Neširdinės kilmės krūtinės skausmas – tai dažnas simptomas, kurį daugelis žmonių gali patirti bent kartą gyvenime. Šis skausmas primena nemalonius pojūčius už krūtinkaulio, dažnai šalia širdies, tačiau iš tiesų nėra susijęs su širdies ligomis. Dažniausiai už šį simptomą atsakingos stemplės problemos, ypač gastroezofaginis refliuksas (GERL), tačiau nerimas, stresas ar net kai kurios raumenų ar plaučių ligos gali sukelti panašų diskomfortą. Visgi, jei krūtinės skausmas pasikartoja, jis laikomas lėtiniu sutrikimu, vadinamu neširdinės kilmės krūtinės skausmu.
Kaip jaučiamas neširdinės kilmės krūtinės skausmas
Žmonės šį skausmą dažnai apibūdina kaip spaudimą arba veržimą krūtinėje. Kartais jis primena sunkumo ar deginimo pojūtį, ypatingai už krūtinkaulio, tačiau gali pasireikšti tiek kairėje, tiek dešinėje pusėje arba per vidurį. Skausmas gali plisti į kaklą, ranką ar nugarą. Daliai žmonių pastebima, kad simptomai sustiprėja po valgio ar lydi rėmuo – deginantis pojūtis krūtinėje. Skausmo trukmė gali svyruoti nuo kelių minučių iki kelių valandų.
Kodėl stemplės skausmas primena širdies skausmą
Skausmo signalai iš stemplės ir širdies perduodami tais pačiais nervais į smegenis, todėl žmogui sunku atskirti, ar simptomas kyla dėl širdies, ar dėl kitų priežasčių. Jei kartu pasireiškia tokie sutrikimai kaip rėmuo ar rūgšties pakilimas į stemplę, tai gali būti užuomina apie stemplės kilmės skausmą. Kai kurie sutrikimai, pavyzdžiui, stemplės raumenų spazmai ar padidėjęs šios srities jautrumas, taip pat gali sukelti sunkiai atpažįstamų simptomų.
Kaip dažnai pasitaiko neširdinės kilmės krūtinės skausmas
Tikimasi, kad iki ketvirtadalio suaugusiųjų bent kartą patiria šio pobūdžio krūtinės skausmą. Net iki 75 % žmonių, atvykusių į ligoninę dėl krūtinės skausmo, po tyrimų neišgirsta jokios širdies ligos diagnozės. Tokiu atveju skausmas apibūdinamas kaip neaiškios kilmės, susijęs su emocijomis ar priskiriamas neširdiniam krūtinės skausmui.
Kaip atpažinti rimtą krūtinės skausmą
Nors neširdinės kilmės krūtinės skausmas dažnai nėra susijęs su širdies veikla, visgi sunku atskirti jį nuo širdies smūgio požymių. Jeigu skausmas stiprus, staigus, trunka ilgiau nei penkias minutes, svarbu kuo skubiau kreiptis į medicinos įstaigą. Net ir tada, kai skausmas praeina savaime, verta pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė. Toks skausmas, net ir nesant širdies ligai, gali kartotis ir veikti kasdienį gyvenimą.
Neširdinės kilmės krūtinės skausmo priežastys
Dažniausia šio skausmo priežastis yra stemplės, vadinamosios „rijimo vamzdžio“, sutrikimai. Pagrindiniai stemplės ligos, sukeliančios skausmą:
- Gastroezofaginis refliuksas (GERL) – lėtinė rūgšties pakilimo liga, sudaranti daugiau nei pusę visų atvejų.
- Stemplės raumenų spazmai – nenormalūs traukuliai ar spaudimas stemplėje.
- Achalazija – retas sutrikimas, kai apatinis stemplės raukas neatsipalaiduoja ir neleidžia maistui patekti į skrandį, dėl to maistas kaupiasi stemplėje.
- Padidėjęs stemplės jautrumas – įprastas spaudimas ar rūgštis sukelia skausmą dėl jautrių nervų, raumenų ar receptorių.
- Stemplės uždegimas (dažnai dėl imuninės reakcijos į infekcijas ar maistines alergijas, tokias kaip eozinofilinis ezofagitas), taip pat dėl opaligės sukelto uždegimo.
- Stemplės audinių pakitimai – įvairios susiaurėjimus ar trukdžius sukeliančios struktūros, pavyzdžiui, žiedai ar pertvaros.
Kai gydytojams nepavyksta nustatyti aiškios priežasties, tačiau kitos ligos atmetamos, skiriama vadinamoji „funkcinio stemplės skausmo“ diagnozė.
Kiti veiksniai, galintys sukelti krūtinės skausmą
- Krūtinės ar stuburo raumenų bei kaulų pažeidimai ar ligos.
- Lėtinės plaučių ligos, tarp jų ir pleuros (plaučius dengiančio audinio) sutrikimai.
- Skrandžio opos ar kitos virškinamojo trakto problemos.
- Emociniai sunkumai, tokie kaip stresas, depresija ar nerimo sutrikimai.
Neširdinės kilmės krūtinės skausmo simptomai
Be paties skausmo, žmonės dažnai jaučia deginimą ar rėmenį (tipiška GERL), rūgšties atpylimą, nemalonų pojūtį gerklėje ar sunkumą ryjant. Dalis žmonių skundžiasi ir kitais nespecifiniais virškinamojo trakto sutrikimais, tokiais kaip nuolatinis pilvo pūtimas ar dirgliosios žarnos sindromas.
Neširdinis krūtinės skausmas neretai eina kartu su emociniais simptomais – nerimu, stresu, prasta nuotaika. Tyrimai rodo, kad šių simptomų ir skausmo ryšys yra abipusis: stresas linkęs stiprinti virškinimo sistemos sutrikimus, o nuolatiniai skausmai gali skatinti nerimą ar prislėgtą nuotaiką. Manoma, kad už šiuos ryšius atsakinga sudėtinga žarnyno ir smegenų komunikacija.
Neširdinės kilmės krūtinės skausmo rizikos veiksniai
- Padidintas kūno masės indeksas (KMI).
- Rūkymas ar tabako vartojimas.
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU).
- Padidėjęs nerimo lygis.
Kaip nustatoma neširdinės kilmės krūtinės skausmo diagnozė
Atsiradus krūtinės skausmui, kuris primena širdies ligų simptomus, būtina nedelsti – pirmiausia gydytojai turi atmesti ūminį širdies infarktą ar kitą pavojingą būklę. Tai atliekama apžiūrėjus ligonį, įvertinus gyvybinius rodiklius, atlikus elektrokardiogramą (EKG) ir kraujo tyrimus. Tik pilnai pašalinus širdies ligos galimybę, vertinamos kitos situacijos.
Vėliau dažniausiai prireikia gastroenterologo konsultacijos. Gydytojai gali skirti protonų siurblio inhibitorių (PSI) mėginį – jei pasijunta pagerėjimas, diagnozuojamas GERL. Tam tikrais atvejais atliekami papildomi tyrimai: stemplės rūgštingumo matavimas, stemplės judrumo testas, viršutinė endoskopija ar ultragarsas. Svarbu aptarti ne tik fizinius, bet ir emocinius, gyvenimo būdo veiksnius.
Neširdinės kilmės krūtinės skausmo gydymas
Gydymo taktika priklauso nuo to, kas sukelia skausmą. Dažniausiai taikomi metodai:
Rūgšties refliukso gydymas
Didžiajai daliai žmonių padeda GERL gydymo priemonės – dažniausiai tai protonų siurblio inhibitoriai (PSI), mažinantys skrandžio rūgšties išsiskyrimą ir leidžiantys užgijti žaizdai ar opoms. Dažnai pradedama taikyti didesnę dozę, kuri vėliau sumažinama keliems mėnesiams. Jei šie vaistai neveiksmingi, tikėtina, kad skausmo priežastis yra kita.
Skausmo signalų blokavimas
Kai kuriems žmonėms padeda vaistai, blokuojantys skausmo perdavimą nervais. Dažnai naudojami mažos dozės tricikliai antidepresantai, o jei jie netinka – parenkamos kitų grupių vaistai, pavyzdžiui, SSRI.
Emocinė ir elgesio terapija
Psichologinės pagalbos priemonės gali būti labai veiksmingos, kai skausmą sukelia stresas, nerimas ar depresija. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), kann mokyti atpažinti ir kontroliuoti mintis, kurios sukelia įtampą. Biofeedback – tai specialios treniruotės, padedančios įsisąmoninti ir keisti kūno reakcijas į stresą. Taip pat galima namuose taikyti relaksacijos pratimus, meditaciją, užsiimti fizine veikla ar kitomis streso mažinimo strategijomis.