Gripo vakcina yra skirta gripo infekcijai, kitaip dar vadinamai gripu, prevencijai. Ši liga kiekvienais metais gali labai paveikti įvairias amžiaus grupes, tačiau didžiausia rizika patirti sunkių komplikacijų kyla mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis. Sezoninė gripo vakcina skatina organizmo imunitetą, stiprindama natūralią apsaugą nuo viruso.
Panaudojimas
Skiepijantis nuo gripo galima sumažinti ne tik susirgimo riziką, bet ir supaprastinti ligos eigą, jei vis dėlto užsikrėtėte. Vakcina kasmet atnaujinama, nes kiekvieną sezoną paplitę skirtingi gripo virusų tipai. Taip užtikrinama, kad apsauga būtų kuo efektyvesnė.
Nors vakcina daugeliui žmonių padeda išvengti gripo ar jo sunkių komplikacijų, 100 % apsaugos ji nesuteikia. Svarbu žinoti, kad gripo vakcina pati nesukelia gripo ligos.
Kaip vartoti
Gripo vakcina suleidžiama į raumenį sveikatos priežiūros specialistui. Suaugusiems ir vyresniems vaikams injekcija dažniausiai atliekama į žasto raumenį, kūdikiams – į šlaunį.
Dažniausiai skiepijamasi vieną kartą per metus, gripo sezonui prasidedant – paprastai rudenį (nuo rugsėjo iki lapkričio mėnesio, kai gripo atvejų daugėja). Vaikams iki 9 metų gali prireikti antros dozės, priklausomai nuo to, kada buvo gauta pirma vakcinos dozė. Dėl skiepijimo tvarkaraščio verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Galimi šalutiniai poveikiai
Po skiepo kai kuriems žmonėms pasireiškia lokalių simptomų injekcijos vietoje, tokių kaip jautrumas, paraudimas, patinimas ar nedidelės kraujosruvos. Taip pat gali pasireikšti bendrų simptomų: trumpalaikė temperatūra, raumenų ar galvos skausmas, silpnumas.
Retkarčiais iškyla tokių reakcijų kaip svaigulys, apalpimas, laikini regėjimo sutrikimai ar ūžesys ausyse iškart po skiepo. Tokiais atvejais rekomenduojama atsisėsti ar atsigulti – šie požymiai įprastai greitai praeina.
Rimtesni šalutiniai poveikiai pasitaiko retai. Jei pastebėjote stiprių ar užtrukusių neurologinių pokyčių (pavyzdžiui, tirpimo, raumenų silpnumo, traukulių), apie tai būtina nedelsiant pranešti sveikatos specialistui. Labai retais atvejais gali pasireikšti sunkios alerginės reakcijos – pavyzdžiui, bėrimas, niežulys ar patinimas (ypač veido, liežuvio ar gerklės srityje), svaigulys, dusulys. Pasirodžius tokiems požymiams reikalinga skubi medicininė pagalba.
Dauguma pasiskiepijusiųjų nepatiria jokių rimtų nepageidaujamų reiškinių.
Specialios atsargumo priemonės
Prieš skiepijimą aptarkite su sveikatos specialistu galimas alergijas, ypač jei esate jautrūs sudedamosioms vakcinos medžiagoms (pavyzdžiui, lateksui ar tiomersaliui kai kuriose vakcinos rūšyse). Taip pat labai svarbu informuoti apie visą savo sveikatos istoriją – ypač jei sergate karščiavimu, nervų sistemos ligomis (pavyzdžiui, epilepsija, encefalopatija ar buvo Guillain–Barré sindromas), sutrikus imuninei sistemai dėl ligų arba gydymo (vėžys, spindulinė terapija ar ŽIV), ar jei anksčiau buvo nepageidaujamų reakcijų po kitos vakcinos.
Nėštumo metu gripo vakcina dažnai rekomenduojama, tačiau geriausia individualiai aptarti rizikos ir naudos klausimus su gydytoju. Kas vyksta žindymo laikotarpiu – nėra iki galo aišku, ar vakcina pereina į pieną, todėl pasitarkite prieš skiepijantis.
Sąveika su kitais vaistais
Vakcinos gali reaguoti su kitais vartojamais vaistais ar papildais. Būtinai pasakykite sveikatos specialistui apie visus vartojamus vaistus – tiek išrašytus, tiek be recepto ar augalinius papildus. Nedarykite pakeitimų vaistų vartojime nepasitarę su gydytoju.
