Tumorų lizės sindromas – tai pavojingas organizmo sutrikimų rinkinys, galintis išsivystyti labai greitai netrukus po onkologinių ligų gydymo pradžios. Dažniausiai šis sindromas išryškėja jau per pirmas valandas ar dienas po taikomos chemoterapijos arba kitų vėžį gydančių procedūrų. Kadangi vystosi greitai, ši būklė laikoma neatidėliotina medicinine situacija, reikalaujančia skubios gydytojų pagalbos. Gydymui taikomi specialūs vaistai bei skysčių terapija, kuri padeda organizmui susidoroti su išsiskyrusiais toksinais.
- 1.Kas vyksta organizme sergant tumorų lizės sindromu
- 2.Kas dažniausiai rizikuoja susirgti tumorų lizės sindromu?
- 3.Riziką didinantys veiksniai
- 4.Ar tumorų lizės sindromas gali išsivystyti be chemoterapijos?
- 5.Sindromo požymiai ir simptomai
- 6.Kaip išsivysto navikų lizės sindromas?
- 7.Sindromo nustatymas ir stebėsena
- 8.Gydymo ir profilaktikos būdai
- 9.Prognozė ir tolimesnė sveikata
Kas vyksta organizme sergant tumorų lizės sindromu
Sindromas atsiranda tuomet, kai po vėžio gydymo piktybinės ląstelės masiškai žūva ir jų likučiai – cheminės medžiagos bei toksinai – staiga patenka į kraujotaką. Dėl to organizmas nesugeba pakankamai greitai pašalinti šių medžiagų, todėl sutrinka kai kurių gyvybiškai svarbių organų funkcija, ypač širdies, inkstų bei raumenų veikla. Išskiriami pagrindiniai sindromo komponentai:
- Padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje, kuris gali sukelti inkstų funkcijos sutrikimus ar net jų nepakankamumą dėl susidariusių kristalų.
- Padidėjusi fosforo koncentracija – tai taip pat trikdo inkstų darbą.
- Padidėjęs kalio kiekis gali sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą, širdies ritmo pokyčius, net staigius širdies veiklos sutrikimus.
- Uremija – būklė, kai inkstai nebepašalina toksinų iš organizmo, o tai turi įtakos kaulams, raumenims, širdžiai ir kraujagyslėms.
- Per mažas kalcio kiekis – dėl to gali kilti rimtų ritmo sutrikimų, traukulių, raumenų spazmų, galvos svaigimo, jautrumo praradimo ar net kardialinės pažaidos.
Kas dažniausiai rizikuoja susirgti tumorų lizės sindromu?
Nors ne kiekvienam vėžiu sergančiam pacientui šios komplikacijos išsivysto, didesnė rizika kyla gydomiems tam tikromis onkologinėmis ligomis, ypač kai taikomas intensyvus gydymas. Dažniau sindromas pasireiškia esant:
- Ūminei limfoblastinei leukemijai;
- Agresyviems ne Hodžkino limfomų tipams, pavyzdžiui, B tipo didelių ląstelių limfomai ar Burkito limfomai;
- Ūminei mieloblastinei leukemijai;
- B-ląstelių ūminei limfoblastinei leukemijai;
- Smulkialąstelinei plaučių karcinomai.
Rečiau šis sindromas pasitaiko gydant anaplastinę didelių ląstelių limfomą (reta ligos forma, lėtai progresuojanti imuninės sistemos vėžio rūšis), lėtine limfocitine leukemija, neuroblastoma, kai kuriomis pieno liaukos karcinomomis, minkštųjų audinių sarkomomis, meduloblastoma ar Merkel ląstelio karcinoma.
Riziką didinantys veiksniai
Be pačių vėžio tipų, riziką susirgti tumorų lizės sindromu gali padidinti tokios aplinkybės kaip:
- Labai daug baltųjų kraujo kūnelių;
- Jau padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje iki gydymo pradžios;
- Įgimti ar įgyti inkstų veiklos sutrikimai;
- Dehidratacija;
- Pažengusi vėžio stadija arba dideli navikai.
Ar tumorų lizės sindromas gali išsivystyti be chemoterapijos?
Nors dažniausiai šis sindromas siejamas su onkologiniu gydymu, retais atvejais jis gali atsirasti savaime, be specifinio gydymo – šis reiškinys vadinamas spontanišku tumorų lizės sindromu.
Sindromo požymiai ir simptomai
Paprastai pirmieji sindromo ženklai išryškėja praėjus 12–72 valandoms po gydymo pradžios. Pagrindiniai simptomai:
- Pykinimas, vėmimas;
- Viduriavimas;
- Pakitęs šlapimo kiekis (mažiau ar daugiau nei įprastai);
- Bendras silpnumas, vangumas;
- Kraujas šlapime (hematūrija);
- Priepuoliai (traukuliai);
- Raumenų spazmai ar mėšlungis;
- Alpimas;
- Nereguliarus širdies ritmas;
- Kraujospūdžio kritimas;
- Sąnarių skausmai.
Kaip išsivysto navikų lizės sindromas?
Naikindami vėžines ląsteles, gydytojai sukelia jų masinę žūtį. Tuomet didelis kiekis skilimo produktų staiga patenka į kraują – o inkstai nebesusitvarko su gausiu toksinų kiekiu. Toksinų pertekliai kaupiasi organizme, todėl vystosi įvairūs rimti vidaus organų pažeidimai.
Sindromo nustatymas ir stebėsena
Gydytojai itin atidžiai seka pacientų kraujo ir šlapimo rodiklius, kad kuo anksčiau pastebėtų pirmus požymius, rodančius inkstų funkcijos sutrikimus ar uždelstą kenksmingų medžiagų šalinimą iš organizmo. Tai leidžia laiku užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms.
Gydymo ir profilaktikos būdai
Sindromo prevencija
- Intraveniniai skysčiai – taip užtikrinamas intensyvesnis šlapimo išsiskyrimas ir toksinų šalinimas iš organizmo;
- Medikamentai, apsaugantys inkstus ir neleidžiantys formuotis kristalams.
Sindromo gydymas
- Vaistai, skatinantys dažnesnį šlapinimąsi (diuretikai);
- Preparatai, padedantys pašalinti iš kraujo perteklinį kalį bei fosforą;
- Medikamentai, kurie skaido susidariusius kristalus inkstuose;
- Dializės procedūros, kai reikia sparčiai pašalinti toksinus iš organizmo.
Prognozė ir tolimesnė sveikata
Gydytojai greitai reaguoja į pirmus sindromo simptomus, todėl beveik 90 % žmonių, kuriems pasireiškia ši komplikacija, išgyvena. Tačiau auglio lizės sindromas gali palikti ilgalaikį inkstų pažeidimą. Svarbu pasitarti su gydytoju, ar po patirto sindromo reikalinga nuolatinė ar ilgalaikė inkstų funkcijos priežiūra ir tolimesnis gydymas.
