Nutukimo hipoventiliacijos sindromas yra kvėpavimo sutrikimas, pasireiškiantis daliai žmonių, turinčių antsvorio. Dėl šios būklės organizme susidaro per didelis anglies dioksido kiekis ir trūksta deguonies, nes kvėpavimo greitis sumažėja – krūtinės ląsta nepakankamai juda, oro srautas į plaučius ir iš jų tampa ribotas. Toks sulėtėjęs kvėpavimas vadinamas hipoventiliacija.
Kas yra nutukimo hipoventiliacijos sindromas?
Sergant šiuo sindromu, dažnai nustatoma ir miego metu sutrikusi kvėpavimo veikla, dažniausiai susijusi su obstrukcine miego apnėja. Dėl to nutukimo hipoventiliacijos sindromą lemia šie trys veiksniai:
- Padidėjęs kūno svoris.
- Sulėtėjęs kvėpavimas (hipoventiliacija).
- Kvėpavimo sutrikimai miegant.
Nutukimo hipoventiliacijos sindromas dar vadinamas Pickwicko sindromu – terminas kilęs iš garsaus literatūrinio veikėjo, turėjusio panašių požymių.
Ši būklė – rimta nutukimo komplikacija, galinti lemti pavojingas gyvybei pasekmes. Laiku pradėtas gydymas leidžia sušvelninti ar visiškai pašalinti simptomus.
Kam pasireiškia šis sindromas?
Nutukimo hipoventiliacijos sindromas dažniau pasitaiko vyrams nei moterims. Taip pat pastebėta, kad tam tikros populiacijos grupės serga dažniau, tačiau visiems, nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus, šią būklę lemia antsvoris.
Paplitimas
Nors tikslius paplitimo duomenis nustatyti sudėtinga, manoma, kad šis sindromas nustatomas maždaug 0,4–0,6 procentams suaugusių asmenų. Tai reiškia, jog šis sutrikimas paveikia vieną iš maždaug 260 žmonių.
Nutukimo hipoventiliacijos sindromo simptomai
Neretai simptomai pasireiškia dėl prasto miego ir sumažėjusio deguonies kiekio kraujyje. Dažniausi požymiai gali būti:
- Dažnas dusulys, ypač dienos metu.
- Nuolatinis nuovargis, vangumas.
- Nerimas, depresijos ar slogios nuotaikos epizodai.
- Dienos metu juntamas energijos trūkumas, mieguistumas.
- Skaudanti galva.
- Svaigulys.
Miego metu artimieji gali pastebėti, jog žmogus garsiai knarkia, dūsta, kelis kartus nustoja kvėpuoti ar bando “gaudyti orą”.
Kas sukelia nutukimo hipoventiliacijos sindromą?
Tikslios šios būklės priežastys dar nėra visiškai aiškios. Manoma, kad ją lemia kelių veiksnių derinys:
- Galimi kvėpavimo centro reguliavimo sutrikimai smegenyse.
- Padidėjęs riebalų kiekis aplink krūtinės ląstą gali fiziškai trukdyti plaučių judėjimui, kvėpavimas tampa paviršutiniškesnis ir lėtesnis.
- Riebalų sankaupos kaklo, krūtinės ir pilvo srityse išskiria hormonus, galinčius paveikti kvėpavimo ritmą.
Kaip nustatomas nutukimo hipoventiliacijos sindromas?
Pradinėje apžiūroje surenkama išsami informacija apie varginančius simptomus, atliekama fizinė apžiūra, matuojamas ūgis, svoris, skaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI). Nutukimas diagnozuojamas, jei KMI siekia 30 ar daugiau.
Tikslesnei analizei dažnai atliekami šie tyrimai:
- Kraujyje esančių dujų analizė – matuojamas deguonies ir anglies dioksido santykis.
- Pulsoksimetrija – nedidelis jutiklis uždedamas ant piršto, kad būtų įvertintas deguonies kiekis kraujyje (nors anglies dioksidą šis tyrimas nustato netiksliai).
- Plaučių funkcijos tyrimai – leidžia įsitikinti, ar nėra kitų kvėpavimo ligų.
- Krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka – padeda atmesti kitus dusulio ar kvėpavimo sutrikimų priežasčių variantus.
- Miego tyrimas (polisomnografija) – nustatoma, ar pasireiškia miego apnėja ir kokio ji stiprumo.
Gydymo galimybės
Kovojant su nutukimo hipoventiliacijos sindromu svarbiausia mažinti svorį ir pagerinti kvėpavimą, suteikiant organizmui reikiamą kiekį deguonies.
Svorio mažinimas
Pasiekus ir išlaikius optimalų kūno svorį, dažnai simptomai žymiai sumažėja arba pranyksta. Svarbų vaidmenį atlieka subalansuota, sveika mityba (pavyzdžiui, Viduržemio jūros dieta), reguliarus fizinis aktyvumas (bent pusvalandis per dieną) bei kokybiškas miegas. Kai kuriais atvejais, ypač jei antsvorio sumažinti nepavyksta, gali būti rekomenduojamas bariatrinis gydymas ar skrandžio apylankos operacija.
Kvėpavimo pagalba
Specialūs kvėpavimo aparatai naudojami tam, kad užtikrintų atviras kvėpavimo takus miego metu. Tokie įrenginiai padidina deguonies kiekį kraujyje ir padeda palaikyti pastovią kvėpavimo funkciją. Prie dažniausiai taikomų priskiriami:
- Nuolatinio kvėpavimo takų spaudimo (CPAP) aparatai – užtikrina pastovų oro slėgį tiek įkvepiant, tiek iškvepiant.
- Dvipusio spaudimo aparatai (BiPAP) – oro slėgis įkvepiant didesnis nei iškvepiant, tad kvėpavimas tampa lengvesnis.
Labai retais atvejais, kai minėtos technikos nepadeda, prireikia tracheostomijos – operacijos, kai kakle padaroma anga, kad būtų lengviau kvėpuoti.
Kaip sumažinti riziką?
Svarbiausias žingsnis siekiant sumažinti šio sindromo riziką yra išlaikyti sveiką svorį. Taip pat svarbu laikytis gydytojo nurodymų, jei paskirta naudoti kvėpavimo aparatą. Prieš planuojamą skrydį lėktuvu arba numatytą operaciją verta pasitarti su medicinos specialistu, nes šios situacijos gali didinti komplikacijų tikimybę.
Gyvenimo prognozė ir galimos komplikacijos
Laiku pradėtas gydymas padeda sumažinti ar visai pašalinti simptomus. Kai kuriems užtenka svorio sumažinimo norint ženkliai pagerinti būklę. Terapija pagerina gyvenimo kokybę ir sumažina sunkių pasekmių pavojų. Pavyzdžiui, sklandus kvėpavimo aparato naudojimas gali 10 procentų sumažinti mirtingumą dėl šios ligos.
Negydomas sindromas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, nes nuolatinis deguonies trūkumas apsunkina širdies veiklą. Taip pat kyla pavojus patirti komplikacijas dėl nuolatinio miego trūkumo. Prastėjant savijautai didėja ir hospitalizacijos tikimybė.
Prognozė žmonėms, negaunantiems gydymo, – prasta: nutukimo hipoventiliacijos sindromas be medicininės intervencijos dažnai trumpina tikėtiną gyvenimo trukmę. Jei turima gretutinių ligų, 18 mėnesių mirtingumo rodiklis gali siekti net 23 procentus.
Galimos komplikacijos
- Nesprendžiant miego problemų – dažna depresija, dirglumas, padidėja nelaimingų atsitikimų rizika, suprastėja intymus gyvenimas.
- Širdies ligos: padidėjęs kraujospūdis, dešiniosios širdies pusės nepakankamumas, plaučių hipertenzija (padidėjęs spaudimas plaučiuose).
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei susiduriate su nutukimu ir pastebite kitus šio sindromo požymius.
- Jei artimieji ar partneris miego metu pastebėjo garsų knarkimą ar kvėpavimo sustojimus.
- Kai jaučiatės pernelyg pavargę arba mieguisti dienos metu.
