Nuolatinio lytinių organų sujaudinimo sutrikimas (PGAD) pasireiškia netikėtomis, stipriomis ir nevaldomomis fizinėmis lytinių organų sujaudinimo reakcijomis, kurioms nebūdinga seksualinė aistra ar noras. Nors dažniausiai lytinis sujaudinimas suvokiamas kaip malonus jausmas, asmenims, sergantiems PGAD, šie pojūčiai tampa nepageidaujami, sukelia diskomfortą, o jų negalima kontroliuoti. Orgasmas nesumažina simptomų arba tik trumpam suteikia palengvėjimą, todėl būklė neretai tampa varginanti ir kelia daug sunkumų kasdieniame gyvenime.
Kas išskiria PGAD iš hiperseksualumo?
Pirmieji PGAD atskirai aprašė 2001 m. mokslininkų komanda, pasiūliusi terminą „nuolatinio lytinių organų sujaudinimo sindromas“. Šis pavadinimas vėliau buvo pakeistas į „genitalijų“, kad nekiltų painiavos su seksualiniu potraukiu. Būtent tai ir yra esminis skirtumas tarp PGAD bei hiperseksualumo ar vadinamosios sekso priklausomybės. Hiperseksualumo atveju žmogus nuolat nori sekso, o esant PGAD – lytinis potraukis neatitinka kūno reakcijos, nes fiziologiniai pojūčiai kyla be jokio noro.
Kas gali patirti PGAD?
Šis sutrikimas daugiausia tirtas moterims, tačiau visai neseniai nustatyta, kad panašių simptomų gali patirti ir vyrai. Vyrų atveju būklė kartais lyginama su priapizmu – nepageidaujamu ir užsitęsusiu erekcijos sutrikimu.
Kaip dažnai pasitaiko PGAD?
PGAD yra ypač reta. Tyrėjų nuomone, šis sutrikimas gali pasireikšti maždaug 1% moterų, tačiau tiksli paplitimo statistika sunkiai nustatoma. Dalis žmonių apie savo simptomus tiesiog nedrįsta ar nedrįsta kalbėti.
PGAD simptomai
Sergant PGAD, žmogus jaučia nuolatinį ar stiprų lytinių organų sujaudinimą, kuris nebūtinai būna susijęs su ką tik patirtu seksualiniu malonumu. Tai gali tęstis keletą valandų ar net dienų, o simptomai dažniausiai apima:
- Diskomfortas, skausmas lytinių organų srityje
- Dilgčiojimas klitoryje
- Makšties raumenų susitraukimai
- Padidėjęs makšties drėgnumas
- Staigūs, nenumatyti orgazmai
Simptomai dažnai nėra palengvinami orgazmo metu arba palengvėjimas trunka tik trumpai. Dėl nuolatinių pojūčių gali sutrikti kasdienė veikla, padidėti nerimas ar liūdesys. Seksualinė veikla tampa ne malonumu, o būdu ieškoti palengvėjimo nuo nemalonių pojūčių, todėl kenčia savijauta ir santykiai.
Kaip jaučiasi PGAD?
PGAD gali pasireikšti įvairiais kūno pojūčiais. Dažniausiai tai:
- Spaudimas ar pilnumo jausmas
- Mušimas ar pulsacija
- Deginimo, dilgčiojimo ar kutenimo pojūčiai
- Neramumas ar niežulys
Pojūčiai nepraeina savaime ir nėra susiję su seksualiniu pasitenkinimu. Toks nuolatinis dirginimas trikdo kasdienį gyvenimą, prisideda prie emocinių sunkumų ir gali visiškai užgožti sveiką seksualumą.
Ar PGAD pojūčiai malonūs?
Pojūčiai, lydintys PGAD, nėra malonūs. Priešingai nei įprastas seksualinis susijaudinimas, čia nebūna psichologinio noro patirti tokį jausmą, todėl paguodos ar malonumo nesuteikia net orgazmas ar laikinas palengvėjimas.
PGAD priežastys
Mokslininkai vis dar tiria galimas šio sutrikimo priežastis, tačiau greičiausiai PGAD išsivysto dėl kelių faktorių derinio. Manoma, kad svarbų vaidmenį gali atlikti kraujagyslių pokyčiai, nervų sistemos veiklos sutrikimai ar psichologiniai aspektai. Kai kurie vaistai taip pat gali sukelti arba pabloginti simptomus.
Tarp galimų PGAD atsiradimo veiksnių minimi:
- Dubens varikozė – išsiplėtusios venos dubenyje
- Tarlovo cistos – cistos stuburo apatinėje dalyje
- Periklitorealiniai dariniai – pūliniai ties klitoriu, sukeliantys stiprų skausmą
- Vaistų (ypač antidepresantų) vartojimo nutraukimas
PGAD gali būti susijęs su stresu, nerimu ir depresija, tačiau ši sąsaja kol kas nėra iki galo ištirta.
Diagnozės ypatumai
PGAD diagnozuojamas remiantis keliais pagrindiniais kriterijais:
- Fiziniai lytinio sujaudinimo požymiai atsiranda be atitinkamo potraukio
- Simptomų pradžia gali būti tiek dėl seksualaus, tiek ir neseksualaus stimulo arba visai be priežasties
- Pojūčiai trunka keletą valandų ar net dienų, nesitraukia savaime
- Po vieno ar net kelių orgazmų simptomai neišnyksta
- Dėl nepageidaujamų pojūčių kyla stiprus stresas ar emocinis diskomfortas
Gydymo galimybės
PGAD atveju nėra visiems tinkamo gydymo standarto, tačiau kai kurie metodai gali padėti sumažinti simptomus. Simptomų valdymui taikomi:
- Vaistai: antidepresantai, antipsichoziniai vaistai, nuotaikos stabilizatoriai, vaistai skirti nerviniam skausmui mažinti
- Psichologinės priemonės: kognityvinė elgesio terapija, psichoterapija, specialūs atitraukimo ar relaksacijos metodai
- Fizinė terapija: dubens dugno reabilitacija, masažas
Kiekvieno žmogaus situacija gali būti skirtinga, todėl gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į simptomus ir juos sukėlusias priežastis. Apie naujausius gydymo būdus ir rekomendacijas vis dar vykdomi moksliniai tyrimai.
Ar įmanoma išvengti PGAD?
Šiuo metu nėra būdų, kaip iš anksto užkirsti kelią šiam sutrikimui. Nors prevencija neįmanoma, svarbu laiku kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, jei jaučiate neįprastus simptomus, kad būtų galima pradėti tikslingą gydymą ir rasti efektyvius valdymo būdus.
Kada verta ieškoti pagalbos?
Kreipkitės į medicinos specialistus, jei PGAD simptomai trukdo mėgautis seksualiniu gyvenimu, kelia stiprų emocinį skausmą arba trikdo kasdienę veiklą. Laiku suteikta pagalba padeda sumažinti sutrikimo poveikį tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai.