Neuroendokrininiai augliai (NEA): simptomai ir gydymas

Neuroendokrininiai navikai (NET) – tai retai pasitaikantys navikai, dažniausiai išsivystantys virškinamajame trakte, plaučiuose ar kasoje. Šių navikų ištakos – neuroendokrininės ląstelės, kurios turi tiek nervinių, tiek hormonų gamybos ypatybių. Dauguma neuroendokrininių navikų yra piktybiniai.

Turinys

1.Kur dažniausiai atsiranda neuroendokrininiai navikai
2.Pagrindiniai neuroendokrininių navikų tipai
3.Kaip dažnai pasitaiko neuroendokrininiai navikai
4.Simptomai
5.Kas lemia naviko atsiradimą
- 5.1Rizikos veiksniai
6.Galimos komplikacijos
7.Kaip atliekama diagnostika
8.Navikų stadijos ir laipsniai
9.Gydymo galimybės
10.Ar galima užkirsti kelią neuroendokrininio naviko atsiradimui?
11.Ligos eiga ir prognozė
12.Ar įmanoma visiškai pasveikti?
13.Kasdienis gyvenimas su NET
14.Kada reikėtų kreiptis į gydytoją
15.Kada būtina skubiai vykti į ligoninę
16.Klausimai gydytojui

Kur dažniausiai atsiranda neuroendokrininiai navikai

Nors NET gali išsivystyti įvairiose kūno vietose, dažniausiai jie aptinkami:

Virškinamajame trakte – ypač žarnyne, tiesiojoje žarnoje arba apendikse.
Plaučiuose arba bronchuose (kvėpavimo takuose).
Kasoje – šie navikai dar žinomi kaip kasos neuroendokrininiai navikai.

Retais atvejais navikas gali atsirasti skydliaukės, prieskydinių, hipofizės ar antinksčių liaukose bei užkrūčio liaukoje.

Pagrindiniai neuroendokrininių navikų tipai

Specialistai neuroendokrininius navikus skirsto pagal tai, ar jie išskiria hormonus:

Funkciniai NET išskiria hormonus, dėl ko gali atsirasti įvairių hormonų pertekliaus simptomų.
Nefunkciniai NET hormonų neišskiria, tačiau gali sukelti įvairių simptomų, jei sutrikdo organo veiklą.

Kaip dažnai pasitaiko neuroendokrininiai navikai

Statistika rodo, kad NET diagnozuojami maždaug 6 iš 100 000 žmonių visame pasaulyje. Pastaraisiais metais susirgimų padaugėjo, tikėtina, dėl tobulesnių ir greitesnių diagnostikos metodų. Nors šie navikai dažniau nustatomi vyresniems žmonėms (dažniausiai 50–60 metų), pasitaiko ir kitose amžiaus grupėse, ypač jei yra paveldimų rizikos veiksnių. Vaikams, paaugliams ir jauniems suaugusiesiems NET yra išskirtinai reti.

Susiję įrašai

Simptomai

Dauguma žmonių ilgą laiką nejaučia jokių neuroendokrininio naviko požymių. Dažniausiai simptomai išryškėja tuomet, kai navikas paveikia tam tikrą organą. Jų pobūdis priklauso nuo naviko vietos ir hormonų gamybos:

Nuolatinis nuovargis
Pilvo skausmas
Viduriavimas
Pykina arba vemiate
Dusulys
Kosulys, kartais su krauju

Šie simptomai nėra būdingi tik navikams – jie gali pasireikšti ir sergant kitomis sveikatos problemomis. Jei šie požymiai nepraeina ilgą laiką, svarbu kreiptis į medikus.

Kas lemia naviko atsiradimą

Neuroendokrininių navikų atsiradimą lemia nekontroliuojamas neuroendokrininių ląstelių dauginimasis – šios ląstelės ima augti ir formuoja naviką. Kol kas tiksliai nėra žinoma, kas sukelia šį procesą. Tačiau nustatyti tam tikri rizikos veiksniai, didinantys susirgimo tikimybę.

Rizikos veiksniai

Paveldimos genetinės būklės, galinčios padidinti NET atsiradimo riziką:

Dauginė endokrininė neoplazija (MEN) – tai būklė, dėl kurios įvairiuose organuose vystosi hiperaktyvūs navikai. Ypač dažnai vystosi kasos NET atvejais.
Von Hippel-Lindau sindromas – didina gerybinių ir piktybinių navikų riziką.
Neurofibromatozė pirmojo tipo – sukelia auglius odoje, nervuose ir akyse.
Tuberozinė sklerozė – lemia gerybinių navikų atsiradimą įvairiuose audiniuose, ypač smegenyse.
Cowdeno sindromas – sukelia gerybinius auglius bei didina tam tikrų vėžio formų riziką.

Galimos komplikacijos

Kai kuriems ligoniams išsivysto karcinoidinis sindromas. Tai būklė, kuomet virškinamojo trakto ar plaučių navikas išskiria per daug hormonų. Tuomet gali pasireikšti įvairūs nemalonūs reiškiniai, pavyzdžiui, staigus galvos ir kaklo paraudimas bei šiluma, dusulys, viduriavimas.

Negydant karcinoidinis sindromas gali sukelti rimtų, kartais net gyvybei pavojingų komplikacijų. Kartu gydant NET dažniausiai sumažėja ir karcinoidinio sindromo simptomai.

Kaip atliekama diagnostika

Pradiniai neuroendokrininių navikų požymiai dažnai būna nespecifiniai, tad diagnozei nustatyti gali prireikti nemažai laiko. Jei įtariamas NET, gydytojas parinks atitinkamus tyrimus priklausomai nuo įtariamo naviko vietos ir tipo.

Biocheminiai kraujo ar šlapimo tyrimai leidžia įvertinti tam tikrų fermentų ar baltymų kiekį ir aptikti funkcinius (hormonų išskiriančius) NET.
Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip KT, MRT arba rentgeno nuotraukos, padeda nustatyti navikų buvimą, o PET tyrimai – įvertinti vėžio išplitimą.
Endoskopiniai tyrimai leidžia apžiūrėti vidaus organų gleivinę ir paimti audinio mėginį. Dažniausiai atliekama gastro- ir kolonoskopija arba specializuoti endoskopiniai tyrimai.
Endoskopinis ultragarsas naudojamas kartu su endoskopija, pavyzdžiui, norint nustatyti kasos NET.
Biopsija – imamas audinio ar skysčio mėginys, kuris ištyrus mikroskopu leidžia nustatyti, ar yra vėžinių ląstelių, įvertinti naviko pobūdį bei agresyvumą.

Navikų stadijos ir laipsniai

VERTINANT neuroendokrininius navikus taikoma navikų stadijavimo (kiek vėžys išplitęs) ir laipsnių (kaip greitai dauginasi) sistema. Dažniausiai NET stadija žymima skaičiais nuo 1 iki 4. Mažas skaičius reiškia, kad navikas mažas ar dar neišplitęs aplinkiniuose audiniuose. 4 stadija įprastai reiškia, kad vėžys jau išplito į kitus organus.

Geros diferenciacijos NET – ląstelės yra panašios į normalias, dauginasi lėtai. Dažniausiai tai 1 ar 2 laipsnio navikai.
Blogos diferenciacijos NET – ląstelės labai pakitusios, greitai dauginasi, būdingas 3 laipsnis.

Gydymo galimybės

Dažniausiai taikoma NET gydymo priemonė – operacija. Jei navikas didelis arba jau išplitęs, taikomi ir kiti papildomi gydymo būdai:

Somatostatino analogai – šie vaistai padeda reguliuoti hormonų gamybą ir sumažina simptomus, pristabdo naviko augimą.
Chemoterapija – įvairūs vaistai skirti vėžinėms ląstelėms sunaikinti.
Tikslinio poveikio terapija – veikia specifines vėžinių ląstelių savybes ar baltymus.
Spindulinė terapija – taikomi vidaus spinduliavimo metodai, pavyzdžiui, peptidų receptorių radionuklidų terapija (PRRT) ar radioaktyvios sferelės kepenų NET atveju.

Ar galima užkirsti kelią neuroendokrininio naviko atsiradimui?

Kadangi nėra aiškių priežasčių, dėl kurių išsivysto NET, nėra būdų, kaip jų visiškai išvengti. Tačiau žinant paveldimos ligos riziką, galima aptarti galimus profilaktikos žingsnius su gydytoju ir sekti sveikatos būklę.

Ligos eiga ir prognozė

Dažnai neuroendokrininiai navikai painiojami su kitomis, mažiau rimtomis sveikatos problemomis, todėl iki galutinės diagnozės neretai praeina nemažai laiko. Ligos eiga ir baigtis priklauso nuo naviko tipo, jo išplitimo bei kitų individualių veiksnių. Statistiškai apie 39 % sergančiųjų išlieka gyvi praėjus penkeriems metams po diagnozės nustatymo.

Jei NET nėra išplitęs, gyvenimo trukmė gali būti ypač ilga – net iki 30 metų. Svarbu prisiminti, kad diagnostikos ir gydymo baigimas nereiškia ligos pabaigos. Net ir lėtai augantys navikai ateityje gali atsinaujinti, todėl medikai kurį laiką po gydymo stebės jūsų būklę.

Ar įmanoma visiškai pasveikti?

Dažniausiai visiškai išgydyti įmanoma tik tada, kai operacijos metu pašalinami visi naviko židiniai. Tačiau dažnas atvejis, kai NET, nors lėtai augantis, diagnozuojamas jau išplitusiame etape. Tokiais atvejais gydymas leidžia valdyti ligą ir pagerinti savijautą – stabdyti augimą ir mažinti simptomus.

Kasdienis gyvenimas su NET

Ligotai ir gydymui reikia nemažai jėgų – dažniausiai tenka kovoti su nuolatiniu nuovargiu ir dažnu viduriavimu. Būtinai skirkite pakankamai laiko poilsiui. Jeigu vargina dažnas viduriavimas, pasitarkite su gydytoju dėl pagalbos būdų.

Bendraukite su palaikymo grupėmis – bendravimas su išgyvenančiais tą patį gali padėti susitaikyti su liga.
Rinkitės subalansuotą mitybą – jei valgymas tampa sunkus dėl simptomų ar gydymo, pasitarkite su dietologu dėl geriausių maisto pasirinkimų.
Nepamirškite emocinės sveikatos – jei sunku susidoroti, verta aptarti emocinę pagalbą su medicinos specialistais.
Alkoholį vartokite atsakingai – kai kuriems žmonėms alkoholis gali sukelti nemalonių simptomų. Būtinai aptarkite su gydytoju, ar jums tinka vartoti alkoholį.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją

Jei sergate NET ir pastebite naujus simptomus – pavyzdžiui, atsirado veido ar kaklo paraudimas, dažnas viduriavimas ar švokštimas, verta pasitarti dėl galimo karcinoidinio sindromo. Taip pat būtina kreiptis, jei simptomai sustiprėjo ar pasireiškia gydymo pašaliniai reiškiniai.

Kada būtina skubiai vykti į ligoninę

Nors NET retai sukelia karcinoidinį sindromą, vienas iš simptomų gali būti stiprus kojų patinimas, rodantis galimą širdies nepakankamumą. Pastebėję neįprastą patinimą ar pajutę staigų dusulį, nedelsdami ieškokite skubios medicinos pagalbos.