Nokturija: priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas

Nocturija – tai dažnas šlapinimasis naktį, kai tenka keltis į tualetą daugiau nei vieną kartą per naktį. Šis reiškinys pastebimas visose lytyse ir dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje, ypač perkopus 60 metų ribą. Dažniausiai naktinis šlapinimasis susijęs su natūraliais organizmo pokyčiais, tačiau kartais tai gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimus ar tam tikrus gyvenimo būdo veiksnius.

Turinys

1.Kas yra nocturija
2.Nocturijos paplitimas
3.Nocturijos simptomai
4.Nocturijos priežastys
5.Nocturijos komplikacijos
6.Nocturijos diagnostika
7.Nocturijos gydymas ir valdymas
8.Dažnas šlapinimasis naktį: kodėl tai vyksta?
9.Nocturijos prevencija
10.Nocturijos rimtumas ir kasdienis gyvenimas
11.Kada kreiptis į gydytoją?
- 11.1Klausimai, kuriuos galima aptarti su gydytoju

Kas yra nocturija

Nocturija – tai būklė, kai žmogus priverstas keltis naktį šlapintis vieną ar daugiau kartų. Nors vienas nubudimas naktį dažniausiai nelaikomas problema, dažnesnis šlapinimasis trikdo miegą, todėl gali lemti išsekimą ar prastesnę savijautą dieną. Skirtingai nei dažnas šlapinimasis dienos metu, nocturija apima būtent naktinius vizitus į tualetą – nuo užmigimo iki ryto.

Nocturijos paplitimas

Su amžiumi nocturija pasitaiko dažniau. Ja serga daugiau nei pusė vyresnių nei 50 metų žmonių. Tarp jaunesnių nei 50 metų asmenų dažniau pasireiškia moterims, tačiau vėliau ji tampa dažnesnė vyrams. Su šia problema susiduria ir maždaug kas trečias žmogus nuo 30 metų amžiaus.

Nocturijos simptomai

Naktinis nubudimas dėl šlapinimosi du ir daugiau kartų.
Padidėjęs išskiriamo šlapimo kiekis (kai pasireiškia poliurija).
Dienos nuovargis, mieguistumas, dėmesio stoka.

Dėl dažno prabudimo sutrinka miego ritmas, todėl sumažėja energijos, gali atsirasti nuotaikos svyravimai.

Nocturijos priežastys

Priežastys priklauso tiek nuo fiziologinių skirtumų, tiek nuo išorinių veiksnių. Pavyzdžiui, vyrams nocturijos atsiradimui įtakos turi prostata, o moterims – dubens organų paslankumas po gimdymo. Yra ir bendrų priežasčių, kurios pasireiškia nepriklausomai nuo lyties:

Susiję įrašai

Didelis suvartojamų skysčių kiekis vakare, ypač su kofeinu ar alkoholiu.
Diuretikų (šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų) vartojimas.
Sumažėjusi šlapimo pūslės talpa ar nevisiškas jos ištuštinimas.
Įprotis ar rutina – žmogus gali prabusti ir eiti į tualetą net be tikro poreikio.

Be įpročių ar vaistų nocturiją dažnai lemia tam tikros ligos:

Poliurija (kuomet organizmas pagamina daugiau šlapimo nei paprastai pajėgia sulaikyti pūslė).
Cukrinis diabetas.
Padidėjęs kraujospūdis.
Gerybinė prostatos hiperplazija ar jos užsikimšimas.
Širdies ligos ir širdies nepakankamumas.
Miego sutrikimai, tokie kaip obstrukcinė miego apnėja.
Dubens organų paslankumas.
Nėštumas, gimdymas, menopauzė ar kaip jų pasekmė – hormonų pokyčiai.
Neramių kojų sindromas.
Edema (skysčių kaupimasis audiniuose).

Nocturijos komplikacijos

Pagrindinė nocturijos pasekmė – kokybiško miego stoka, kuri vėliau gali turėti neigiamą įtaką bendrai savijautai. Negydoma pagrindinė liga ar problema, dėl kurios atsiranda nocturija, gali dar labiau pabloginti būklę ir apsunkinti kasdienybę.

Nocturijos diagnostika

Nustatant nocturijos priežastį, gydytojui gali būti naudinga paciento surašoma naktinių šlapinimosi epizodų dienyno. Jame reikėtų žymėti, kiek kartų per naktį keliatės į tualetą, kiek ir kada išgeriama skysčių, bei šlapimo kiekį kiekvieno vizito metu. Tai padeda nustatyti ryšį tarp naktinio šlapinimosi ir galimų veiksnių.

Specialistas gali užduoti tokius klausimus:

Kada pirmą kartą pastebėjote, kad dažnai keliatės į tualetą naktį?
Kiek kartų per naktį tenka šlapintis?
Ar kiekvieną kartą išskiriamas panašus šlapimo kiekis?
Ar kiekis didėjo ar mažėjo?
Kiek kofeino ar alkoholio išgeriate per dieną?
Ar dėl dažno šlapinimosi trūksta kokybiško miego?
Ar neseniai keitėsi jūsų mitybos įpročiai?
Kokius vaistus vartojate ir kada juos vartojate?

Siekiant išsamesnės diagnostikos, gali būti atliekami tyrimai: šlapimo analizė (infekcijos, baltymų ar kitų medžiagų aptikimui), kraujo tyrimai inkstų funkcijai įvertinti, šlapimo pūslės vaizdiniai tyrimai ir cistoskopija.

Paprastai nocturiją diagnozuoja šeimos gydytojas, tačiau prireikus gali būti siuntimas pas urologą ar kitą specialistą.

Nocturijos gydymas ir valdymas

Pirmas žingsnis – pagrindinės ligos ar problemos gydymas. Pavyzdžiui, jei priežastis – miego apnėja, gali būti skirtas gydymas pas miego specialistą, jei išvešėjusi prostata – gali reikėti vaistų ar operacijos.

Taip pat dažnai patariama keisti gyvenimo įpročius, nes nedidelės korekcijos dažnai pakankamai veiksmingos ir mažos rizikos:

Riboti skysčių vartojimą vakare, ypač kofeino turinčių gėrimų.
Diuretikus vartoti ryte arba bent šešias valandas prieš miegą.
Galima trumpai nusnūsti dieną – taip organizmas gali pašalinti skysčių perteklių ne miego metu.
Pakelkite kojas, kai ilsitės namuose – tai gerina skysčių judėjimą organizme.
Stiprinti dubens dugno raumenis atliekant specialius pratimus.
Naudoti kompresines kojines, kurios padeda reguliuoti skysčių judėjimą ir kaupimąsi kojose.

Esant sunkesnei nocturijai, gali būti skiriami vaistai:

Anticholinerginiai vaistai (padeda esant padidėjusiam šlapimo pūslės jautrumui).
Diuretikai, kurie padeda reguliuoti šlapimo susidarymą.
Desmopresinas – padeda sumažinti šlapimo kiekį, kurį gamina inkstai.

Prieš pasirenkant gydymą, būtina aptarti visas galimas galimybes su gydytoju, kad rastumėte tinkamiausią sprendimą.

Dažnas šlapinimasis naktį: kodėl tai vyksta?

Jeigu kelėtės į tualetą kas kelias valandas, priežastys gali būti labai įvairios: nuo per didelio skysčių kiekio vakare iki lėtinių ligų ar vaistų poveikio. Jei paprasti gyvenimo būdo pakeitimai (pavyzdžiui, vengimas gerti prieš miegą) nepadeda, reikėtų apie tai pasitarti su specialistu. Kartais reikia papildomų tyrimų ar gydymo.

Nocturijos prevencija

Pilnai išvengti nocturijos dažniausiai neįmanoma, nes ji dažnai yra susijusi su gretutinėmis būklėmis ar natūraliais kūno pokyčiais. Tačiau kai kuriais atvejais, ypač jei priežastis nėra rimta liga, tam tikri paprasti įpročiai (pavyzdžiui, ribotas skysčių vartojimas po vakarienės ar fizinio aktyvumo didinimas) gali padėti sumažinti naktinių nubudimų skaičių. Jei nocturija susijusi su lėtine liga (pavyzdžiui, diabetu), svarbus tinkamas pagrindinės būklės valdymas.

Nocturijos rimtumas ir kasdienis gyvenimas

Pati nocturija nėra pavojinga gyvybei, tačiau ją sukėlusios ligos gali būti rimtos, todėl svarbu neatidėlioti tyrimų, jei dažnai prabundate naktį. Kartais dažnas šlapinimasis būdingas tam tikriems asmenims ir nenusako sveikatos problemos, jei visi tyrimai normos ribose ir šis simptomas netrikdo jūsų poilsio.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nocturija – tai problema, kurią galima gydyti ar sumažinti, todėl nereikėtų su tuo susitaikyti. Jei pastebite, kad per naktį kelėtės į tualetą daugiau nei du kartus arba dėl dažnų prabudimų jaučiate nuolatinį nuovargį, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.