Nistagmas – tai būklė, kai akys nevalingai, greitai ir pasikartojančiai juda. Šie akių judesiai gali būti įvairiomis kryptimis: horizontaliai (į šalis), vertikaliai (aukštyn–žemyn) arba ratu (sukamasis nistagmas). Tokie judesiai dažnai sukelia regėjimo iškraipymus, sunkumų įvertinant atstumą, prastina pusiausvyrą bei koordinaciją.
Nistagmo tipai
Nistagmas dažnai išryškėja tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Skiriamos dvi pagrindinės formos: įgimtas (arba kūdikių) nistagmas, kuris pasireiškia gimstant arba per pirmuosius gyvenimo mėnesius, ir įgytas nistagmas, atsirandantis vyresniame amžiuje.
Įgimtas (kūdikių) nistagmas
Šis nistagmas dažniausiai pastebimas kūdikiams nuo 6 savaičių iki 3 mėnesių. Dažnu atveju akių judesiai būna abiejuose akyse – pagrinde į šalis. Pagrindinis šio tipo nistagmo požymis – neryškus, išsiliejęs vaizdas. Kartais nistagmą lemia paveldimumas, tačiau dažnai konkreti priežastis lieka nežinoma.
Įgytas nistagmas
Vyresniame amžiuje išsivystęs nistagmas dažnesnis suaugusiesiems. Jis gali būti kitos sveikatos būklės, veikiančios smegenis, akis ar ausis, pasekmė. Tačiau ne visada randamas aiškus ryšys su liga – kartais ši akių savybė išsivysto savaime. Gali būti susijęs su vaistų ar alkoholio vartojimu. Suaugusieji, patiriantys įgytą nistagmą, neretai skundžiasi virpančiu regėjimu.
- Yra ir ypatinga įgyto nistagmo forma, vadinama spasmus nutans. Dažniausiai ji nustatoma vaikams nuo pusės metų iki trejų metų. Ši būklė paprastai susilpnėja ar visai išnyksta vaikui augant – apie 2–8 gyvenimo metus.
Kaip dažnai pasitaiko nistagmas?
Šiuo metu tiksliai nėra žinoma, kiek žmonių susiduria su nistagmu. Tyrimai rodo, kad 10 000 gyventojų tenka nuo 6 iki 24 žmonių, turinčių įvairių nistagmo formų.
Ar ši būklė pavojinga?
Pats nistagmas nėra laikomas pavojingu, tačiau neretai jis lydi rimtesnes sveikatos problemas, ypač susijusias su smegenimis, pavyzdžiui, insultu, augliais, galvos traumomis ar tam tikromis uždegiminėmis ligomis.
Nistagmo simptomai
- Nekontroliuojami akių judesiai yra pagrindinis nistagmo požymis. Kiti simptomai gali būti:
- Vaizdo drebėjimo ar tarsi svyravimo pojūtis (vadinama oscilopsija)
- Neryškus, virpantis regėjimas
- Pusiausvyros sutrikimai
- Padidėjęs jautrumas šviesai arba sunkumas matyti tamsoje
- Svaigulys, galvos sukimosi pojūtis
Nistagmo priežastys ir rizikos veiksniai
Akis judina smegenys kartu su vidinės ausies sistema – vestibuliariniu aparatu. Įprastai ši sistema automatiškai leidžia koreguoti žvilgsnį, kai judiname galvą, kad regėjimas būtų aiškus. Esant nistagmui, šių elementų sąveika yra sutrikusi.
- Priežastimi gali tapti įvairūs vystymosi sutrikimai, optinio nervo ar tinklainės ligos, vidinės ausies pažeidimai (pvz., gerybinis paroksizminis padėties galvos svaigimas, Menjero liga).
- Nistagmas gali būti ir smegenų kraujotakos sutrikimo, auglio, galvos ar akių traumos rezultatas.
- Albinizmas, trumparegystė, astigmatizmas, tam tikrų vaistų vartojimas, centrinės nervų sistemos ligos (pvz., išsėtinė sklerozė) taip pat didina riziką.
- Kūdikiams nistagmas gali pasireikšti su kitais akių sutrikimais: žvairumu, katarakta ar fokusavimo defektais.
- Kartais nerandama jokios aiškios priežasties – tuomet diagnozuojamas idiopatinis nistagmas.
Nistagmo diagnostika
Dažniausiai pirmąjį vertinimą atlieka akių ligų gydytojas, kuris apžiūri akis, klausia apie negalavimus ir ieško galimų nistagmo priežasčių (žvairumo, kataraktos, tinklainės, optinio nervo pakitimų). Prireikus tyrimus skiria neurologai ar ausų–nosies–gerklės gydytojai, siekiant įvertinti, ar nistagmas nėra susijęs su smegenų ar vidinės ausies problemomis.
Kokius tyrimus gali paskirti gydytojas?
- Nervų sistemos tyrimus
- Vidinės ausies būklės įvertinimą
- Akių judesių registravimą (elektronistagmografija, videonistagmografija)
- Galvos smegenų vaizdinimo tyrimus, pavyzdžiui, kompiuterinę tomografiją (KT) ar magnetinio rezonanso tomografiją (MRT)
- Genetinius tyrimus, kurie leidžia nustatyti paveldėtas formas (būdingas kai kurioms įgimto nistagmo rūšims)
Nistagmo gydymas ir valdymas
Nistagmo korekcija priklauso nuo pagrindinės jį sukėlusios priežasties. Kai kuriais atvejais, pradėjus gydyti pagrindinę ligą (pavyzdžiui, vidinės ausies sutrikimus), nistagmo simptomai – regėjimo drebėjimas, galvos svaigimas – sumažėja. Kartais laikui bėgant smegenys ir vestibuliarinė sistema išmoksta prisitaikyti, ir nistagmas palaipsniui silpnėja.
Dalies įgimto nistagmo atvejais simptomai gali susilpnėti vaikui augant, tačiau yra ir nepagydomų formų. Tokiais atvejais tikslas – palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kokie gydymo būdai taikomi?
- Stikliniai ar kontaktiniai lęšiai – jie leidžia aiškiau matyti ir taip sumažinti akių judesių dažnį. Kartais skiriami prizminiai lęšiai, ribojantys akių judėjimo poreikį.
- Vaistai – tam tikri medikamentai gali padėti sumažinti nistagmo simptomus suaugusiems (pavyzdžiui, vaistai nuo traukulių, raumenų relaksantai ar injekciniai preparatai).
- Akių raumenų operacija – kai kuriais atvejais gali būti pasiūlyta operacija, kurios metu koreguojama akių raumenų padėtis. Tai neišgydo nistagmo, tačiau pagerina akių padėtį ir sumažina poreikį sukti ar lenkti galvą siekiant geriau matyti.
- Regėjimo korekcijos operacija lazeriu – pavyzdžiui, jei nistagmas susijęs su trumparegyste, ją galima koreguoti lazeriu. Tai nepašalina akies judesių, bet padeda pagerinti matymo aiškumą ir sumažinti simptomus.
Ar galima išvengti nistagmo?
Šiuo metu nėra priemonių, kurios padėtų išvengti nistagmo. Tačiau gydydami pagrindinę ligą ar problemas galime sumažinti šios būklės simptomus.
Prognozė ir kasdienis gyvenimas sergant nistagmu
Ši būklė gali apsunkinti kasdienes veiklas, kartais riboja profesinės ar asmeninės veiklos galimybes. Nors nistagmas retai visiškai išnyksta, laikui bėgant jis gali susilpnėti. Gydytojas padės pasirinkti geriausią gydymo ar kompensavimo būdą, leidžiantį geriau prisitaikyti prie simptomų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite, kad pasikeitė regėjimas, sutriko pusiausvyra ar koordinacija, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Svarbu atminti, kad nistagmas gali būti rimtesnių sveikatos sutrikimų simptomas, todėl laiku nustatyta priežastis ir pradėtas gydymas ypač svarbus.
Jau gyvenant su nistagmu, apie bet kokį simptomų paūmėjimą taip pat reikėtų informuoti gydytoją.
