Nefrozinis sindromas – tai sutrikimas, kuriame inkstai išskiria per daug baltymų su šlapimu. Ši būklė atsiranda dėl žalos inkstų filtrams, vadinamiems glomerulais. Glomerulai – tai smulkios kraujagyslės inkstuose, atsakingos už kenksmingų medžiagų ir skysčio perteklių pašalinimą iš kraujo, kurie vėliau išsiskiria su šlapimu.
Kas vyksta sergant nefroziniu sindromu?
Sveiki inkstai sulaiko jums svarbius baltymus ir kraujo ląsteles kraujyje, o šalinamos tik atliekos. Tačiau pažeidus glomerulus, kraujo baltymai, pavyzdžiui, albuminas, ima patekti į šlapimą. Sergant nefroziniu sindromu, šlapime per parą gali būti net daugiau nei trys gramai baltymų – tai keliasdešimt kartų daugiau nei leidžia sveiki inkstai.
Nors ši būklė gali išsivystyti bet kam, dažniau ji pasitaiko žmonėms, sergantiems su diabetu susijusiomis inkstų ligomis, patyrusiems alergijų ar turintiems genetinį polinkį į inkstų ligas. Dažniausiai nefrozinis sindromas nustatomas vaikams nuo 2 iki 5 metų, berniukai serga du kartus dažniau nei mergaitės. Suaugusiesiems ši liga dar retesnė.
Kaip nefrozinis sindromas veikia organizmą?
Sergant šiuo sindromu, prarandamas ne tik baltymas albuminas, bet ir kitos svarbios medžiagos. Pavyzdžiui, netenkant baltymų, kurie saugo nuo kraujo krešulių, padidėja trombozės rizika. Taip pat netenkant imunoglobulinų silpnėja imunitetas, todėl organizmas tampa pažeidžiamesnis infekcijoms, tokioms kaip plaučių uždegimas ar peritonitas.
Nefrozinio sindromo simptomai
- Stiprus baltymų kiekio padidėjimas šlapime (daugiau kaip 3,5 g per parą)
- Didelis cholesterolio ir riebalų kiekis kraujyje
- Pabrinkimas — dažniausiai apatinėse galūnėse, tačiau gali būti ir rankose ar veide
- Mažas albumino kiekis kraujyje
- Prastas apetitas
- Bendras silpnumas, bloga savijauta
- Pilvo skausmas
- Putos šlapime
- Vaikams gali sutrikti augimas, vystytis osteoporozė, plonėti plaukai ar nagai
Kokios komplikacijos gali kilti?
- Ūmus inkstų pažeidimas
- Mažakraujystė
- Širdies vainikinių arterijų liga
- Padidėjęs kraujospūdis
- Skydliaukės funkcijos sutrikimai (hipotirozė)
Kodėl išsivysto nefrozinis sindromas?
Pagrindinė priežastis – glomerulų pažeidimas. Tai gali sukelti įvairūs inkstų susirgimai, nors ne visada žinoma, kodėl konkrečiai jie atsiranda. Dažniausios priežastys:
- Amyloidozė – sutrikimas, kai organuose kaupiasi nenormalios baltymų sankaupos. Dažniausiai pažeidžiami inkstai.
- Diabetinė nefropatija – diabetas pažeidžia inkstų nervus ir kapiliarus.
- Fokalinė segmentinė glomerulosklerozė (FSGS) – dalinis kai kurių glomerulų randėjimas.
- Lupusas – autoimuninė liga, kuri dažnai pažeidžia ir inkstus.
- Membraninė nefropatija – imuninė sistema puola inkstų filtrus.
- Minimalios pokyčių liga – dažniausia vaikų nefrozinio sindromo priežastis; mikroskopiškai dažnai nematyti reikšmingų pokyčių.
Kaip nustatomas nefrozinis sindromas?
Diagnozė grindžiama įvairiais tyrimais:
Šlapimo tyrimai
- Juostelių testas – parodo, ar šlapime yra albumino
- Albumino ir kreatinino santykio nustatymas – jei daugiau nei 30 mg albumino vienam kreatinino gramui, gali būti sutrikimas
- 24 valandų šlapimo tyrimas – tikslus baltymų netekimo nustatymas
Kraujo tyrimai
- Albumino koncentracija
- Cholesterolio ir trigliceridų kiekis
Inkstų biopsija
Inkstų audinio mėginys tiriamas mikroskopu. Procedūros metu taikoma vietinė nejautra ir lengva sedacija. Sergant su diabetu susijusia inkstų liga, dažnai pakanka šlapimo ir kraujo tyrimų.
Nefrozinio sindromo valdymas ir gydymas
Nefrozinio sindromo visiškai išgydyti nepavyksta, tačiau tinkamas gydymas padeda kontroliuoti simptomus ir apsaugo nuo rimtesnių komplikacijų. Vaikams dažnai simptomai išnyksta bręstant.
Gydymo tikslas – paveikti ligos priežastį ir sumažinti tokias problemas kaip aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, pabrinkimas ir infekcijų rizika. Tam dažnai taikomi vaistai bei rekomenduojama keisti mitybos įpročius.
- AKF inhibitoriai ir angiotenzino receptorių blokatoriai – padeda sumažinti baltymų išsiskyrimą per inkstus ir slopina kraujospūdį.
- Diuretikai – skatina skysčių šalinimą, sumažina pabrinkimą ir padeda valdyti kraujospūdį.
- Statinai – gali būti skiriami mažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
- Antikoaguliantai – skiriami esant kraujo krešuliams.
- Profilaktinės vakcinos – rekomenduojama skiepytis nuo gripo ir pneumokoko, nes infekcijų rizika padidėja.
Mitybos ir gyvenimo būdo rekomendacijos
Laikantis tinkamos mitybos galima sumažinti simptomų stiprumą. Svarbu riboti druskos (natrio) kiekį racione, nes druska skatina skysčių kaupimąsi. Taip pat verta sumažinti riebalų ir cholesterolio, ypač sočiųjų, suvartojimą – mažiau raudonos ir perdirbtos mėsos, riebių pieno produktų, keptų ir saldžių patiekalų. Rekomenduojamas tinkamas baltymų ir kalio kiekis, bet mažiau druskos ir „blogųjų“ riebalų.
Kaip pasirūpinti savimi?
Svarbiausia reguliarus vaistų vartojimas taip, kaip paskyrė gydytojas. Taip pat būtina laikytis sveikos mitybos. Siekiant mažinti komplikacijų riziką, pravartu sekti savo svorį, kraujospūdį ir bendrą savijautą.
Kaip greitai pradeda veikti gydymas?
Pagerėjimas priklauso nuo ligos priežasties. Kai kuriems žmonėms simptomai palengvėja jau po kelių dienų, kitiems gali prireikti savaičių ar net mėnesių.
Ar įmanoma išvengti nefrozinio sindromo?
Sergamumo nefroziniu sindromu išvengti nepavyksta, tačiau galima efektyviai gydyti pagrindines ligas, keisti mitybą ir taip pagerinti simptomus bei gyvenimo kokybę.
Perspektyvos ir prognozė
Laiku diagnozavus ir gydant, prognozė dažniausiai yra gera: daugumai žmonių simptomai sumažėja ar net visiškai išnyksta (pasiekiama remisija). Vaikų simptomai dažnai atsitraukia paauglystėje ar ankstyvoje pilnametystėje.
Gyvenimas su nefroziniu sindromu
Jei pastebite šlapimo putojimą ar kitus inkstų sutrikimo požymius, nelaukite – kreipkitės į gydytoją. Ankstyvas ištyrimas ir gydymas padeda išvengti rimtesnių komplikacijų.
Aktualūs klausimai dėl diagnozės
- Kaip nustatoma, kad turiu nefrozinį sindromą?
- Kokius tyrimus reikės atlikti?
- Kokios gali būti kitos priežastys, jei diagnozė nepasitvirtina?
- Kas lėmė mano ligos išsivystymą?
- Ar pasveikimo tikėtina sulaukti taikant gydymą?
- Kada reikėtų keisti mitybą ar kitus įpročius?
- Kokie vaistai ar procedūros rekomenduojami mano atveju?
Kuo skiriasi nefrozinis ir nefritinis sindromas?
Abi būklės paveikia inkstus. Pagrindinis nefrozinio sindromo požymis – didelis baltymų kiekis kraujyje ir šlapime, o nefritiniu sindromu sergant vyrauja uždegimas, dažnai susijęs su infekcijomis ar kraujagyslių ligomis.
Kuo skiriasi nefrozinis sindromas ir glomerulonefritas?
Glomerulonefritas yra inkstų liga, turinti panašių simptomų, tačiau baltymų šlapime netenkama mažiau nei sergant nefroziniu sindromu (mažiau nei 3,5 g per parą).
Kas yra įgimtas nefrozinis sindromas?
Ši retai pasitaikanti būklė išryškėja dar kūdikystėje. Paprastai lemia genetiniai veiksniai ir dažnai jau vaikystėje progresuoja iki nuolatinio inkstų nepakankamumo.
