Miokardo išemija – tai būklė, kai širdies raumenys negauna pakankamai kraujo, todėl trūksta deguonies ir būtinų medžiagų. Šią situaciją dažniausiai sukelia susiaurėjusios ar užsikimšusios vainikinės arterijos. Jeigu kraujo trūkumas užsitęsia ar būna itin stiprus, gali būti pažeistas širdies raumuo, o tuomet susergama miokardo infarktu, dar vadinamu širdies smūgiu.
Miokardo išemijos paplitimas ir rizikos veiksniai
Miokardo išemija dažnai išsivysto žmonėms, turintiems arterinę hipertenziją, padidėjusį cholesterolio kiekį, sergantiems cukriniu diabetu ar turintiems šeimos polinkį širdies bei kraujagyslių ligoms. Žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas, taip pat padidina riziką susirgti išemine širdies liga.
Nors daugelis šią būklę sieja su vyresniu amžiumi, bet išeminė širdies liga gali išsivystyti ir jaunesniems. Miokardo išemija dažnai sutinkama širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų tarpe.
Miokardo išemijos poveikis organizmui
Širdies raumeniui trūkstant deguonies, organas ima dirbti neefektyviai. Pradžioje galite justi didesnius sunkumus mankštinantis, ypač šaltuoju metų laiku. Vystantis patologijai, simptomai atsiranda net ir minimaliai judant – pavyzdžiui, lipant laiptais ar net ilsintis. Jei širdies aprūpinimas krauju prastėja itin stipriai ar ilgam, gali ištikti miokardo infarktas.
Miokardo išemijos simptomai
Dažniausias širdies išemijos simptomas – angina (krūtinės skausmas ar diskomfortas). Šis pojūtis dažnai apibūdinamas kaip sunkumas, gniaužimas, spaudimas, deginimas ar net tirpimas krūtinės srityje. Krūtinės diskomfortas gali priminti rėmenį ar virškinimo sutrikimus.
- Krūtinės skausmas ar diskomfortas
- Sunkumas, spaudimas, gniaužimas krūtinėje
- Nemalonūs pojūčiai rankose (ypač kairėje), petyje, nugaroje, kakle, žandikaulyje ar viršutinėje pilvo dalyje
- Dusulys ar kvėpavimo sunkumas
- Šaltas prakaitas
- Silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas ar vėmimas
- Širdies ritmo sutrikimai
Angina gali būti dviejų tipų: stabili (simptomai praeina pailsėjus ar panaudojus vaistus) ir nestabili – ją galima pajusti net ramybės metu, o ji gali neatitikti įprastinio pobūdžio ar nepalengvėti išgėrus vaistų.
Būna atvejų, kai išemija ar net širdies smūgis įvyksta visai be simptomų – tai vadinama tyliąja išemija. Dažniausiai taip nutinka sergantiesiems cukriniu diabetu, bet pavojus egzistuoja visiems, kurių širdies kraujagyslės yra pažeistos.
Miokardo išemijos priežastys
Išeminės širdies ligos atsiradimui įtakos dažnai turi keletas veiksnių:
- Vainikinių arterijų aterosklerozė – kai ant kraujagyslių sienelių kaupiasi riebalų ir cholesterolio plokštelės, siaurėja kraujagyslės ir sumažėja kraujo tekėjimas;
- Kraujo krešulys – jei arterijoje susidaro plyšimas plokštelėje, susiformuoja trombas, kuris gali greitai užblokuoti kraujotaką, sukelti staigią išemiją;
- Vainikinių arterijų spazmai – trumpalaikis raumenų susitraukimas gali trumpam nutrūkti kraujo tiekimas į širdį;
- Retesni atvejai: arterijos sienelės įplyšimas (koronarinė disekcija), narkotinių medžiagų, pvz., kokaino vartojimas.
Išemijos rizika didėja, kai širdžiai reikia daugiau deguonies, o kraujotaka to užtikrinti nebegali. Tokiomis aplinkybėmis organizmas susiduria su padidėjusiu krūviu: fizinis aktyvumas, gausūs valgiai, stresas, stiprus šaltis ar didelis susijaudinimas – visa tai verčia širdį dirbti intensyviau.
Miokardo išemijos diagnostika
Diagnozė pradedama įvertinus jūsų sveikatos istoriją bei atlikus apžiūrą. Gydytojas gali skirti kelis tyrimus:
- Elektrokardiogramą (EKG);
- Širdies echoskopiją;
- Holterio monitoravimą;
- Kraujagyslių vaizdinius tyrimus (koronarinę angiogramą);
- Fizinio krūvio mėginį;
- Krentgenogramą;
- Širdies magnetinio rezonanso tomografiją.
Kraujo tyrimai padeda nustatyti širdies raumens pažeidimo požymius, cholesterolio kiekį ir ieškomos priežastys, galėjusios sutrikdyti kraujotaką.
Gydymo galimybės
Priklausomai nuo nustatytos priežasties, gydymas gali būti medikamentinis arba atliekamos įvairios intervencinės procedūros norint pagerinti kraujotaką širdyje. Gydymo metodus gydytojas pasirenka individualiai, pagal paciento būklę ir nustatytas rizikas.
Galimi gydymo būdai
- Nitroglicerinas – greitai malšina krūtinės skausmus;
- Beta adrenoblokatoriai;
- Kalcis kanalų blokatoriai;
- Vaistai, tirpdantys kraujo krešulius (trombolitikai);
- Angioplastika su stento įvedimu;
- Kraujagyslių šuntavimas (koronarinis šuntavimas).
Gydymo komplikacijos
- Infekcija;
- Kraujavimas;
- Inkstų funkcijos sutrikimas;
- Insultas;
- Širdies smūgis;
- Širdies ritmo sutrikimai.
Po vainikinių kraujagyslių šuntavimo įprasta praleisti ligoninėje apie savaitę, o namuose sveikimą tęsti dar 6–12 savaičių. Po angioplastikos ar stento įvedimo dažnai užtenka vienos nakties ligoninėje ir kitą dieną leidžiama grįžti namo.
Kaip sumažinti miokardo išemijos riziką?
Rizikos mažinimui svarbiausi tiek medikamentai, tiek gyvenimo būdo keitimas. Gydytojas gali paskirti:
- Kasdieną mažą aspirino dozę. Jei aspirino vartoti negalite, alternatyva tampa kiti kraują skystinantys vaistai;
- Cholesterolį mažinančius preparatus;
- Beta adrenoblokatorius;
- AKF inhibitorius.
Labai svarbūs ir gyvenimo pokyčiai:
- Efektyvus cukrinio diabeto, padidėjusio kraujospūdžio ir cholesterolio gydymas;
- Reguliari 30–60 minučių trukmės mankšta daugeliu savaitės dienų;
- Mityba su mažiau riebalų, daugiau vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų;
- Vengti tabako produktų.
Ligos eiga bei prognozė
Nestabilią anginą turintys žmonės per artimiausius kelis mėnesius dažnai patiria širdies smūgį. Širdies smūgis yra didžiausią grėsmę keliantis įvykis – trečdalis atvejų per pirmąsias valandas baigiasi mirtimi.
Vis dėlto daugumai pavyksta atsigauti po širdies smūgio ir pasveikti. Maždaug vienas iš dešimties asmenų išgyvena trumpiau nei metus nuo įvykusio širdies smūgio.
Krūtinės anginos epizodai įprastai trunka ne ilgiau nei 10 minučių.
Gyvenimas su miokardo išemija
Norint padėti savo širdžiai, rekomenduojama nuolat būti fiziškai aktyviems. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda širdžiai gauti daugiau deguonies, pagerina jos darbą ir mažina simptomus. Specialistai pataria mankštintis bent 30–60 minučių, penkias ir daugiau dienų per savaitę.
Palaikyti sveiką kūno svorį, sveikai maitintis, atsisakyti rūkymo ir laikytis gydytojo paskirto gydymo labai svarbu esant šiai būklei.
Kreipimosi į gydytojus rekomendacijos
Su savo gydytoju būtina susisiekti, jei paskirti vaistai nepadeda arba vis pasireiškia stiprūs simptomai. Po širdies operacijų (angioplastikos ar šuntavimo) rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją kas pusmetį pirmaisiais metais po procedūros.
Kada būtina skubi pagalba?
Jei įtariate, kad prasideda širdies smūgis, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą ir sukramtyti aspirino tabletę, jei tokią turite. Kreiptis pagalbos reikia ir tais atvejais, jei išgėrėte tris nitroglicerino dozes kas penkias minutes, bet krūtinės skausmas nepraeina.
DUK apie miokardo išemiją
- Miokardo išemija ir angina nėra tas pats – angina yra išemijos simptomas.
- Išemija neturi nieko bendra su insultu – pastarasis pažeidžia galvos smegenis, o ne širdį.
- Kiek laiko galima gyventi sergant miokardo išemija, priklauso nuo daugelio faktorių: ar buvo ištikęs širdies smūgis, kaip greitai gauta pagalba ir pradėtas gydymas, ar laikomasi gydytojo nurodymų, ar efektyviai gydomos priežastinės ligos, dažniausiai aterosklerozė.
