SIADH, arba netinkamos antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas, – tai būklė, kai organizmas gamina pernelyg daug antidiurezinio hormono (ADH), dar vadinamo vazopresinu. Paprastai šį hormoną gamina pagumburis, o kaupia ir į kraują išskiria posmegeninė liauka.
Kaip veikia ADH ir kodėl jis svarbus
ADH atlieka kelias svarbias funkcijas organizme: padeda reguliuoti vandens ir druskų (natrio) pusiausvyrą kraujyje, daro įtaką kraujospūdžiui ir inkstų veiklai. Svarbiausia ADH užduotis – padėti inkstams kontroliuoti, kiek vandens per šlapimą beišauna iš organizmo. Kai šio hormono išskiriama per daug, organizmas sulaiko daugiau vandens nei turėtų. Tokiu būdu kraujyje sumažėja natrio koncentracija ir išsivysto vadinamoji hiponatremija – būklė, kai natris būna žemesnis už normą.
Kas dažniausiai serga SIADH?
Nors SIADH gali išsivystyti bet kokio amžiaus žmonėms, su amžiumi rizika didėja. Ši būklė dažniau pastebima ligoninėje gulintiems po chirurginių intervencijų (dėl gaunamų skysčių ir medikamentų), ypač tiems, kurių organizmas reaguoja į stresą ar patiriamą skausmą. SIADH taip pat dažnai nustatoma pacientams, sergantiems smulkių ląstelių plaučių vėžiu, tačiau gali pasireikšti ir sergant kitais navikais.
SIADH paplitimas
Ši būklė laikoma palyginti dažna, ypač tarp gydymo įstaigose besigydančiųjų. Hiponatremija, kuri yra pagrindinė SIADH pasekmė, dažniausiai pasitaiko kaip elektrolitų disbalansas ligoninėje, o SIADH – dažniausia jos priežastis.
Kaip išsivysto hiponatremija sergant SIADH?
Antidiurezinis hormonas (ADH) veikia inkstus – lemia, kiek vandens jie išsaugo ar išskiria. Esant normalioms sąlygoms, ADH išskyrimas priklauso nuo organizmo poreikių. Pavyzdžiui, jeigu trūksta skysčių, ADH signalizuoja inkstams išsaugoti daugiau vandens. Tačiau išgėrus pakankamai vandens, ADH gamyba sumažėja, ir organizmas per šlapimą pašalina vandens perteklių.
Sergant SIADH, net ir išgėrus daug skysčių, ADH sekrecija išlieka per didelė ir šlapimas tampa labai koncentruotas. Dėl perteklinio vandens susilaikymo kraujas praskiedžiamas, ir dėl to natrio kiekis jame sumažėja (hiponatremija). Kartais, organizmui siekiant išleisti perteklinį vandenį, inkstai dar padidina natrio šalinimą, o tai dar labiau didina riziką patirti hiponatremiją.
SIADH simptomai
Pagrindinė problema sergant šia būkle – itin koncentruotas šlapimas ir pernelyg didelis vandens kiekis organizme. Dėl to kraujyje sumažėja daugelio medžiagų, ypač natrio, kiekis. Tokia būklė vadinama hiponatremija, ir būtent ji dažniausiai lemia SIADH simptomus.
- Raumenų spazmai ar silpnumas
- Pykinimas, vėmimas
- Galvos skausmas
- Judesių koordinacijos sutrikimai, kurie gali sukelti griuvimus
- Psichikos pokyčiai – sumišimas, atminties sutrikimai, neįprastas elgesys
- Sunkiais atvejais – traukuliai arba net koma
Nedidelis natrio kiekio sumažėjimas paprastai nesukelia jokių nusiskundimų, tačiau stipresnė hiponatremija gali kelti rimtą grėsmę sveikatai ir net gyvybei.
SIADH priežastys
Dažniausiai SIADH išsivysto kaip kitų sveikatos sutrikimų pasekmė. Paveldima (nephrogeninė) SIADH forma aptinkama itin retai. Ji atsiranda dėl genetinių pokyčių inkstų V2 vazopresino receptoriuose.
Prie SIADH gali prisidėti:
- Navikai – ypač smulkių ląstelių plaučių vėžys, kuris neretai pats gamina ADH. Rečiau SIADH lemia kiti navikai: kitų organų smulkių ląstelių karcinomos, galvos bei kaklo augliai, uoslės neuroblastomos.
- Centrinės nervų sistemos ligos ir traumos: insultas, kraujosruva, uždegimas, galvos sužalojimai, labai retai – psichozės.
- Tam tikri vaistai: prie SIADH išsivystymo gali prisidėti prieštraukuliai, antidepresantai, onkologiniai vaistai, medikamentai nuo širdies, diabeto ar aukšto kraujospūdžio.
- Bendroji nejautra – po chirurginių operacijų SIADH gali kilti dėl organizmo patiriamo streso.
- Plaučių ligos – dažniausiai pneumonija (sukelta virusų, bakterijų ar tuberkuliozės). Šios priežasties mechanizmas dar nėra visiškai aiškus.
- Hormonų trūkumas: tiek sutrikusi hipofizės, tiek skydliaukės veikla gali skatinti SIADH atsiradimą.
Kaip diagnozuojamas SIADH?
Pajutus hiponatremijai būdingus simptomus, gydytojas įvertina bendrą fizinę būklę ir organizmo skysčių pusiausvyrą (ar nėra dehidratacijos ar skysčių pertekliaus). Nėra vieno greito ar universalaus tyrimo, kuris patvirtintų šią diagnozę: ADH kiekio tyrimas dažnai trunka iki kelių savaičių.
Dažniausiai medicinos personalas skiria kelis kraujo ir šlapimo tyrimus, kurie leidžia nustatyti hiponatremiją ir ją lemiančias priežastis:
- Išsamus biocheminis kraujo tyrimas
- Kraujo ir šlapimo osmolialumo tyrimai
- Natrio ir kalio kiekio matavimas šlapime
- Vaistų tyrimai (jei įtariama, kad būklę sukėlė vaistai)
Jei SIADH simptomus turi vaikas, papildomai gali būti reikalingi plaučių ar galvos radiologiniai tyrimai.
SIADH gydymas
Pasirenkant gydymą svarbiausia – nustatyti SIADH priežastį. Jei tai yra navikas, gydytojas gali rekomenduoti jo pašalinimą. Jei sindromą išprovokavo vaistas, jis gali būti pakeistas kitu ar pakeista dozė.
Bendras visiems SIADH atvejams gydymo principas – apriboti suvartojamų skysčių kiekį. Tai padeda sumažinti skysčių susikaupimą organizme. Gydytojas nurodys, kiek skysčių (įskaitant arbatą, kavą, sultis, vandenį) per parą galima išgerti.
Jei hiponatremija pasireiškia sunkiais simptomais – pavyzdžiui, traukuliais ar sąmonės sutrikimu – prireikia skubios pagalbos ir druskos tirpalo infuzijos į veną ligoninėje.
Kartais gali būti skiriami vaistai, kurie trukdo ADH veikimui inkstuose, taip paskatindami perteklinio vandens pašalinimą iš organizmo su šlapimu.
Ar įmanoma apsisaugoti nuo SIADH?
Dėl daugybės skirtingų šios būklės priežasčių, jos išvengti dažniausiai neišeina. Jei nerimaujate dėl galimo SIADH ar hiponatremijos išsivystymo, verta pasitarti su gydytoju, ypač jei sergate lėtinėmis ligomis ar naudojate ilgai vartojamus vaistus.
Perspektyvos ir eiga
SIADH eiga priklauso nuo ją sukėlusios priežasties. Geros žinios – dažnai SIADH sukeliančios problemos yra išgydomos arba pašalinamos, todėl ir pati būklė gali būti sėkmingai valdoma.
Pavojingiausia – staigiai atsiradusi stipri hiponatremija (per mažiau nei 48 valandas), nes ji stipriai padidina riziką rimtiems nervų sistemos pažeidimams.
Lėtinis natrio trūkumas dažnai sukelia nuolatinį nestabilumą vaikščiojant ar atminties pablogėjimą.
Jei būklė stipriai pablogėja – ypač stipriai sumažėja natrio kiekis kraujyje – galima net sąmonės netekimas, haliucinacijos ar koma. Pačiais sunkiausiais atvejais gali atsirasti pavojus gyvybei dėl smegenų pakenkimo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pajutus tokius simptomus kaip raumenų spazmai ar judesių koordinacijos sutrikimai, svarbu kreiptis į medicinos specialistą, nes šie požymiai gali byloti ne tik apie SIADH, bet ir kitas sveikatos problemas. Gydytojas gali paskirti būtinus tyrimus ir padėti rasti tikrąją priežastį.
Jei pasireiškia sunkūs hiponatremijos simptomai – stiprus sumišimas, traukuliai ar sąmonės debesuotumas – būtina kiek įmanoma greičiau kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.
