„Eisenančioji pneumonija“ – taip dažnai vadinama lengvesnė plaučių uždegimo forma. Plaučių uždegimas yra infekcija, kuri pažeidžia plaučius, sukeldama kvėpavimo takų paburkimą, oro maišelių prisipildymą gleivėmis ar skysčiais. Dažniausiai gali pasireikšti aukšta temperatūra ir kosulys su atsikosėjimu. Tačiau jei sergate eisenančiąja pneumonija, galite jaustis pakankamai gerai ir net nesuprasti, kad sergate – liga paprastai nesutrikdo įprastos kasdienės veiklos.
Kas serga eisenančiąja pneumonija?
Šia plaučių uždegimo forma gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus. Visgi tam tikros grupės patenka į didesnę riziką. Dažniau suserga vaikai iki 2 metų ir vyresni nei 65 metų asmenys. Taip pat dažnesnės rizikos – tie, kurių imunitetas nusilpęs, ilgesnį laiką vartojantys imunitetą slopinančius vaistus, sergantys lėtinėmis plaučių ligomis, sergantys astma, emfizema, turintys kontaktą su dideliais žmonių srautais – mokyklose, globos namuose, kariuomenės barakuose.
- Vaikai ir vyresni suaugusieji
- Žmonės su susilpnėjusiu imunitetu
- Lėtinėmis plaučių ligomis (pvz., LOPL, astma, emfizema) sergantys asmenys
- Dirbantys ar gyvenantys ankštose erdvėse
- Asmenys, vartojantys tabaką ar ilgalaikį inhaliacinių steroidų gydymą
Liga neturi sezoniškumo, bet dažniausiai užsikrėtimų banga kyla rudenį arba žiemą. Eisenančioji pneumonija – gana dažnas reiškinys, jos atvejų skaičius kinta kas kelis metus intervalais.
Kaip eisenančioji pneumonija skiriasi nuo įprasto plaučių uždegimo?
Pagrindiniai skirtumai tarp eisenančiosios ir „klasikinės“ pneumonijos slypi ligos stiprume. Eisenančioji pneumonija – lengvesnė, dažniausiai nereikalauja lovos režimo ar hospitalizacijos, jos eiga švelnesnė. Sergant įprastu plaučių uždegimu dažniau prireikia stipresnio gydymo ir ilgesnio poilsio.
Eisenančiosios pneumonijos simptomai
Liga dažnai primena stiprų peršalimą ar net gripą. Jos pradžia gali būti nepastebima, o simptomai nėra itin išreikšti:
- Skausmingas gerklės peršėjimas
- Didelis nuovargis
- Diskomfortas ar skausmas krūtinėje
- Nedidelis karščiavimas (paprastai neviršija 38°C)
- Lengvas šaltkrėtis
- Kosulys (dažnai sausas arba su nedaug gleivių)
- Čiaudulys
- Galvos skausmas
Simptomų intensyvumas dažniausiai išlieka nedidelis – daugelis žmonių jaučiasi panašiai, tarsi serga stipriu peršalimu arba gripu.
Ligos priežastys ir užsikrėtimas
Eisenančiąją pneumoniją gali sukelti įvairūs sukėlėjai – dažniausiai bakterijos, rečiau virusai ar net grybeliai. Dažniausiai kaltos bakterijos, tačiau virusinės infekcijos ar pelėsiniai grybai taip pat gali išprovokuoti ligą.
Ši plaučių uždegimo rūšis labai lengvai plinta. Užsikrėtimo grėsmė išauga, jei sergantis žmogus kosti, čiaudi, garsiai kalba ar dainuoja šalia kitų asmenų – tuomet maži lašeliai su ligos sukėlėju patenka į orą, o juos įkvėpus galima susirgti.
Žmogus, sergantis eisenančiąja pneumonija, tampa užkrečiamu dar dvi–keturias savaites iki pirmųjų ligos požymių – taip vadinamu inkubaciniu laikotarpiu. Šiuo metu jis dar pats nejaučia, kad serga, tačiau jau gali platinti infekciją. Užkrečiamumas tęsiasi iki tol, kol visi simptomai visiškai išnyksta.
Kaip nustatoma eisenančioji pneumonija?
Diagnozę nustato gydytojas, išklausęs nusiskundimus ir apžiūrėjęs pacientą. Dažnai atliekamas auskultavimas – specialiu stetoskopu gydytojas įsiklauso į plaučius, ieškodamas ar nėra būdingų garsų, rodančių uždegimą. Svarbus ir pokalbis apie šeimos, kolegų ar artimųjų sveikatos būklę, kad būtų nustatyti galimi infekcijos keliai.
Norint įsitikinti diagnoze, prireikus gali būti paskirti papildomi tyrimai:
- Plaučių rentgenograma
- Kraujo tyrimai
- Skreplių tyrimas
Kraujo mėginys paprastai imamas iš rankos venos plona adata – procedūra neskausminga, bet juntamas trumpas dūris.
Gydymas ir pagalba
Gydymo strategija priklauso nuo to, kas sukėlė eisenančiąją pneumoniją. Esant bakterinei infekcijai, gydytojas gali skirti antibiotikų.
- Makrolidų grupė (azitromicinas, klaritromicinas) tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems
- Fluorchinolonai (ciprofloksacinas, levofloksacinas) dažniau skiriami suaugusiems
- Tetraciklinai (doksiciklinas, tetraciklinas) skiriami vyresniems vaikams ir suaugusiesiems
Labai svarbu atlikti visą paskirtą antibiotikų kursą – net jei pagerėjote anksčiau. Kitaip liga gali atsinaujinti ir tapti sunkiau gydoma.
Jeigu eisenančiąją pneumoniją sukėlė virusas ar kita, antibakterinio gydymo nereikalaujanti priežastis, vaistų neskiriama – šiuo atveju padeda ramybė ir simptomų malšinimas.
Tam tikrais atvejais gydytojas rekomenduoja nereceptinius vaistus nuo slogos, kosulio, gleivių kaupimosi, taip pat pataria gerti šiltų gėrimų, naudoti oro drėkintuvą, pasiimti poilsį ar pailsėti šiltoje vonioje ar po dušu. Pakilus temperatūrai svarbu gerti daugiau skysčių, pailsėti, o karščiavimui mažinti tinka nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – jų vartojimą svarbu derinti su gydytoju.
Ligos eiga dažniausiai būna lengva, retai tenka gulėti ligoninėje. Eisenančioji pneumonija daugumai žmonių praeina savaime. Visgi kai kuriais atvejais visiškas pasveikimas gali užtrukti ilgesnį laiką, ypač dėl užtrunkančio kosulio.
Kiek laiko trunka eisenančioji pneumonija?
Pilnas pasveikimas nuo eisenančiosios pneumonijos trunka nuo keturių iki šešių savaičių. Dažniausiai ilgiausiai užsitęsia kosulys, kuris gali varginti kelias savaites ar net mėnesius po kitų simptomų išnykimo.
Kaip apsisaugoti nuo eisenančiosios pneumonijos?
Specialios vakcinos, saugančios nuo eisenančiosios pneumonijos, šiuo metu nėra. Taip pat šia liga galima sirgti daugiau nei vieną kartą. Tačiau kasdieniai įpročiai gali padėti sumažinti riziką:
- Čiaudint ar kosint, burną ir nosį dengti vienkartine servetėle arba, jei jos nėra – sulenktu alkūnės vidumi ar rankove (venkite rankų)
- Po kosėjimo ar čiaudėjimo panaudotą servetėlę iškart išmeskite į šiukšliadėžę
- Reguliariai plaukite rankas su muilu ir vandeniu bent 20 sekundžių, o jei nėra švaraus vandens – naudokite dezinfekcinį rankų gelį
- Sergant aplinkiniams ar esant kitoms lėtinėms ligoms patartina dėvėti kaukę
- Kiekvienais metais skiepytis nuo gripo
- Nerūkyti ir vengti būti rūkymo aplinkoje, kad dūmai nepablogintų būklės
Ligos eiga ir būklės prognozė
Didžiajai daliai susirgusių eisenančiąja pneumonija sveikatos perspektyvos palankios – ypač jei laikomasi gydytojų rekomendacijų, ilsimasi, tinkamai vartojami vaistai. Dauguma jau po keleto dienų pradeda jaustis geriau, tačiau užsitęsęs kosulys gali lydėti iki kelių savaičių ar net mėnesių.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Nedelskite konsultuotis su gydytoju, jei per keletą dienų gydant simptomai neslūgsta ar net stiprėja. Specialistas gali paskirti kitus vaistus arba koreguoti gydymą. Vartokite paskirtus vaistus tiksliai taip, kaip nurodyta – neviršykite dozių ir nekombinuokite vaistų be gydytojo žinios. Apie visus neaiškumus – ypač dėl vaistų suderinamumo ar šalutinių reakcijų – pasitarkite su gydytoju.
Pagrindiniai eisenančiosios pneumonijos ir kitų ligų skirtumai
Eisenančioji pneumonija yra švelnesnė plaučių uždegimo forma su mažesniu karščiavimu ir sausu kosuliu. Dažnai nelieka reikalo lovos režimui ar gydymui ligoninėje. Tuo tarpu klasikinei pneumonijai būdingas didesnis karščiavimas (iki 38–40°C), produktyvus kosulys su gleivėmis, didesnė savijautos blogėjimo rizika.
Kalbant apie skirtumus nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, eisenančioji pneumonija dažniausiai yra bakterinio pobūdžio, o pavyzdžiui, COVID-19 sukelia virusas. Nors simptomai dažnai panašūs – kosulys, silpnumas, karščiavimas, tačiau COVID-19 būdingi ir specifiniai požymiai: raumenų skausmai, uoslės ar skonio praradimas, virškinamojo trakto sutrikimai.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
