Neaiškios kilmės nevaisingumas: tyrimai, diagnostika ir gydymas

Susiję įrašai

Nepaaiškinamo nevaisingumo terminas naudojamas tuomet, kai išsamūs tyrimai neparodo jokių aiškių vaisingumo sutrikimų. Ši diagnozė dažniausiai nustatoma tik tada, kai tiek vienas, tiek kitas partneris yra pilnai ištirti dėl nevaisingumo priežasčių, tačiau visi pagrindiniai rodikliai – nuo gimdos būklės, ovuliacijos, kiaušintakių praeinamumo iki vaisingumo hormonų ir spermos kokybės – yra normalūs.

Turinys

1.Unikali situacija – kai nėra aiškios priežasties
2.Nepaiškinamo nevaisingumo priežastys
3.Kaip atliekama nepaiškinamo nevaisingumo diagnostika?
4.Ar įmanoma pastoti, kai diagnozuotas nepaiškinamas nevaisingumas?
5.Gydymo galimybės ir pagalba
6.Ar įmanoma užkirsti kelią nepaiškinamam nevaisingumui?
7.Ką prognozuoja nepaiškinamas nevaisingumas?
8.Kokius klausimus verta aptarti su gydytoju?

Šią diagnozę dažniausiai gauna poros, siekiančios pastoti jau metus ar ilgiau (jei moteriai mažiau nei 35 metai), arba pusę metų (kai moteris yra 35 metų ar vyresnė).

Unikali situacija – kai nėra aiškios priežasties

Nepaisant tinkamo amžiaus, normalių medicininių rodiklių ir visų sąlygų pastojimui, kai kurios poros susiduria su šiuo diagnostiniu keblumu. Net ir kruopščiai atlikus pagilintus kraujo tyrimus, ultragarsinius ar kitus instrumentinius ištyrimus, ne visada pavyksta rasti akivaizdžios nevaisingumo priežasties.

Medicininiams tyrimams augant, vis dar apie 10–30 % porų, kurios bando susilaukti vaikų, susiduria būtent su nepaiškinamu nevaisingumu, nors visi standartiniai vaisingumo tyrimai būna tvarkingi.

Nepaiškinamo nevaisingumo priežastys

Pradinės sveikatos būklės, kurios nepastebėtos: Tokios ligos kaip celiakija, skydliaukės sutrikimai ar diabetas gali būti nematomai susiję su vaisingumo problemomis.
Lengva ar be simptomų pasireiškianti endometriozė: Net ir nediagnozuota ar labai lengva endometriozė gali trukdyti pastoti.
Gimdos gleivinės pokyčiai: Kartais gimdos gleivinė, į kurią turėtų implantuotis embrionas, nepakankamai pasirengusi priimti apvaisintą kiaušialąstę (vadinama liuteino fazės defektu).
Kiaušialąsčių ar spermos kokybės ypatumai: Nors kiekybiniai rodikliai geri, mikroskopinės kokybės problemos gali išvengti tyrimų.
Gimdos kaklelio gleivių savybės: Jei gleivės per tirštos ar jose yra nepalankių medžiagų, spermatozoidams sunkiau patekti pas kiaušialąstę.
Netikslus lytinių santykių laikas: Pastojimui svarbus tikslus santykių laikas pagal ovuliaciją, todėl per retai ar ne laiku vykstantys lytiniai santykiai gali mažinti pastojimo tikimybę.

Dažnai nevaisingumą lemia kelių veiksnių kompleksas, o kai kurios priežastys dar nėra pilnai ištirtos ar diagnostikai pasiekiamos.

Kaip atliekama nepaiškinamo nevaisingumo diagnostika?

Nėra vienintelio testo, kuris galėtų nustatyti visas galimas nevaisingumo priežastis. Diagnostinis procesas paprastai apima išsamią medicininę ir seksualinę anamnezę, fizinį ištyrimą, kraujo tyrimus (vertinami hormonų lygiai), reprodukcinių organų būklės įvertinimą (ultragarsu ar rentgeno tyrimais, pvz., histerosalpingograma ar laparoskopija), spermos ištyrimą ir kiaušidžių rezervų analizę. Vertinamas ir ovuliacijos reguliarumas. Diagnozė patvirtinama tik neišaiškinus jokios objektyvios nevaisingumo priežasties. Kartais tikslinga pasikonsultuoti su daugiau nei vienu specialistu.

Ar įmanoma pastoti, kai diagnozuotas nepaiškinamas nevaisingumas?

Net neturint aiškios diagnozės, pastojimo tikimybė gali būti didelė. Tyrimai rodo, kad daugiau kaip 90 % porų, kurios taiko pagalbinio vaisinimo gydymą, pavyksta susilaukti vaikų. Net ir be pagalbinio gydymo, nemaža dalis tokių porų su laiku sulaukia šeimos pagausėjimo.

Gydymo galimybės ir pagalba

Gydymo rekomendacijos dažnai koreguojamos pagal poros amžių, sveikatos būklę ir asmeninius lūkesčius. Toliau – pagrindinės gydymo kryptys:

Pagalbinio vaisinimo technologijos

Pagalbinės reprodukcinės technologijos apima metodus, kai dalis apvaisinimo proceso vyksta laboratorijoje. Dažniausi būdai – intrauterininė inseminacija (IUI), kai apdorota sperma leidžiama į gimdą ovuliacijos metu, ir apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF). IVF procedūros metu subrandintos kiaušialąstės apvaisinamos spermos mėginyje laboratorijoje, o susidarę embrionai įkeliami į gimdą. Esant spermatozoidų problemoms, dažnai taikomas ICSI būdas, kai spermatozoidas tiesiogiai įleidžiamas į kiaušialąstę.

Vaistai ir medikamentinė pagalba

Gydytojai gali skirti vaistus, kurie skatina ovuliaciją bei kiaušialąsčių brendimą. Dažniausiai naudojamos veikliosios medžiagos, panašios į natūralius hormonus. Gali būti skiriami gonadotropinai, klomifenas ar letrozolas. Kiekvienu atveju pasirinkimas individualus, o gydytojas vertina ir galimą poreikį derinti medikamentus su pagalbinio vaisinimo procedūromis.

Vartojant ovuliaciją skatinančius vaistus neretai padidėja galimybė, kad per vieną ciklą subręs ir apvaisinsis daugiau nei viena kiaušialąstė, todėl tikėtina didesnė dvynių ar daugiavaisių nėštumų rizika.

Kasdieniai įpročiai ir gyvenimo būdo pokyčiai

Nesvarbu, ar pasirinksite patys, ar su gydytojo pagalba, verta atsisakyti rūkymo, alkoholio vartojimo ir svaiginamųjų medžiagų.
Subalansuota mityba ir tinkamas svoris turi teigiamos įtakos vaisingumui.
Kasdien fizinis aktyvumas (bent 30 minučių per dieną) ir streso mažinimas gali pagerinti pastojimo galimybes.
Kofeino vartojimo apribojimas.

Lytinių santykių planavimas

Gydytojas gali padėti nustatyti ovuliacijai palankiausias dienas bei pasiūlyti būdus jas stebėti (bazalinės kūno temperatūros matavimas, ovuliacijos testai). Tikslesnis lytinių santykių laikas žymiai padidina pastojimo galimybę.

Jeigu natūralūs būdai nepadeda, verta apsvarstyti pagalbinio apvaisinimo galimybes arba kitos nuomonės gavimą dėl tolimesnio gydymo.

Ar įmanoma užkirsti kelią nepaiškinamam nevaisingumui?

Nors ne viską galime kontroliuoti, tačiau įtaką kai kuriems faktoriams vis dėlto turime:

Išlaikyti sveiką kūno masę.
Vengti tabako ir pernelyg didelio alkoholio vartojimo.
Racionaliai planuoti lytinius santykius ir naudoti apsaugos priemones, kurios sumažina lytiškai plintančių infekcijų riziką.

Jeigu nerimaujate dėl savo vaisingumo, pasikalbėkite su sveikatos specialistais – jie padės įvertinti rizikas ir siūlys geriausias galimas išeitis.

Ką prognozuoja nepaiškinamas nevaisingumas?

Tyrimai rodo, jog net iki 43 % porų, kurioms nustatytas nepaiškinamas nevaisingumas, galų gale pastoja natūraliai, be specialaus gydymo. Tai leidžia tikėtis, kad laikui bėgant situacija gali susitvarkyti savaime.