Nuolatinis padėties suvokimo galvos svaigimas (dažnai vadinamas „PPPD“, tariama kaip „trys P-D“) – tai ilgalaikė būklė, kuri pasireiškia dažnu galvos svaigimu ir išbalansu, tiek stipriu, kad pradeda trikdyti kasdienį gyvenimą. Paprastai PPPD prasideda po tam tikro ūmaus epizodo – staigaus galvos svaigimo, pusiausvyros sutrikimo, traumos ar ligos atakos.
Kas yra PPPD?
Pavadinimas PPPD atskleidžia svarbiausius šios būklės ypatumus:
- Nuolatinis – galvos svaigimas juntamas bene kasdien ir trunka bent tris mėnesius.
- Padėties (posturalinis) – simptomai ryškėja, kai esate sėdimoje ar stovimoje padėtyje.
- Suvokimo – atrodo, kad jūs ar aplinka svyruoja, jaučiatės nestabilūs.
- Galvos svaigimas – paprastai tai pasireiškia ne sukimosi pojūčiu (kaip vertigo atveju), o tarsi linguojant, siūbuojant ar tvirtumo trūkumu po kojomis.
Kai mūsų pusiausvyros sistema (įtraukiant akis, raumenis, vidinę ausį ir smegenis) veikia tinkamai, įvairios jos dalys bendradarbiauja tarpusavyje automatiškai ir padeda jaustis stabiliai. Tačiau PPPD atveju šis suderintas darbas sutrinka: dalys lieka fiziškai sveikos, tačiau ryšiai tarp jų išsibalansuoja, todėl imame jaustis nesaugiai, tarsi kojomis netvirtai remtumėmės į žemę.
Kaip dažnai pasitaiko PPPD?
Manoma, kad PPPD – dažna ilgalaikio galvos svaigimo priežastis. Kadangi tai gan nauja diagnozė, kurios klinikiniai kriterijai pradėti taikyti tik pastaraisiais metais, tikslus sergamumo dažnis nežinomas. Mokslininkai vis dar tiria šią būklę, siekiant geriau ją suprasti.
PPPD simptomai
Šia liga sergantys žmonės galvos svaigimą junta daugumoje dienų, būklė gali kartotis periodiškai ar išlikti kelias valandas ištisai, stiprėti vakare arba niekada neturėti akivaizdžios užuomazgos. Svaigimas dažnai apibūdinamas kaip siūbavimas, linguojantis pojūtis, lyg būtumėte ant bangų supamo laivo.
- Simptomai stiprėja keičiant kūno padėtį, atsistojus ar atsisėdus.
- Jaučiamas judant (einant, keliaujant automobiliu, traukiniu, autobusu).
- Blogėja, kai tenka apdoroti daug vaizdinės informacijos (pavyzdžiui, žiūrint į prekių lentynas parduotuvėje ar slenkant telefono ekraną).
Ligos požymiai taip pat gali būti:
- Rūko pojūtis galvoje, sunkiau susikaupti ir mąstyti.
- Trumpalaikės atminties sutrikimai.
- Sunkumai koncentruotis.
Dėl šios būklės gali pradėti atrodyti, jog tarsi atsiribojote nuo savęs, aplinkos ar žmonių, pradedama vengti situacijų, kurios, tikėtina, pasunkins galvos svaigimą.
Kas sukelia PPPD?
Dažniausiai PPPD pasireiškia po tam tikro „paleidžiančio“ įvykio, kuris pažeidžia pusiausvyros pojūtį. Pradžią gali sukelti:
- Ūmus vertigo epizodas.
- Gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo (BPPV).
- Galvos trauma ar smegenų sukrėtimas.
- Meniere’o liga.
- Panikos priepuolis.
- Insultas.
- Vestibulinė migrena.
- Vestibulinis neuritas.
Nors pusiausvyros sutrikimą sukėlęs įvykis gali būti laikinas, PPPD sergantis žmogus lieka perdaug budrus – jo kūnas nuolat „sekioja“, kaip jaučiasi, ar laikysena stabili, ar aplinka nesukelia pavojaus. Toks budrumas neretai lemia nerimo išaugimą.
Kai tai vyksta, smegenys vis mažiau pasitiki natūralia informacija, kurią siunčia pusiausvyros (vestibuliarinė) sistema, o vis labiau remiasi tuo, ką matome ar sąmoningai jaučiame savo kūnu. Taip susidaro simptominis ratas, dėl kurio liga nepraeina.
Ką lemia PPPD išsivystymo rizika?
Nustatyta, kad moterims PPPD kyla gerokai dažniau nei vyrams. Taip pat dažniau rizikuoja žmonės, kuriems jau būdingi nuotaikos ar pusiausvyros sutrikimai (nerimo, depresijos, vestibulinės sistemos ligos). Pastebimas dėsningumas ir tarp introvertiško tipo asmenų, kurie labiau linkę susitelkti į vidinius pojūčius.
Kaip diagnozuojama PPPD?
Diagnozuoti šią būklę nėra lengva, nes ji nesusijusi su matomais vestibulinės sistemos pažeidimais – dažnai įprasti tyrimai pusiausvyros funkcijai vertinti rodo normalias reikšmes. Nustatant PPPD, būtina įvertinti penkis pagrindinius kriterijus, susijusius su jūsų jaučiamais simptomais:
- Galvos svaigimas ar nestabilumas vargina didžiąją dalį dienų bent tris mėnesius.
- Simptomai stiprėja be aiškios priežasties, bet ypač juntami stovint, judant ar apdorojant daug vaizdinių dirgiklių.
- Pirminė priežastis – ūmus arba lėtinis įvykis ar liga, sukėlusi svaigimą.
- Dėl būklės pastebimai blogėja gyvenimo kokybė.
- Simptomų nepavyksta paaiškinti kokia nors kita liga.
Kaip gydoma PPPD?
Nors visiško išgijimo garantuoti negalima, yra keli efektyvūs pagalbos būdai, rekomenduojami siekiant suvaldyti simptomus ir pagerinti savijautą.
- Vestibulinė reabilitacija — specialios mankštos ir pratimai padeda geriau suprasti, kaip jūsų kūnas sureagavo į ligą. Tai moko valdyti simptomus ir mažina nuolatinį budrumą savo pojūčius.
- Pokalbių terapija — psichoterapijos metodai, tokie kaip kognityvinė elgesio terapija, padeda mažinti nerimą ir moko, kaip nebesijaudinti dėl būklės, taip pat atkurti socialinius ryšius, jeigu jų buvote atsisakę.
- Vaistiniai preparatai — kartais gali būti rekomenduojami antidepresantai, tokie kaip SSRI ar SNRI. Jie gali palengvinti stiprų nerimą ir padėti nusiraminti, tačiau jų veikimas šiai ligai dar aktyviai tiriamas.
Į kokius gydytojus kreiptis?
Esant PPPD simptomams, verta pradėti nuo šeimos gydytojo konsultacijos. Esant reikalui, galima būti nukreiptiems pas:
- Ausų, nosies ir gerklės specialistus (otolaringologus).
- Otologus, kurie specializuojasi vidinės ausies ligose.
- Neurologus.
- Psichologus ar psichiatrus.
- Vestibulinės reabilitacijos kineziterapeutus.
Prognozė ir gyvenimas su PPPD
Daugelis sergančiųjų gali išmokti kontroliuoti pasireiškiančius simptomus, tinkamai pritaikius gydymą ar suderinus terapijų derinius. Nors PPPD visiškai nepraeina, nuoseklus darbas su specialistais padeda gerokai pagerinti gyvenimo kokybę. Tyrinėjama, kurie pagalbos būdai ir vaistų kombinacijos veikia efektyviausiai.
Savipriežiūra, sergant PPPD
Rūpinimasis savimi sergant PPPD reiškia kantrumą ir atvirumą naujoms gydymo galimybėms. Kadangi ši būklė nauja ir dar gerai neištirta, gydymo paieškos gali pareikalauti šiek tiek laiko. Nepamirškite būti sau atlaidūs ir mokytis gyventi su šia diagnoze – dažnas sako, kad sunkiausia perteikti aplinkiniams, ką patiria, mat kiti dažnai nesupranta ar net netiki jų jaučiama problema.
Tačiau ši liga yra tikra – ji išmuša iš pusiausvyros ir reikalauja nuolatinio darbo su savimi. Svarbu atminti, kad yra specialistų, kurie gali padėti rasti tinkamiausią sprendimą.
Vairavimas sergant PPPD
Dėl pusiausvyros sutrikimo daliai žmonių vairavimas tampa iššūkiu: jaučiama tarsi automobilis svyruotų, atsiranda perdėtas nestabilumo jausmas, kuris gali paveikti saugų važiavimą. Kiti, nors ir nesijaučia visiškai stabiliai, vis tiek gali vairuoti, bet renkasi mažesnį greitį. Ar jums vairuoti saugu – geriausiai spręs gydantis specialistas, įvertinęs simptomų sunkumą ir gydymo efektyvumą.
Klausimai gydytojui
- Kas galėjo sukelti mano simptomus?
- Kurių situacijų, veiklų ar aplinkos turėčiau vengti?
- Kokios veiklos šiuo metu gali būti nesaugios?
- Kokius gydymo būdus rekomenduotumėte?
- Pagal kokius požymius vertinsime gydymo sėkmę?
Ar PPPD susijusi vien tik su nerimu?
PPPD ir nerimas – atskiros būklės. Tačiau turintiems nerimo sutrikimą žmonėms PPPD išsivysto dažniau, ypač po įtampos sukeltų įvykių. Negydomas galvos svaigimas gali stiprinti nerimo jausmą, sukelti užburtą ratą, kuriame negalavimas ir nerimas stiprina vienas kitą.
Būtent todėl PPPD gydyme dažnai įtraukiamos ir priemonės, skirtos nerimo mažinimui bei emocinės pusiausvyros atkūrimui.
