Mirkčiojimas – tai natūrali, sveika organizmo reakcija, kuri vyksta automatiškai, be mūsų valios pastangų. Mūsų nervų sistema pasirūpina tuo, kad nereikėtų sąmoningai galvoti apie kiekvieną mirktelėjimą – tai vyksta savaime. Vis dėlto, prireikus, galime mirktelėti ir sąmoningai. Įdomu tai, kad yra kelios skirtingos šio veiksmo rūšys.
Mirksėjimo rūšys
- Spontaniškas mirksėjimas – dažniausia mirksėjimo forma. Jis vyksta nesąmoningai ir visiškai automatiškai, panašiai kaip kvėpavimas.
- Valingas (sąmoningas) mirksėjimas – kai mirksime tyčia, pavyzdžiui, norėdami parodyti gestą ar akimirkai sudrėkinti akis.
- Refleksinis mirksėjimas – kyla tada, kai pavojus ar dirgiklis artėja prie akių, pavyzdžiui, staigi vėjo gūsis ar praskriejantis kamuolys. Tai apsauginė organizmo reakcija.
Kodėl svarbu mirksėti?
Mirkčiojimas yra kur kas daugiau nei tiesiog įprastas veiksmas – be jo akys greitai išdžiūtų, imtų skaudėti, imlumumas infekcijoms ženkliai padidėtų, o regėjimo aiškumas sumažėtų. Mirkčiojimas atlieka keletą itin svarbių funkcijų, kurios užtikrina akių sveikatą.
- Padeda apsaugoti akis nuo kenksmingų dalelių, dulkių ir kitų dirgiklių.
- Viso akių paviršiaus sudrėkinimas – kiekvieną kartą mirktelėjus ašaros pasiskirsto per visą akies obuolį, palaikydamos jį drėgną ir apsaugotą.
- Pašalina negyvas ląsteles, džiūstančias ašaras ar kitus nešvarumus.
- Aprūpina akį deguonimi ir būtinomis medžiagomis.
Kaip dažnai mes mirksime?
Paprastai suaugęs žmogus per minutę mirkteli apie 14–17 kartų. Taigi, per vieną valandą mirksime vidutiniškai 840–1020 kartų. Jei per parą miegame apie 8 valandas, budrumo metu vidutiniškai akys mirksi 13 440–16 320 kartų.
Žinoma, tai tik vidutiniai skaičiai – kai kurie žmonės mirksi dažniau, kiti rečiau. Jei mirksėjimo dažnis nesukelia nemalonių pojūčių ar netrukdo kasdienai, nerimauti nereikia.
Mirksėjimas ir ekranai: kuo tai svarbu?
Mokslininkų pastebėta, kad žiūrint į kompiuterio ar išmaniojo įrenginio ekraną, mirksėti imame kur kas rečiau. Paprastai žmogus mirksi 14–17 kartų per minutę, tačiau dirbant prie ekrano šis skaičius sumažėja iki penkių kartų per minutę. Būtent todėl dažnas darbas prie ekranų dažnai sukelia akių nuovargį, sausumą ir dirginimą.
Kad pailsintumėte akis, naudinga laikytis „20-20-20“ taisyklės: kas 20 minučių 20 sekundžių žvilgtelėkite į objektą, esantį bent 6 metrų atstumu. Šis įprotis sumažina akių nuovargį ir diskomfortą.
Su mirksėjimu susijusios sveikatos būklės
- Dažnas (pernelyg dažnas) mirksėjimas
- Blefarospazmas (nekontroliuojamas vokų trūkčiojimas)
- Skausmas akyje mirksint
Dažnas mirksėjimas
Nėra tikslios normos, kiek mirksėjimų laikoma „per dideliu kiekiu“ – problema tampa aktuali tada, kai mirksėjimas trukdo kasdieniam gyvenimui. Suaugusiems pernelyg dažnas mirksėjimas dažniausiai kyla dėl akių nuovargio, alergijų, sausų akių, sužeidimų (pvz., ragenos įbrėžimo), akių infekcijų, blakstienų augimo į akį (trichiazės), akių vokų uždegimo (blefarito) ar esant veido tikams.
Vaikams dažnas mirksėjimas taip pat gali pasireikšti. Priežastimi dažnai tampa refrakciniai sutrikimai (regos defektai, kuriems reikalingi akiniai), akių padėties pokyčiai (akys nukreiptos į išorę ar į vidų – egzotropija, ezotropija), žvairavimas, aplinkos sąlygų kitimai (ryški šviesa, drėgmė), konjunktyvitas ar stresas. Mažiesiems, ypač apie penktuosius metus, gali išsivystyti įprotis dažnai mirksėti. Įprastai šis įprotis praeina savaime per kelis mėnesius.
Blefarospazmas
Blefarospazmas – tai būklė, kai savavališkai trūkčioja akių vokai. Šis nervų sistemos sutrikimas yra retesnis nei padidėjęs mirksėjimas, tačiau taip pat gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms.
Skausmas mirksint
Įvairios priežastys gali lemti skausmą mirksint, tarp jų – akių infekcijos, ragenos opa, alerginės reakcijos, kontaktas su dirgikliais (dulkės, dūmai), netinkamai parinkti ar per ilgai nešiojami kontaktiniai lęšiai, taip pat uveitas (akies uždegimas, sukeliantis paraudimą ir skausmą).
Kaip sumažinti dažną mirksėjimą?
Dažnai padidėjęs mirksėjimas praeina savaime. Kol problema išlieka, verta išbandyti kelis paprastus patarimus:
- Kiekvieną dieną naudokite drėkinančius akių lašus.
- Darykite pertraukas skaitydami ar dirbdami prie ekrano.
- Venkite akių dirginančios aplinkos (pvz., dūmingų patalpų).
- Praktikuokite atpalaiduojančius metodus, pavyzdžiui, sąmoningumo meditaciją.
- Reguliariai tikrinkitės akis pas specialistą.
Daugeliu atvejų dažnesnis mirksėjimas nėra rimtos sveikatos problemos požymis. Tačiau jei jis ima trukdyti jūsų kasdienybei ar kelia nepatogumų, pravartu kreiptis į gydytoją. Specialistas atliks akių apžiūrą ir padės nustatyti priežastis.
Gydymo metodai priklauso nuo nustatytos priežasties. Jei problema yra regos sutrikimai, gydytojas gali paskirti akinius ar kontaktinius lęšius. Esant alergijoms, uždegimui ar akių traumoms, gali būti skiriami akių lašai ar tepalai. Jeigu padidėjęs mirksėjimas siejamas su stresu, nerimu ar tikais, gali prireikti papildomos specialistų pagalbos.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Patartina užsirašyti pas gydytoją, jei pastebėjote šiuos požymius:
- Akių skausmas
- Pūliavimas ar išskyros iš akies
- Akies paraudimas ar uždegimas
- Staigūs regėjimo pokyčiai
Taip pat svarbu atliekant profilaktinius vizitus reguliariai išsitirti akis – tada akių ligos bus aptiktos ir išgydytos laiku, kol dar nepasireiškė stiprūs simptomai ar komplikacijos.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
