Nipah virusas yra viena iš pavojingų zoonozinių infekcijų, kuri gali plisti tiek tarp gyvūnų, tiek tarp žmonių. Dažniausiai jis perduodamas per vaisėdžius šikšnosparnius (dar vadinamus skraidančiomis lapėmis), tačiau šis virusas gali sukelti protrūkius ir tarp kiaulių, o vėliau perduoti infekciją žmonėms. Kartais užkratas pasireiškia ir tarp kitų gyvūnų – ožkų, arklių, šunų ar kačių.
- 1.Kaip plinta nipah virusas?
- 2.Kur paplitęs nipah virusas?
- 3.Nipah viruso simptomai
- 4.Ką daro nipah virusas žmogaus organizmui?
- 5.Kaip užsikrečiama nipah virusu?
- 6.Nipah viruso užkrečiamumas ir plitimo būdai
- 7.Rizikos veiksniai
- 8.Galimos komplikacijos
- 9.Kaip nustatomas nipah virusas?
- 10.Nipah viruso gydymas
- 11.Nipah viruso prevencija
- 12.Ligos eiga ir perspektyvos
- 13.Kada kreiptis į medikus?
Kaip plinta nipah virusas?
Nipah virusas perduodamas įvairiais būdais. Užsikrėsti galima kontaktuojant su užkrėsto gyvūno kūno skysčiais – krauju, išmatomis, šlapimu ar seilėmis. Vienas iš keliamų pavojų – vartoti maistą, kuris galėjo būti užkrėstas šikšnosparnių ar kitų ligotų gyvūnų. Virusas taip pat gali plisti tarp žmonių, dažniausiai tuomet, kai slaugoma užsikrėtusį asmenį ar artimai bendraujama su juo.
Didžiausia rizika kyla kontaktuojant su ligotais šikšnosparniais bei kiaulėmis regionuose, kuriuose žinoma viruso cirkuliacija. Pavojinga vartoti neapdorotą datulių palmių sultį ar vaisius, kurie galėjo būti užteršti gyvūnų šlapimu ar išmatomis. Kadangi virusas plinta per kūno skysčius, patartina vengti bet kokio tiesioginio sąlyčio su sergančiais asmenimis.
Siekiant apsisaugoti, svarbu riboti kontaktą su infekuotais gyvūnais ir vengti virusui būdingose srityse užkrėsto maisto produktų.
Kur paplitęs nipah virusas?
Nipah viruso protrūkiai kasmet registruojami kai kuriose Azijos valstybėse, ypač Indijoje ir Bangladeše. Pradinis viruso išplitimas užfiksuotas 1999 metais, kai dėl infekcijos mirė apie 100 žmonių Malaizijoje ir Singapūre, o viruso protrūkis smarkiai paveikė vietos ekonomiką – buvo sunaikinta daugiau nei milijonas kiaulių. Nuo to laiko užfiksuota apie 20 papildomų atvejų.
Keliaujant į tokias šalis kaip Bangladešas, Indija, Malaizija ar Singapūras rekomenduojama laikytis papildomų atsargumo priemonių. Virusui taip pat imlios yra Kambodža, Indonezija, Madagaskaras, Filipinai bei Tailandas – šiose vietose aptinkamos šikšnosparnių rūšys, galinčios platinti virusą.
Nipah viruso simptomai
Pirmieji nipah viruso požymiai paprastai pasireiškia per 4–14 dienų po užsikrėtimo. Dažniausiai pradžioje juntama karščiavimas arba galvos skausmas, tačiau vėliau gali pasireikšti kvėpavimo sunkumai ar kosulys.
- Karščiavimas
- Galvos skausmas
- Sunku kvėpuoti
- Kosulys, gerklės skausmas
- Viduriavimas arba vėmimas
- Apibendrintas silpnumas, raumenų skausmas
Neretai virusas pasireiškia ir sunkesnėmis komplikacijomis, tokiomis kaip encefalitas – pavojinga smegenų infekcija, galinti baigtis mirtimi. Tokiais atvejais stebimas:
- Orientacijos sutrikimas, sumišimas
- Kalbos nerišlumas
- Priepuoliai
- Koma
- Sunkus kvėpavimo nepakankamumas
Dalis žmonių gali persirgti vos su lengvais simptomais, o kai kurie gali iš vis neturėti jokių įspėjamųjų požymių.
Ką daro nipah virusas žmogaus organizmui?
Nipah virusas gali baigtis mirtimi – įvairių šaltinių duomenimis, mirštamumas gali siekti nuo 40 iki 75 procentų. Itin svarbu, kiek anksti infekcija atpažįstama ir kaip efektyviai kontroliuojamas protrūkis.
Kaip užsikrečiama nipah virusu?
Pagrindinis pirmųjų protrūkių šaltinis buvo užkrėstos kiaulės, bet vėliau mokslininkai nustatė, kad pradinis viruso platintojas – šikšnosparnis. Virusas iš šikšnosparnių perduodamas kiaulėms, iš jų – žmonėms. Taip pat galima užsikrėsti, jei kontaktuojama su užkrėstu krauju ar kitais skysčiais – šlapimu, išmatomis, seilėmis – tiek iš gyvūno, tiek iš užsikrėtusio žmogaus.
Virusas patenka į organizmą ir per užkrėstus vaisius ar žalią datulių palmių sultį. Pavojinga ir reguliariai lankytis medžiuose, kur dažnai gyvena šikšnosparniai.
Nipah viruso užkrečiamumas ir plitimo būdai
Nipah virusas pasižymi itin didele užkrečiamumo rizika. Jis plinta per kūno skysčius – seiles, kraują, išmatas, šlapimą. Infekcija ypač lengvai perduodama nuo žmogaus žmogui slaugant ar artimai bendraujant. Kadangi virusas plinta su kvėpavimo lašeliais, jį galima užsikrėsti oro lašeliniu būdu per kosulį ar čiaudulį.
Pagrindinis perdavimo kelias – nuo gyvūno žmogui, tačiau gali plisti ir tarp žmonių. Todėl būtina dėvėti apsaugines priemones, prižiūrint sergančius nipah virusu asmenis.
Rizikos veiksniai
Didžiausia rizika užsikrėsti kyla asmenims, kurie bendrauja su šikšnosparniais, kiaulėmis ar žino apie kontaktą su užsikrėtusiais žmonėmis, ypač teritorijose, kur fiksuojami viruso protrūkiai. Taip pat padidinta rizika kyla vartojant žalią datulių palmių sultį ar vaisius, kurie galėjo būti užteršti šikšnosparnių kūno skysčiais.
Galimos komplikacijos
Virusas gali sukelti ilgalaikių pasekmių: daliai persirgusių žmonių išsivysto traukuliai, pakinta elgesys ar net asmenybė. Nedidelei daliai užsikrėtusių simptomai gali pasireikšti tik praėjus keliems mėnesiams ar metams po infekcijos – virusas lieka organizme neaktyvus, o vėliau gali atsinaujinti. Persirgus encefalitu galimas ir ligos atkrytis.
Kaip nustatomas nipah virusas?
Diagnozė grindžiama simptomais ir epidemiologiniais duomenimis – gydytojas pasiteirauja apie neseniai lankytas rizikos šalis ar galimą kontaktą su sergančiais gyvūnais ar žmonėmis. Pradinėje stadijoje infekcija nustatoma naudojant realaus laiko PGR (polimerazės grandininės reakcijos) testavimą iš tokių mėginių:
- Nosies ar gerklės tepinėlių
- Smegenų skysčio
- Šlapimo
- Kraujo
Vėlesnėse stadijose, ar jau pasveikus po ligos, galima tirti kraują dėl specifinių antikūnų, naudojantis fermentiniu imuniniu tyrimu (ELISA).
Nipah viruso gydymas
Specifinio antivirusinio gydymo nipah virusui kol kas nėra, taip pat nėra ir vakcinos. Pagrindinė pagalba – simptomų mažinimas. Dažniausiai tai apima:
- Pakankamą skysčių vartojimą
- Poilsį
- Skausmą ir temperatūrą mažinančius vaistus (pvz., paracetamolį ar ibuprofeną)
- Vaistus nuo pykinimo ar vėmimo
- Inhaliatorių ar purkštuvų naudojimą kvėpavimo funkcijai pagerinti
- Antiepilepsinius vaistus, jei pasireiškia traukuliai
Mokslininkai šiuo metu vertina monokloninių antikūnų taikymo galimybes gydymui, tačiau kol kas specifinio gydymo nėra.
Nipah viruso prevencija
Gyvenant ar lankantis vietovėse, kuriose pasitaiko nipah virusas, itin svarbu laikytis šių higienos rekomendacijų:
- Dažnai plaukite rankas
- Venkite kontakto su sergančiomis kiaulėmis ar šikšnosparniais
- Reguliariai valykite ir dezinfekuokite kiaulių ūkių teritorijas, o užsikrėtusius gyvūnus kuo greičiau izoliuokite
- Venkite miegoti ar rinktis po medžiais, kur ilsisi šikšnosparniai
- Nevartokite nevirti datulių palmių sulčių ar vaisių – juos nuplaukite, nuskuskite arba, jei reikia, palmių sultis virkite
- Pažeistus, nukritusius ar apžiūrėtus šikšnosparnių vaisius išmeskite
- Nebendraukite su viruso užkrėstų asmenų kūno skysčiais
Papildomai, sveikatos priežiūros įstaigose ar slaugant sergančius asmenis, visada naudokite asmens apsaugos priemones:
- Izoliacijos arba pilno kūno apsaugos chalatus
- Medicinines pirštines
- Saugos akinius ar specialius akių apsaugos uždangalus
- Chirurgines ar medicinines kaukes (kaukių rūšis gali priklausyti nuo protrūkio rizikos lygio)
Taip pat svarbu laikytis paviršių dezinfekavimo ir standartinių infekcijų kontrolės priemonių gydymo įstaigose.
Ligos eiga ir perspektyvos
Nors nemaža dalis žmonių pasveiksta, virusas išlieka labai pavojingas – vidutiniškai 40–75 procentai užsikrėtusiųjų neišgyvena. Ligos eiga labai priklauso nuo ankstyvos diagnozės, gamtinių ir sveikatos apsaugos sistemos veiksnių. Vieniems užtenka persirgti lengva karštine, kitiems gali grėsti smegenų pažeidimas ar net mirtis.
Kada kreiptis į medikus?
Būtina nedelsti ir konsultuotis su gydytoju, jei pajutote nipah viruso simptomus, ypač po kelionės į regioną, kuriame protrūkiai dažni, arba jei turėjote sąlytį su sergančiu žmogumi ar gyvūnu. Ankstyvas nustatymas padeda sumažinti viruso plitimą ir apsaugoti aplinkinius.
