Neutropenija – tai būklė, kai kraujyje sumažėja neutrofilų – vienos iš svarbiausių baltųjų kraujo ląstelių rūšių. Šias ląsteles daugiausia gamina kaulų čiulpai, o jų pagrindinis vaidmuo – apsaugoti mūsų organizmą nuo infekcijų. Neutrofilai naikina bakterijas ir kitus mikroorganizmus, sukeliančius ligas.
Neutrofilų kiekio reikšmė organizmui
Kai organizme trūksta neutrofilų, žmogaus imuninė sistema nusilpsta ir tampa sunkiau apsisaugoti nuo infekcijų. Sunkiu atveju net ir įprastos bakterijos, pavyzdžiui, esančios burnoje ar žarnyne, gali sukelti ligas, kurios sveikam žmogui grėsmės nekelia.
Neutrofilų normos kraujyje
Neutropenijos laipsnis priklauso nuo neutrofilų kiekio viename mikrolitre kraujo. Dažniausiai ribos apibrėžiamos taip:
- Lengva neutropenija: 1 000 – 1 500
- Vidutinė neutropenija: 500 – 1 000
- Sunki neutropenija: mažiau nei 500
Neutropenija taip pat gali būti trunkanti trumpai (ūminė) arba ilgai (lėtinė), įgimta (nuo gimimo) ar įgyta (atsirandanti gyvenimo eigoje).
Kam pasireiškia neutropenija?
Ši būklė dažnai siejama su vėžio gydymu, ypač chemoterapija – pusė pacientų, gydomų šiuo metodu, patiria neutropeniją. Kai kurioms žmonių grupėms, pavyzdžiui, Afrikos, Artimųjų Rytų ar Vakarų Indijos kilmės asmenims, gali būti būdinga vadinamoji gerybinė etninė neutropenija (BEN). Nors jų neutrofilų kiekis mažesnis nei 1 500, infekcijų rizika nepadidėja.
Kaip neutropenija veikia savijautą?
Poveikis priklauso nuo neutrofilų kiekio. Lengva forma dažnai nesukelia jokių simptomų ir būklė gali būti nustatyta atsitiktinai, atliekant kraujo tyrimus. Kai neutropenija vidutinė ar sunki, padidėja infekcijų tikimybė, o be tinkamo gydymo ši būklė gali kelti rimtą pavojų gyvybei.
Simptomai
Savijauta užsikrėtus neutropenijos metu dažniausiai priklauso nuo išsivysčiusios infekcijos, o ne nuo pačios neutropenijos. Į pasikartojančias infekcijas verta žiūrėti kaip į vieną iš šios būklės signalų.
- Staigi temperatūra (karščiavimas)
- Nuovargis
- Gerklės skausmas
- Padidėję limfmazgiai
- Opelės burnoje ar apie tiesiąją žarną
- Paraudimas, patinimas ar bėrimai infekcijos vietoje
- Viduriavimas
- Šlapinimosi sutrikimai: padažnėjęs noras, skausmas ar deginimas
Jei neutrofilų trūkumas nedidelis, organizmas gali dar pakankamai apsiginti, tad jokių simptomų ir neatsiras.
Kas sukelia neutropeniją?
Būklė išsivysto dėl kelių priežasčių: kai kaulų čiulpai gamina per mažai neutrofilų, jos žūva per anksti arba yra aktyviai naikinamos.
- Genetinės ligos: Tam tikri genų pokyčiai yra paveldimi, todėl neutropenija gali būti įgimta. Įgimtos formos – BEN, ciklinė ar sunki įgimta neutropenija.
- Infekcijos: Virusai, bakterijos ar parazitai (pvz., ŽIV, hepatitas, tuberkuliozė, sepsis, Laimo liga) gali paskatinti neutrofilų sumažėjimą.
- Onkologinės ligos: Kraujodaros arba kaulų čiulpų ligos (pvz., leukemija, limfoma) trikdo baltųjų kraujo kūnelių gamybą.
- Vaistai: Chemoterapijos ar spindulinės terapijos metu gali būti pažeidžiami kaulų čiulpai arba sunaikinamos neutrofilų ląstelės. Kai kurie vaistai, neskirti vėžio gydyti, taip pat gali sukelti šią būklę.
- Mitybos trūkumai: Vitaminų arba mineralų, tokių kaip B12, folių rūgšties ar vario stygius, turi įtakos neutrofilų kiekiui.
- Autoimuninės ligos: Imuninės sistemos sutrikimai gali sukelti antikūnų gamybą, kurie naikina sveikus neutrofilus. Tarp tokių ligų – Krono liga, raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas.
Kartais neutropenijos priežastis lieka neaiški – tuomet diagnozuojama lėtinė idiopatinė neutropenija.
Vėžio gydymo įtaka neutrofilų kiekiui
Gydant vėžį, ypač chemoterapija, pažeidžiamos ne tik vėžinės ląstelės, bet kartu ir sveiki neutrofilai ar jų gamybos vieta – kaulų čiulpai. Dažniausiai neutrofilų kiekis būna žemiausias pirmosiomis dviem savaitėmis po chemoterapijos, vėliau jis vėl pradeda didėti. Šiuo laikotarpiu reikia itin saugotis infekcijų.
Kaip nustatoma neutropenija?
Pagrindinis diagnostikos metodas – kraujo tyrimas, vadinamas bendru kraujo tyrimu su leukocitų formule. Jei gydotės dėl vėžio arba yra įtariama neutropenija, šis tyrimas gali būti atliekamas reguliariai stebint neutrofilų kiekį.
Neaiškios kilmės atvejais, arba norint išsiaiškinti, kaip gaminasi, subręsta ar žūsta neutrofilai, gali būti atliekama kaulų čiulpų tyrimas. Tai padeda tiksliau įvertinti būklės priežastį.
Gydymo galimybės
Neutropenijos gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties ir trūkumo laipsnio. Kai kurios formos nereikalauja jokių intervencijų, tačiau esant ryškiam neutrofilų mažėjimui būtinas gydymas.
- Antibiotikai: Jei kartu pasireiškia karščiavimas, dažnai būtina hospitalizacija ir gydymas antibiotikais į veną, kad būtų užkirstas kelias pavojingoms infekcijoms.
- Kortikosteroidai: Esant autoimuninei kilmei, gali būti skiriami vaistai, mažinantys imuninės sistemos aktyvumą.
- Granulocitų kolonijas stimuliuojantys faktoriai (G-CSF): Vaistai, kurie paskatina kaulų čiulpus gaminti daugiau baltųjų kraujo kūnelių. Ypač svarbu tiems, kurie kartu gydomi chemoterapija.
Jeigu neutropeniją sukėlė vaistai, gydytis gali reikėti pakeisti vartojamus preparatus ar sumažinti jų dozes.
Kaip apsisaugoti nuo neutropenijos ir ją valdyti?
Įgimtų formų išvengti negalima, tačiau gydant vėžį ir sumažėjus neutrofilų kiekiui, gydytojas gali atidėti kitą chemoterapijos ciklą, sumažinti vaistų dozę ar paskirti injekcijas, kurios padeda atstatyti baltųjų kraujo ląstelių kiekį.
Infekcijų prevencija esant neutropenijai
Ypač svarbu laikytis tam tikrų atsargumo priemonių, kad kuo labiau apsisaugotumėte nuo infekcijų:
- Dažnai plaukite rankas su muilu ar naudokite dezinfekantą
- Skiepykitės nuo aktualių infekcijų, įskaitant gripo ar COVID-19
- Venkite kontakto su sergančiais žmonėmis ar būrių, kur gausu potencialiai infekuotų asmenų
- Stenkitės išvengti odos pažeidimų – įpjovimų ar žaizdų, laiku tinkamai jas prižiūrėti
- Naminį maistą ruoškite švariai, kruopščiai plaukite vaisius ir daržoves, atskirai laikykite mėsą, nė nekepkite nepakankamai termiškai apdoroto maisto
- Nenaudokite kitų asmenų stalo įrankių, puodelių, lėkščių
- Neimkite svetimų rankšluosčių, skustuvų ar dantų šepetėlių
- Rūpinantis augalais ir daržu naudokite pirštines
- Jei neišvengiamai tenka tvarkyti gyvūnų atliekas arba keisti sauskelnes, dėvėkite pirštines ir kruopščiai nusiplaukite rankas
- Venkite maudynių atviruose vandens telkiniuose ar sūkurinėse voniose
- Laikykitės gydytojo paskirtų profilaktinių vaistų režimo
Šių patarimų rekomenduojama laikytis kiekvienam, bet jei jūsų neutrofilų kiekis mažas – ypatingai svarbu būti atidiems.
Prognozė sergant neutropenija
Ši būklė dažniausiai yra valdoma ir tinkamai gydoma, todėl daugeliu atvejų prognozė gera. Svarbiausia – padaryti viską, kad išvengtumėte infekcijų, o joms atsiradus laiku kreiptis pagalbos.
Kada verta pasirodyti gydytojui?
Tiems, kuriems taikoma chemoterapija arba turintiems kitų rizikos faktorių, būtina nedelsti ir pasitarti su gydytoju, jei pasireiškia šie simptomai:
- Karščiavimas 38 °C ar aukštesnis
- Šaltkrėtis ar stiprus prakaitavimas
- Dusulys
- Užgulta nosis
- Gerklės skausmas arba kaklo sustingimas
- Naujai atsiradęs ar sustiprėjęs kosulys
- Viduriavimas ar vėmimas
- Nemalonių pojūčių lytiniuose organuose, išskyros ar sudirginimas
- Skausmas, paraudimas ar tinimas bet kurioje kūno vietoje
- Skausmingas ar dažnas šlapinimasis
- Naujai pasireiškęs skausmas pilve ar tiesiojoje žarnoje
- Pakitusi sąmonė, sumišimas
- Didėjantis nuovargis ar bendras pablogėjimas
Kai pastebite bent vieną iš šių simptomų, nedelskite ir nedvejodami pasitarkite su savo gydytoju – greita reakcija padės išvengti rimtų komplikacijų.
