Nuodingieji augalai dažnai atrodo panašūs, tačiau kiekvienas jų turi savitų bruožų. Dažniausi Lietuvoje žinomi nuodingi augalai, sukeliantys alergines reakcijas, yra nuodingoji gebenė, nuodingasis ąžuolas ir nuodingoji sumedė. Jie išskiria specialų aliejų – urušiolį, kuris patekęs ant odos sukelia nemalonią niežtinčią bėrimą. Ši bėrimo forma dar vadinama alerginiu kontaktiniu dermatitu.
Kaip dažnai pasitaiko nuodingos gebenės sukeliama bėrimas?
Net iki 90% žmonių, kurie kontaktuoja su nuodingos gebenės aliejumi, išsivysto stiprus niežtintis bėrimas. Užtenka vos kelių mikrogramų urušiolio – mažiau nei druskos grūdelio dydžio – kad prasidėtų reakcija. Net jei anksčiau šis augalas neprovokavo jokių simptomų, jautrumas jam gali išsivystyti bet kuriuo gyvenimo etapu.
Kas dažniausiai kontaktuoja su nuodingais augalais?
- Stovyklaujantys ar žygiuojantys gamtoje žmonės
- Ūkininkai ir sodininkai
- Teritorijų tvarkytojai ir aplinkos darbininkai
- Miškų darbuotojai, gaisrininkai
- Statybininkai, stogdengiai
- Namo dažytojai
Didžiausia rizika užsikrėsti bėrimu yra tiems, kurie daug laiko praleidžia gamtoje ar dirba su žeme.
Kaip atpažinti nuodingąją gebenę?
Pagrindinis ženklas – trys lapeliai ant vieno stiebelio („lapai po tris – geriau neliesk“). Pavasarį lapai įgauna rausvą atspalvį, vasarą tampa žali, o rudenį geltonuoja, oranžuoja ar raudonuoja. Šis augalas gali augti kaip vijoklis arba kaip nedidelis krūmas – vijokliai atrodo tarsi plaukuoti, virvės pavidalo. Krūmai neretai subrandina baltas uogas. Skiriamasis bruožas – nėra spyglių.
Kaip atrodo nuodingasis ąžuolas ir sumedė?
Nuodingasis ąžuolas primena gebenę – jo lapai taip pat po tris, tačiau jų viršūnės užapvalintos, o apatinė pusė – šviesesnė ir padengta pūkeliais. Rytuose ir pietuose augalas dažniausiai formuoja krūmus su baltomis ar gelsvomis uogomis, vakaruose – vijoklius.
Nuodingoji sumedė geriausiai auga drėgnose vietose. Kiekvieną jos lapą sudaro po 7-13 elipsės formos, lygių lapelių. Didelis sumedės augalas gali užaugti iki 6 metrų, o jo šakose kabantys gelsvi ar žalsvi uogų kekės išsiskiria iš kitų. Nenuodingų sumedžių uogos – raudonos, statiškos, o kontaktas su jomis nesukelia odos bėrimo.
Nuodingos gebenės ir kitų nuodingų augalų sukeliamos reakcijos
Bėrimo priežastys
Visi šie augalai – gebenė, ąžuolas ir sumedė – išskiria aliejų, kuris beveik visiems sukelia alerginį atsaką po sąlyčio su oda. Oda pradeda stipriai niežėti, atsiranda bėrimas ar net pūslelės – tai vadinama kontaktine alergine reakcija.
Būdingi simptomai
- Stiprus niežėjimas
- Odos paraudimas, patinimas
- Pūslės (kartais su išskyromis)
Pirmieji simptomai gali atsirasti po kelių valandų ar dienų, priklausomai nuo odos jautrumo ir kiekio kontakto su urušioliu. Kai kuriems užtenka vos vienos jautrios vietos, kitam – bėrimai gali išplisti į didesnius plotus.
Kaip atrodo bėrimai?
Dažniausiai matomi raudoni, niežtantys iškilimai ant odos. Kai kuriais atvejais odą išmargina juodos dėmės ar dryžiai – ši reta reakcija vadinama juodųjų dėmių gebenės dermatitu. Tokiu atveju būna minimalus ar visiškas paraudimo trūkumas.
Nuodingojo ąžuolo ir sumedės sukelti bėrimai tapatūs gebenės iššauktiems – visų šių augalų aliejus yra ta pati alergeno rūšis.
Kaip vystosi nuodingųjų augalų bėrimas?
- Pirmiausia oda ima niežėti toje vietoje, kurioje buvo kontaktas su aliejumi.
- Vėliau atsiranda bėrimas, kuris daugumai žmonių būna stipriai pūslėtas.
- Pūslelės gali trūkti ir išskirti skystį.
- Sveikstant, susidaro plutelės, tačiau niežėjimas gali užsitęsti.
Bėrimo eiga trunka nuo poros dienų iki dviejų savaičių, tačiau kai kuriems žmonėms nauji židiniai atsiranda ilgiau – net iki 21 dienos po pirmojo kontakto.
Kodėl bėrimas plinta?
Iš pradžių gali atrodyti, kad bėrimas plečiasi, tačiau tai reiškia, kad nauji odos plotai susiduria su aliejumi – galbūt atsitiktinai sutikta kuprinė ar šuo prisilietė prie augalo ir perduoda aliejų ant jūsų odos. Kiek plačiai išplis simptomai, lemia, kiek urušiolio pateko ant odos ir individualus jautrumas.
Ar bėrimas perduodamas kitiems?
Kontaktinis dermatitas nėra užkrečiamas – tiesiogiai nuo žmogaus prie žmogaus persiduoti negali. Tačiau jei paliestumėte kito žmogaus rūbus, odą ar daiktus, ant kurių liko aliejaus, galite susirgti ir patys. Net augintinių kailis ar įrankiai gali pernešti urušiolį. Pūslelių skystis nėra pavojingas ir nesukelia naujų bėrimų.
Galimos komplikacijos
- Įkvėpus degančių augalų dūmų, urušiolis gali patekti į kvėpavimo takus, pažeisti burnos, nosies ar gerklės gleivinę ir netgi sukelti rimtus kvėpavimo sutrikimus.
- Stiprus niežėjimas dažnai išprovokuoja kasymą – pažeidus odą atsiveria kelias infekcijai, ypač jei po nagais yra bakterijų.
Kaip nustatoma diagnozė?
Specialistas apžiūri bėrimą, įvertina nusiskundimus ir užduoda klausimus apie galimą kontaktą su nuodingais augalais. Jei nebuvo atviros sąsajos su augalais ar buvimu gamtoje, ieškoma kitų kontakto dermatito priežasčių. Kiti alergenai ar dirgikliai taip pat gali lemti niežtinčius bėrimus.
Gydymo ir malšinimo būdai
Pirmoji pagalba ir higiena
- Kuo skubiau nuplaukite odą drungnu vandeniu su muilu, kad pašalintumėte aliejų. Priešingu atveju urušiolis gali išplisti ir sukelti naują bėrimą ant kitų kūno vietų arba užkrėsti kitus žmones.
- Skalbkite drabužius, su kuriais buvote gamtoje, taip pat visus kitus daiktus ar paviršius (įrankius, augintinių kailį, žygių reikmenis), kurie galėjo paliesti augalą.
- Stenkitės nekasyti – tai mažina infekcijų riziką.
- Pūslelių neliesti ir nepažeisti odos – viršutinis sluoksnis saugo nuo dar sunkesnių pažeidimų.
- Oda turi būti sausa ir švari – infekcijos požymiams stebėti informuokite gydytoją.
Vaistiniai ir naminiai gydymo būdai
- Paprastai bėrimai išnyksta per savaitę ar dvi. Net jei simptomai nemalonūs, bėrimas dažniausiai praeina ir be stiprių vaistų.
- Itin niežtinčiam bėrimui prislopinti tinka nereceptiniai losjonai nuo niežulio – pavyzdžiui, kalamino losjonas ar hidrokortizono kremas. Jei pūslės ima tekėti, praverčia sutraukiantys odą skysčiai su aliuminio acetatu.
- Antihistamininiai preparatai taip pat gali sumažinti nemalonius simptomus.
- Prireikus gydytojas paskiria geriamų steroidų, jeigu bėrimai apima gleivines (akis, burną, lytinius organus) arba išplitę dideliuose plotuose.
- Jei dėl kasymo atsiranda papildoma infekcija, prireikia gydymo antibiotikais.
Efektyvumą padidina ir natūralios priemonės – šaltas vanduo ar trumpi vėsūs kompresai malšina niežulį. Galite prisipilti drungnos vonios su koloidiniu avižų papildymu arba įberti arbatinį šaukštelį sodos – tai sumažina diskomfortą. Trumpi vėsūs dušai taip pat pagerina savijautą.
Prevencija: kaip apsisaugoti?
- Pirmiausia – išmokite atpažinti, kaip atrodo nuodingi augalai ir venkite jų.
- Nuo kontakto su augalais ar jų aliejumi apsaugo ilgos rankovės, pirštinės, ilgos kelnės. Drabužius skalbkite po buvimo gamtoje.
- Nusiplaukite rankas ir po nagais naudokite šepetėlį, jei liečiatės prie galimai užkrėstų daiktų ar augalų.
- Naudokite izopropilo alkoholį norėdami nuvalyti aliejų nuo odos, įrankių ar kitų paviršių.
- Maudydami augintinius, kurie galėjo paliesti augalus, naudokite gumines pirštines.
Prognozė: kiek laiko trunka simptomai?
Bėrimai, sukelti nuodingos gebenės, dažniausiai išnyksta per 1–2 savaites. Kartais jie gali trukti ilgiau nei mėnesį, tačiau toks atvejis yra retas. Svarbiausia vengti kasymo – priešingu atveju gali išsivystyti antrinė infekcija.
Nuodingojo ąžuolo ar sumedės bėrimai paprastai taip pat praeina per 1–2 savaites.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Bėrimas išplito daugiau nei ketvirtadalyje kūno paviršiaus
- Bėrimas paveikė gleivines – akis, nosį, burną ar lytinius organus
- Atsirado karščiavimas, paraudę ruožai ar kiti infekcijos požymiai
- Pastebimi pavojingos alerginės reakcijos ženklai: pasunkėjęs kvėpavimas, dilgėlinė, patinimas
Ką svarbu aptarti su gydytoju?
- Ar reikia papildomų tyrimų?
- Kaip išvengti pasikartojančių bėrimų?
- Kaip apsaugoti kitus šeimos narius nuo šių augalų poveikio?
- Kokios priemonės geriausiai malšina niežulį?
- Kiek ilgai gali trukti bėrimo simptomai?
- Kokie galimi komplikacijų požymiai?
Kuo nuodingoji rūgtis skiriasi nuo kitų nuodingų augalų?
Yra augalų, kurie nuodingi ne per odą, bet per virškinimo traktą. Pavyzdžiui, nuodingoji rūgtis gali būti mirtinai pavojinga, jei jos įvalgoma. Priešingai nei gebenė ar sumedė, rūgties liaudiškas kontakto su oda nesukelia bėrimų. Šių augalų skirtumą nulemia būtent poveikio būdas ir toksiškumas.
