priežastys

Lukas Grinčius Paskelbė Lukas Grinčius
2025 26 spalio
Kategorija Ligos
0
Share on FacebookShare on Twitter

Miokarditas – tai širdies raumens (miokardo) uždegimas, kuris gali veikti širdį ir jos funkciją. Ši būklė nėra dažna, dažniausiai pasireiškia staiga, bet gali vystytis ir pamažu. Uždegimas silpnina širdies raumenį, todėl širdžiai tampa sunkiau pumpuoti kraują ir užtikrinti organizmo aprūpinimą deguonimi.

Turinys
  1. 1.Miokardito esmė
    • 1.1Retos miokardito formos
  2. 2.Kaip jaučiasi sergantysis?
  3. 3.Kiek dažnas yra miokarditas?
  4. 4.Miokardito simptomai
  5. 5.Miokardito priežastys
    • 5.1Miokarditas ir vakcina nuo COVID-19
  6. 6.Rizikos veiksniai
  7. 7.Galimos komplikacijos
  8. 8.Diagnozė ir tyrimai
    • 8.1Pagrindiniai diagnostiniai tyrimai
  9. 9.Gydymo galimybės
    • 9.1Dažniausiai taikomas gydymas
  10. 10.Kaip apsisaugoti?
  11. 11.Miokardito prognozė
  12. 12.Gyvenimas po miokardito
    • 12.1Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju

Miokardito esmė

Miokarditas – tai ne vien širdies uždegimas, bet ir širdies raumens funkcijų sutrikimas. Uždegimas gali būti sukeltas virusų, bakterijų ar tam tikrų vaistų, o daugumai žmonių liga pasireiškia palaipsniui arba prasideda staiga.

Ši uždegiminė būklė skiriasi nuo kitų širdies audinių uždegimų. Pavyzdžiui, perikarditas paveikia širdį gaubiančią plėvę, o endokarditas – širdies vožtuvus.

Retos miokardito formos

  • Limfocitinis miokarditas
  • Milžinių ląstelių miokarditas
  • Virusinio pobūdžio ūmus (fulminantinis) miokarditas
  • Eozinofilinis miokarditas

Kaip jaučiasi sergantysis?

Žmonės, sergantys miokarditu, dažnai pajunta nuovargį, dusulį, krūtinės skausmą ar širdies permušimus (palpitacijas). Šie simptomai gali stiprėti laipsniškai arba pasireikšti labai greitai. Vystantis ligai gali atsirasti ir širdies nepakankamumo požymių.

Kiek dažnas yra miokarditas?

Manoma, kad kasmet pasaulyje užregistruojama apie 1,5 milijono miokardito atvejų – tai prilygsta maždaug 10–20 atvejų 100 000 gyventojų.

Susiję įrašai

Ar inkstų ląstelių karcinomą galima aptikti ultragarsu?

Ar inkstų ląstelių karcinomą galima aptikti ultragarsu?

2026 12 vasario
Kokį ilgalaikį poveikį bipolinis sutrikimas daro organizmui?

Kokį ilgalaikį poveikį bipolinis sutrikimas daro organizmui?

2026 12 vasario

Keturi kartai, kai neleisdavau psoriazei valdyti savo gyvenimo

2026 12 vasario

Apgamas ant nosies

2026 12 vasario

Miokardito simptomai

  • Dusulys
  • Energijos stoka, nuovargis
  • Karščiavimas
  • Skausmas krūtinėje
  • Širdies plakimo pojūtis
  • Pilvo skausmas
  • Svaigulys
  • Nereguliarus širdies ritmas
  • Nualpimas
  • Prastesnis apetitas
  • Silpnumas
  • Patinusios kojos ar pėdos
  • Sumažėjęs fizinis pajėgumas

Miokardito priežastys

Ne visada pavyksta nustatyti, kas sukėlė miokarditą. Dažniausiai kaltinami virusai, tačiau ligą gali sukelti ir kitos priežastys:

  • Gripas
  • Herpes virusas 6
  • Adenovirusas
  • Koksakio virusas
  • Parvovirusas B19
  • SARS-CoV-2 (COVID-19)
  • Bakterijos
  • (Retai) grybelių sukeltos infekcijos
  • Čagaso liga
  • Reumatas
  • Imuninės sistemos ligos (pvz., reumatoidinis artritas, vilkligė)
  • Radiacija ar sunkieji metalai

Kai kurie vaistai taip pat gali paskatinti miokarditą, pavyzdžiui, širdies, antidepresantai, vaistai nuo epilepsijos, antibiotikai, diuretikai, benzodiazepinai, vaistai nuo psichikos sutrikimų ar svorio mažinimui skirti preparatai.

Miokarditas ir vakcina nuo COVID-19

Retais atvejais miokarditas pasireiškė jauniems žmonėms po COVID-19 vakcinos (Pfizer-BioNTech arba Moderna) gavimo. Simptomai paprastai išryškėja per pirmąją savaitę po skiepo. Dauguma tokių atvejų pasveiksta greitai, bet jei esate sirgę miokarditu, prieš intensyviau sportuodami būtinai pasitarkite su kardiologu.

Medikų duomenimis, užsikrėtimo COVID-19 rizika yra daug didesnė nei retai pasitaikantys šalutiniai reiškiniai po vakcinacijos, todėl vakcinos ir toliau rekomenduojamos.

Rizikos veiksniai

  • Jaunas amžius – nors sirgti gali bet kokio amžiaus asmenys
  • Vyriška lytis, tačiau moterys taip pat gali susirgti
  • Genetiniai veiksniai, kurie lemia polinkį į uždegiminius procesus
  • Didelis alkoholio vartojimas

Tam tikros medicininės procedūros, tokios kaip dializė, širdies prietaisų implantacija, radiacija, gydymas nuo širdies ligų ar centrinės venos kateterio turėjimas gali padidinti ligos riziką.

Kitos ligos ar būklės, didinančios tikimybę susirgti miokarditu:

  • Diabetas
  • ŽIV/AIDS
  • Odos pažeidimai ar infekcijos
  • Vėžio gydymas tam tikrais vaistais
  • Mitybos sutrikimai
  • Inkstų nepakankamumas
  • Krūtinės trauma

Galimos komplikacijos

  • Kardiomiopatija
  • Sutrikusios plaučių funkcijos
  • Širdies ritmo sutrikimai
  • Alpimas
  • Širdies nepakankamumas
  • Kardiogeninis šokas
  • Staigi mirtis nuo širdies sustojimo

Diagnozė ir tyrimai

Diagnozuojant miokarditą, gydytojas remiasi apžiūros duomenimis, ligos istorija ir tam tikrais tyrimais.

Pagrindiniai diagnostiniai tyrimai

  • Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)
  • Širdies raumens biopsija
  • PET tyrimas (pozitronų emisijos tomografija)
  • Krūtinės ląstos rentgenograma
  • Širdies zondavimas (kateterizacija)
  • EKG (elektrokardiograma)
  • Echokardiograma
  • Kraujas tyrimai

Gydymo galimybės

Daugeliu atvejų lengvas miokarditas praeina savaime, tačiau prireikus gydytojas paskirs vaistų. Jei išsivysto sunkesni širdies darbo sutrikimai, gali reikėti chirurginių sprendimų.

Dažniausiai taikomas gydymas

  • Širdies nepakankamumui gydyti skirti vaistai
  • Kortikosteroidai
  • Intraveniniai imunoglobulinai

Paūmėjus ar išsivysčius gyvybei pavojingiems širdies sutrikimams, gali būti reikalingas:

  • Kairiojo skilvelio pagalbinis įtaisas (LVAD)
  • Širdies stimuliatorius
  • Donoro širdis (širdies persodinimas)

Kaip apsisaugoti?

Daugelio miokardito priežasčių išvengti sunku, tačiau verta laikytis pagrindinių sveikatos principų: plauti rankas, saugotis infekcijų, nepiktnaudžiauti alkoholiu ar draudžiamaisiais vaistais. Taip pat reikėtų nepamiršti skiepų nuo gripo.

Miokardito prognozė

Ligos baigtis priklauso nuo simptomų sunkumo ir širdies pažeidimo laipsnio. Daugelis žmonių po gydymo jaučiasi gerai ir gyvena be didesnių apribojimų, tačiau kai kuriems tenka ilgą laiką vartoti vaistus ar kartais liga gali grįžti.

Kai kuriems asmenims gali išsivystyti išsiplėtusi kardiomiopatija, kai širdis padidėja ir išsenka – tokiais atvejais gali prireikti širdies persodinimo. Miokarditas gali lemti iki 20 % staigių jaunų žmonių mirčių, tad, nors dauguma pasveiksta, ši liga gali būti pavojinga gyvybei.

Apytiksliai 50–80 % virusinio miokardito atvejų penkerių metų laikotarpiu po diagnozės išgyvena. Tiek vaikai, tiek jauni suaugusieji dažnai visiškai atsigauna ir gyvena aktyvų gyvenimą.

Gyvenimas po miokardito

Miokarditas gali vėl pasikartoti ir po kelerių metų. Svarbu stebėti savo būklę ir apie bet kokius simptomus kuo greičiau pranešti gydytojui. Siekiant kuo ilgiau išlikti sveikiems, rekomenduojama:

  • Reguliariai lankytis pas gydytoją ir laikytis jo nurodymų
  • Nenustoti vartoti paskirtų vaistų
  • Neužsiimti aktyviu sportu be gydytojo leidimo
  • Ribas druskos suvartojimą
  • Atsisakyti tabako gaminių
  • Nevartoti alkoholio

Kartais gydytojai pakartoja kai kuriuos tyrimus, tokius kaip echokardiograma ar MRT, norėdami kontroliuoti širdies būklę.

Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju

  • Kokia buvo mano miokardito priežastis?
  • Ar reikalingas tolesnis gydymas?
  • Ką galėčiau keisti, kad būčiau kuo sveikesnis?
Lukas Grinčius

Lukas Grinčius

Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą. Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus. Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti. Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.

Susiję Pranešimai

Ar inkstų ląstelių karcinomą galima aptikti ultragarsu?
Tyrimai

Ar inkstų ląstelių karcinomą galima aptikti ultragarsu?

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 12 vasario
Kokį ilgalaikį poveikį bipolinis sutrikimas daro organizmui?
Psichologija

Kokį ilgalaikį poveikį bipolinis sutrikimas daro organizmui?

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 12 vasario
Keturi kartai, kai neleisdavau psoriazei valdyti savo gyvenimo
Dermatologija

Keturi kartai, kai neleisdavau psoriazei valdyti savo gyvenimo

Paskelbė Sveikatingumas
2026 12 vasario
Kitas įrašas

Miofascialinio skausmo sindromas: kas tai, simptomai ir gydymas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio
Tonzilės

Tonzilės

2026 16 sausio
Oxandrolone

Anavaras

2026 18 sausio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2026 4 sausio
Ar inkstų ląstelių karcinomą galima aptikti ultragarsu?

Ar inkstų ląstelių karcinomą galima aptikti ultragarsu?

2026 12 vasario
Kokį ilgalaikį poveikį bipolinis sutrikimas daro organizmui?

Kokį ilgalaikį poveikį bipolinis sutrikimas daro organizmui?

2026 12 vasario
Keturi kartai, kai neleisdavau psoriazei valdyti savo gyvenimo

Keturi kartai, kai neleisdavau psoriazei valdyti savo gyvenimo

2026 12 vasario
Apgamas ant nosies

Apgamas ant nosies

2026 12 vasario
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Ar inkstų ląstelių karcinomą galima aptikti ultragarsu?
  • Kokį ilgalaikį poveikį bipolinis sutrikimas daro organizmui?
  • Keturi kartai, kai neleisdavau psoriazei valdyti savo gyvenimo

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.