Nudegimai – viena dažniausiai pasitaikančių traumų, kuri dažniausiai atsitinka netikėtai ir gali palikti ženklų tiek kūne, tiek kasdienybėje. Tai odos ir po ja esančių audinių pažeidimai, atsirandantys dėl įvairiausių priežasčių, tačiau dažniausiai – dėl sąlyčio su aukšta temperatūra. Kuo gilesnis pažeidimas ir kuo didesnis kūno plotas apimtas, tuo nudegimas pavojingesnis.
Kas yra nudegimai
Nudegimai – tai kūno audinių pažeidimai, atsirandantys dėl karščio, cheminių medžiagų, elektros, trinties ar spinduliuotės. Tokios traumos gali būti įvairaus sunkumo: nuo švelnių, pažeidžiančių tik odos paviršių, iki labai gilių, siekiančių gilesnius audinius, raumenis ar net kaulus. Yra žinoma, kad kasmet nudegimus patiria milijonai žmonių visame pasaulyje, o sunkesniais atvejais – tai gali baigtis mirtimi.
Nudegimų tipai
Nudegimus galima suskirstyti pagal tai, koks veiksnys juos sukėlė:
- Terminiai nudegimai – atsiranda dėl sąlyčio su karštu arba itin šaltu objektu, skysčiu ar oru. Dažniausiai pasitaikęs tipas.
- Elektriniai nudegimai – kūną pažeidžia elektra, kuri ne tik sukelia tiesioginę šiluminę žalą, bet ir trikdo ląstelių veiklą.
- Trinties nudegimai – įvyksta, kai oda intensyviai trinasi į kietą paviršių, pavyzdžiui, nukritus nuo dviračio ar paslydus ant šaligatvio.
- Spinduliuotės nudegimai – sukelia ultravioletiniai ar kiti radiacijos šaltiniai, pvz., ilgalaikis buvimas saulėje ar gydymas tam tikra spinduline terapija.
- Chemikaliniai nudegimai – atsiranda, kai rūgštys ar šarmai sureaguoja su oda bei suardo ląsteles.
Nudegimų sunkumas
Nudegimų žala priklauso nuo to, kaip giliai pažeisti audiniai. Šiandien nudegimai dažniausiai vertinami pagal pažeidimo sluoksnius:
- Paviršiniai (atitinka buvusius „pirmo laipsnio“) – pažeidžia tik išorinį odos sluoksnį (epidermį). Dažniausiai tokie nudegimai būna lengvi, paraudę, ir galima juos gydyti namuose.
- Dalinio storio (atitinka „antro laipsnio“) – pažeidžia išorinį ir dalį gilesnio odos sluoksnio. Tokiu atveju oda parausta, atsiranda pūslių, stiprus skausmas, galimi paviršiaus pasikeitimai.
- Viso storio (atitinka „trečio laipsnio“) – žala apima visus odos sluoksnius ir gali siekti po oda esančius riebalus. Tokie nudegimai dažnai nebūna skausmingi dėl pažeistų nervų galūnių, tačiau reikalauja profesionalios pagalbos.
- Dar labiau progresavę nudegimai gali apimti raumenis, nervus ar net kaulus. Tokius atvejus kartais vadina „ketvirto laipsnio“ nudegimais.
Nudegimų simptomai
Nudegimo požymiai priklauso nuo pažeidimo gyliu ir ploto. Dažniausi simptomai:
- Skausmas – dažniausiai būna stiprus, ypač nudegus jautrioms vietoms, tokioms kaip veidas, rankos ar pėdos. Esant viso storio pažeidimui, skausmas gali būti minimalus dėl žuvusių nervų, tačiau jį dažniausiai lydi skausmingi aplinkiniai sveiki audiniai.
- Odos pokyčiai ir tekstūra – paviršiniai nudegimai sukelia paraudimą ir odos lupimąsi, dalinio storio – pūsles ir patamsėjimus, viso storio – oda tampa kieta, neretai pelenų pilkumo arba juoda, standi.
- Odos atspalvio pakitimai – nuo ryškiai raudonos iki pilkos ar juodos; gijimo metu spalva gali skirtis.
Kas sukelia nudegimus?
Priežastys, kodėl įvyksta nudegimai, yra labai įvairios:
- Kontaktas su karštais ar sušalusiais objektais – pvz., įkaitusi viryklė, verdantis vanduo, sausas ledas.
- Sąlytis su karštu arba labai šaltu oru – pavyzdžiui, atvira liepsna arba stiprus nušalimas.
- Karšti ar šalti skysčiai – nuo verdančio vandens iki skysto azoto.
- Elektros srovės poveikis – pvz., nutrauktas ar pažeistas elektros kabelis, žaibas, automobilio akumuliatoriai.
- Nukritimas ant kieto paviršiaus (pvz., asfalto), sukeliantis „asfalto bėrimą“ arba stiprią trintį.
- Ilgalaikis trintis su drabužiais ar kilimu.
- Per didelis buvimas saulėje be tinkamos apsaugos.
- Spindulinė terapija ar kiti gydymo būdai, kuriuose naudojama radiacija.
- Kemikalų poveikis, ypač buitiniai valikliai ar statybinės medžiagos.
Nudegimų komplikacijos
Nudegimai gali lemti pačius įvairiausius sveikatos sutrikimus – nuo nedidelių iki pavojingų gyvybei:
- Infekcijos – pažeista oda praranda apsaugines savybes, todėl burna tampa lengvai užkrečiama mikroorganizmais.
- Randėjimas – gilūs nudegimai dažnai gyja lėčiau ir ant odos palieka randus.
- Patinimas (edema) – nudegus dažnai patinsta pažeista vieta, kartais patinimas plinta ir toliau nuo nudegimo.
- Sunkesniais atvejais galimi skysčių ir kraujo netekimas, šokas, komplikuotas kvėpavimas dėl kvėpavimo takų pažeidimų, kūno temperatūros reguliacijos sutrikimai, vidaus organų pažeidimai (pvz., inkstų ar kepenų veiklos sutrikimai), sepsis (sunkus išplitęs uždegimas) ar kraujo krešulių susiformavimas.
Nudegimų diagnostika
Nudegimų diagnozė paprastai nustatoma apžiūrint pažeidimą ir išklausinėjant apie situaciją, kurioje įvyko trauma. Jei žmogus negali pasakoti aplinkybių, medikas gali remtis liudininkų ar gelbėtojų pasakojimais.
Kraujo ar šlapimo tyrimai dažniausiai reikalingi tik tuomet, kai įtariamos komplikacijos ar siekiama įvertinti vidaus organų darbą. Retkarčiais gali būti taikomi ir gilesnių audinių ištyrimui skirti radiologiniai tyrimai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas, tačiau jie atliekami tik esant ypatingoms situacijoms.
Nudegimų gydymas
Nudegimų gydymas labai priklauso nuo žalos gylio bei nudegusio ploto. Švelnius, paviršinius nudegimus galima gydyti namuose, tačiau didesni ar gilesni – reikalauja specialistų priežiūros. Jei kyla abejonių, ar nudegimas gali būti pavojingas, visada verta kreiptis į gydytoją. Štai ką svarbu žinoti apie pirmąją pagalbą ir ką daryti (bei ko vengti):
Ką daryti, jei nudegėte
- Tučtuojau nutraukite kontaktą su žalos šaltiniu (pvz., nusivilkite karštu vandeniu sušlapintus drabužius).
- Dekite nudegusią vietą po vėsiu, tekančiu vandeniu (to nereikėtų daryti, jei nudegimą sukėlė kai kurios cheminės medžiagos; tokiu atveju svarbu laikytis bendrų chemikalų pirmosios pagalbos taisyklių).
- Stenkitės išlaikyti nudegusią vietą švarią ir apsaugotą nuo drėgmės, dulkių ar bakterijų.
- Gilus ar išplitęs nudegimas (didesnis, nei aprėpia jūsų delnas) arba viso storio pažeidimas visada turi būti gydomas medikų.
Ko reikėtų vengti
- Nenaudokite nepatikrintų namų priemonių, pavyzdžiui, sviesto ar baliklių.
- Netepliokite jokių tepalų ar kremų ant gilesnių/visapusiškų nudegimų, nepralaužkite pūslių – taip padidinsite infekcijos riziką.
- Nededėkite ledo – šaltis gali dar labiau pakenkti odai.
Skausmui malšinti galima vartoti įprastų nereceptinių vaistų, tokių kaip paracetamolis ar ibuprofenas. Jei kyla klausimų dėl medikamentų – pasitarkite su gydytoju.
Gilesnių ar sudėtingesnių nudegimų gydymas
Dideli arba gilūs nudegimai visuomet reikalauja profesionalios gydytojų priežiūros ir specializuotų gydymo priemonių, kurios gali apimti:
- Specialias priemones skausmui malšinti – nuo paprastų vaistų iki sudėtingesnių metodų, pvz., nervo blokadų.
- Žaizdos valymą ir negyvos odos ar audinių pašalinimą.
- Tvarsčius, kurie apsaugo nudegusią vietą nuo infekcijų bei išorinių veiksnių.
- Chirurgines intervencijas – rimtesniais atvejais gydytojai gali taikyti plastines ar rekonstrukcines procedūras.
- Odos persodinimą – ši technologija pagreitina gijimą ir sumažina randų tikimybę.
- Gydymą specializuotose žaizdų priežiūros skyriuose, įskaitant hiperbarinę deguonies terapiją.
- Reabilitacija – kineziterapijos ar ergoterapijos procedūros padeda atstatyti judesius, ypač po sunkių traumų.
- Psichologinė pagalba – rimtas nudegimas gali paveikti emocinę savijautą, todėl neretai prireikia pokalbių su specialistais apie patirtį bei iškilusias baimes.
Nudegimų prevencija
Dauguma nudegimų – net iki 90 proc. jų, galima išvengti. Keletas svarbiausių prevencijos priemonių:
- Mokykite vaikus ir nuolat juos prižiūrėkite – jie neturėtų žaisti su ugnimi ar elektros prietaisais, o artimiausi žalos šaltiniai visada turi būti nepasiekiami mažiesiems.
- Stenkitės užkirsti kelią nusiplikymui: saugokite karštus arba atvirus skysčius nuo vaikų, pasistenkite, kad jie nebūtų lengvai pasiekiami. Vandens šildytuvą namuose nustatykite ne aukštesnei nei 49° C temperatūrai.
- Būkite atidūs virtuvėje – naudokite pirštines, nelaikykite rankenų išvirtus, užtikrinkite, kad elektriniai prietaisai būtų išjungti po naudojimo. Jei įmanoma, vaikai ir augintiniai neturėtų būti šalia virimo proceso.
- Kai naudojatės plaukų džiovintuvu, lygintuvu ar kitais įkaitusiais prietaisais – išjunkite juos po kiekvieno naudojimo.
- Niekada neperkraukite elektros lizdų ar ilgintuvų, apsaugokite jų angas nuo mažylių, o elektros įrangą laikykite toliau nuo vandens šaltinių.
- Naudokite apsauginį kremą nuo saulės, pradėkite nuo 50 SPF ir atnaujinkite kas dvi valandas.
Gijimo eiga ir prognozė
Kiekvieno nudegimo atvejis unikalus, todėl gijimo trukmė bei rezultatai priklauso nuo žaizdos gylio ir ploto:
- Paviršiniai nudegimai dažniausiai sugyja per kelias dienas ir tik retais atvejais palieka randus.
- Dalinio storio nudegimai dažniausiai gyja per dvi-tris savaites. Ryškesni randai pasitaiko rečiau, ypač jei nudegimas nėra gilus.
- Viso storio nudegimai gyja ilgiau nei tris savaites, randai lieka akivaizdūs, todėl tokiomis traumomis būtina pasirūpinti kuo skubiau.
Gyjimą gali paveikti ir kiti veiksniai: bendra sveikatos būklė, amžius, nudegimo vieta ar galimos komplikacijos. Gydymo taktika ir prognozė kiekvienu atveju nustatoma individualiai.
Kada kreiptis į gydytoją dėl nudegimo
- Pažeista vieta ilgai negyja arba atrodo, kad žaizda blogėja.
- Skausmą sunku numalšinti įprastais skausmą malšinančiais vaistais.
- Nudegimas atrodo skausmingesnis nei manytumėte iš žaizdos išvaizdos.
Nedelsiant ieškokite skubios pagalbos, jei:
- Dalinio storio ar viso storio nudegimas yra ant akių, ausų, veido, rankų, pėdų arba lytinių organų srityje.
- Iš žaizdos ima sunktis skystis ar pasireiškia nemalonus kvapas.
- Atsiranda infekcijos požymiai: karščiavimas, patinimas aplink nudegimą, svaigulys ar paraudusi, šiltesnė oda aplink žaizdą.
Klausimai gydytojui apie nudegimus
- Kiek laiko truks gijimas?
- Ar prireiks papildomų gydymo priemonių?
- Kaip galiu padėti žaizdai sugyti kuo greičiau?
- Kokios veiklos laikinai nerekomenduojamos?
- Kokie požymiai reiškia, kad reikia kreiptis į gydytoją ar vykti į gydymo įstaigą?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
