Ar naktį dažnai atsikeliate tam, kad užkąstumėte, o didžioji dalis dienos kalorijų tenka laikui po vakarienės ir prieš pusryčius? Tokie požymiai gali rodyti naktinio valgymo sindromą – sutrikimą, kuriam būdingas nuolatinis naktinis pabudimas valgymui.
Kas yra naktinio valgymo sindromas?
Naktinio valgymo sindromas, dažniausiai vadinamas NES, pasižymi tuo, kad žmogus kelis kartus per naktį atsibunda norėdamas pavalgyti. Dažniausiai po vakarienės suvartojama reikšminga dalis visos paros maisto – kartais net daugiau nei ketvirtadalis dienos kalorijų gaunama būtent naktį. Toks elgesys nėra tiesiog retkarčiais pasitaikantis užkandžiavimas – NES naktiniai pabudimai dėl alkio kartojasi nuolat, kelis kartus per savaitę ir dažniausiai bent kelis kartus per naktį. Šis sutrikimas dažniausiai pasireiškia kartu su miego problemomis, tokiomis kaip nemiga.
Naktinio valgymo sindromas gali lemti sunkumus užmigti ar tęsti miegą, o ryte žmogus jaučiasi neišsimiegojęs, dažnai praleidžia pusryčius arba atsikelia visai nenorėdamas valgyti. Kartais ryte galima justi nuovargį, o dienos metu – prastą nuotaiką ir sumažėjusį darbingumą.
Kaip dažnas yra šis sutrikimas?
Naktinio valgymo sindromas nėra labai dažna būklė, tačiau vis tik paveikia net iki 1,5 % žmonių. Kitaip tariant – milijonai visame pasaulyje susiduria su naktinio valgymo sunkumais.
Naktinio valgymo sindromo simptomai
- Daugkartinis pabudimas naktį – valgoma daugiau kaip keturis kartus per savaitę.
- Didelė dalis visos dienos maisto suvartojama tarp vakarienės ir pusryčių (kartais daugiau nei 25 % visos paros kalorijų).
- Naktį itin norisi kaloringų, saldžių arba daug angliavandenių turinčių produktų.
- Valgymas naktį vyksta sąmoningai – žmogus supranta apie valgymą ir prisimena tai dieną.
- Rytais dažnai praleidžiami pusryčiai, pirmas valgis nukeliamas į popietę.
- Dieną tampa sunku susikaupti ar atlikti kasdienes veiklas įprastai.
Be šių simptomų, gali atsirasti ir emocinių sunkumų – gėdos, nerimo, nuotaikos svyravimų ar nuolatinio nuovargio jausmas.
Kas lemia naktinį valgymą?
Nors tikslios NES priežastys nėra iki galo žinomos, daug tyrimų rodo, jog sutrikimą dažniausiai lemia organizmo cirkadinių ritmų pokyčiai. Šie natūralūs biologiniai mechanizmai reguliuoja mūsų miego, alkio ir budrumo laikus. Esant NES, vidinis biologinis laikrodis sutrinka – hormonai, kurie paprastai skatina alkį dieną, pradeda veikti naktį, sukeldami maisto poreikį.
- Paveldimumas: kai kuriais atvejais NES gali būti paveldimas, jei šeimoje jau pasitaikė panašių atvejų.
- Stresas: dažnai stebima, kad simptomai paūmėja esant psichologiniam įtampai.
- Neracionalus dienos maitinimosi režimas: jei dieną suvartojama per mažai kalorijų, jų trūkumas sukelia alkį naktį.
Rizikos veiksniai
Didesnė naktinio valgymo sindromo tikimybė žymima šiose grupėse:
- Nutukimą turintys asmenys
- Depresijos, nerimo simptomus jaučiantys žmonės
- Asmenys, turintys kitų valgymo sutrikimų (pvz., bulimija ar persivalgymo sutrikimas)
- Žmonės, kenčiantys nuo priklausomybių
Kokios problemos gali kilti dėl naktinio valgymo?
Dažnas gausių kalorijų suvartojimas naktį neretai lemia kūno svorio augimą. Ilgainiui tai gali lemti daugybę sveikatos sutrikimų, tarp kurių:
- Cukrinis diabetas
- Padidėjęs kraujo spaudimas
- Širdies ligos
Naktinio valgymo sindromo nustatymas
Nustatyti šį valgymo sutrikimą padeda gydytojo apžiūra ir pokalbis apie simptomus. Svarbu įvertinti, kaip dažnai pabundama naktį, kaip bandoma grįžti į miegą, kokie fiziniai ir emociniai sunkumai jaučiami. Gydytojas gali paprašyti kurį laiką pildyti miego dienoraštį, kuriame žymimi užmiegimo, pabudimo ir valgymo laikai. Kartais rekomenduojamas ir naktinis miego tyrimas, siekiant įvertinti miego kokybę bei naktinį elgesį.
Gydymas ir pagalba
Norint sėkmingai susidoroti su naktinio valgymo sindromu, taikomos įvairios terapinės priemonės. Dažniausiai taikomos šios:
- Kognityvinė elgesio terapija – padeda atpažinti ir keisti nesveikus įpročius, ugdyti naujus, sveikesnius elgesio modelius.
- Antidepresantai (pvz., serotonino pasisavinimą slopinantys vaistai) – gali padėti stabilizuoti emocinę būseną ir reguliuoti valgymo impulsus.
- Progresyvus raumenų atpalaidavimas – specialūs pratimai, padedantys sumažinti įtampą kūne, nusiraminti prieš miegą ir lengviau užmigti.
- Šviesos terapija – miego ir cirkadinių ritmų reguliavimui. Ji padeda koreguoti natūralaus miego grafiką ir gerinti nuotaiką.
- Melatoninas – natūralus hormonas, reguliuojantis mūsų miegą. Jis dažnai skiriamas norint pagerinti užmigimą ar išlaikyti kokybišką miegą visą naktį.
- Svorio kontrolės programos – specialistai gali padėti formuoti tinkamą mitybos režimą, kad nakties metu nesinorėtų užkandžiauti.
Hipnoterapija
Vienas iš papildomų gydymo būdų – hipnoterapija, arba hipnozė. Tai – psichologinė metodika, leidžianti giliai atsipalaiduoti ir sutelkti dėmesį į pokyčius. Ji gali būti naudinga koreguojant įpročius, susijusius su nutukimu ar naktiniu valgymu, bei naudojama kartu su kitomis gydymo priemonėmis.
Kaip sumažinti ar išvengti naktinio valgymo?
- Sveikos mitybos pasirinkimai: namuose laikykite tik maistingus produktus, ribokite lengvai prieinamą saldų ar riebų maistą.
- Gera miego higiena: palaikykite vakarais stabilią miego rutiną, pasirūpinkite patogia aplinka, venkite kofeino bei elektronikos prieš miegą.
- Psichologinės sveikatos stebėsena: mokykitės atsipalaidavimo technikų, medituokite ir giliai kvėpuokite, o pajutus emocinius sunkumus, nebijokite kreiptis pagalbos.
- Aktyvus gyvenimo būdas: reguliarus fizinis aktyvumas dienos metu padeda palaikyti gerą nuotaiką ir kokybišką miegą naktį.
Perspektyvos ir prognozė
Naktinio valgymo sindromą dažnai galima sėkmingai kontroliuoti taikant tinkamą gydymą. Gali prireikti kelių skirtingų būdų ar jų derinio, kol atrasite, kas labiausiai tinka. Svarbu išlikti kantriems – pokyčiai neįvyksta per naktį, tačiau bendradarbiaujant su specialistais ilgainiui galima gerokai pagerinti situaciją. Negydomas šis sutrikimas gali lemti fizinės ir psichologinės sveikatos sunkumus bei kasdienio gyvenimo iššūkius. Tačiau priėmus pagalbą ir laikantis gydymo plano, rezultatai dažniausiai būna teigiami.
Kada reikėtų pasitarti su specialistu?
Jei pastebėjote save dažnai valgant naktį ir dėl to kenčiate nuo prasto miego ar nuotaikos svyravimų, verta kreiptis į gydytoją. Specialistas padės nustatyti diagnozę bei rasti geriausią pagalbos būdą. Būtinai pasitarkite, jei jaučiate ir kitus sunkumus, pvz., depresiją ar nuolatinį nerimą.
Klausimai savo gydytojui
- Kokios galimos mano simptomų priežastys?
- Kokį gydymą rekomenduotumėte?
- Ar reikėtų pasikalbėti su psichikos sveikatos specialistu?
- Kokie pokyčiai galėtų pagerinti mano miegą ir savijautą?
