Tikriausiai esate girdėję apie testosteroną, atsižvelgiant į vyrų seksualinę sveikatą. Šis hormonas, kurį gamina sėklidės, skatina libido, suteikia vyrams fizines savybes (pvz., veido plaukus) ir padeda išlaikyti raumenų masę.
Kai kurių vyrų organizmas negamina pakankamai testosterono. Ši situacija, vadinama hipogonadizmu, gali atsirasti, kai yra problemų su sėklidėmis arba smegenų dalimi, kuri sukelia testosterono gamybą. Hipogonadizmas taip pat gali atsirasti dėl chemoterapijos, spindulinės terapijos, uždegimo, infekcijos ir nutukimo. (Sužinokite daugiau apie žemo testosterono priežastis čia.)
Be to, senstant vyrų organizmas gamina mažiau testosterono. Tiesą sakant, testosterono lygis kasmet sumažėja nuo 1% iki 3%, kai vyrui sukanka 40 metųth gimtadienis. Dėl to kai kuriems, bet ne visiems, vyrams pradeda pasireikšti tokie simptomai kaip mažas lytinis potraukis, nuovargis, nuotaika, erekcijos disfunkcija (ED) ir sumažėjusi raumenų masė.
Kaip diagnozuojamas testosterono trūkumas?
Pagal naujas AUA gaires, kad vyrui būtų diagnozuotas testosterono trūkumas, turi būti taikomi du kriterijai:
- Jo testosterono lygis turi būti mažesnis nei 300 ng/dl. Rekomenduojama atlikti du viso testosterono matavimus dviem skirtingais atvejais. Kadangi vyrų testosterono lygis svyruoja visą dieną, anksti ryte atliekami matavimai yra nykščio taisyklė.
- Vyrui turi pasireikšti žemo testosterono lygio simptomai, kaip ir aukščiau – mažas lytinis potraukis, mažas energijos kiekis, depresija, ED ir kt.
Jeigu vyras atitinka tik vieną iš šių kriterijų, vadinasi, jam testosterono trūkumo nėra.
Kas yra pakaitinė testosterono terapija (TRT)?
Kai kuriems vyrams, turintiems testosterono trūkumą, skiriama pakaitinė testosterono terapija (TRT). Ši sintetinė testosterono forma paprastai įvedama per gelius, pleistrus ar injekcijas.
Visuomenės sveikatos specialistė ir seksualinės sveikatos švietėja, besispecializuojanti reprodukcinės sveikatos ir intymių santykių srityje. Ji rašo straipsnius, skirtus padėti žmonėms suprasti ir puoselėti savo seksualinę gerovę, atsakant į svarbiausius klausimus apie kūną, emocijas ir santykius.
Greta baigė visuomenės sveikatos studijas Vilniaus universitete, o savo magistro laipsnį įgijo Londono higienos ir tropinės medicinos mokykloje (LSHTM), kur specializavosi seksualinės ir reprodukcinės sveikatos programų kūrime. Studijų metu ji dirbo su įvairiais projektais, kurių tikslas – skatinti atvirą diskusiją apie seksualinę sveikatą bei švietimą.
Greta tiki, kad seksualinė sveikata yra svarbi visapusiškos gerovės dalis, todėl savo straipsniuose ji pateikia praktišką ir moksliškai pagrįstą informaciją. Ji rašo apie įvairias temas: nuo kontracepcijos ir lytiniu keliu plintančių ligų profilaktikos iki emocinės intymumo svarbos ir sveikų santykių ugdymo.
Be straipsnių rašymo, Greta veda seminarus ir mokymus apie seksualinę sveikatą bei aktyviai dalyvauja diskusijose, siekdama sumažinti visuomenėje vyraujančius tabu. Kai ji nekuria edukacinio turinio, Greta mėgsta tyrinėti pasaulį, užsiimti joga ir tobulinti savo žinias apie žmogaus psichologiją bei gerovę.
