Osteochondroma – dažniausias nepiktybinis kaulų navikas, kuris pasireiškia vaikystėje ar paauglystėje, paprastai besiformuojantis ilgesniųjų kaulų galuose, šalia augimo zonos. Šis darinio augimas dažniausiai sustoja vaikui nustojus augti. Osteochondromą sudaro tiek kremzlė, tiek kaulo audinys ir jis vystosi kaip netaisyklingas, papildomas kaulėjimo židinio išsikišimas. Nors „oma“ žymi naviką, šis darinys nėra vėžinis ir dažniausiai nesukelia didesnių sveikatos pavojų.
- 1.Osteochondromos tipai
- 2.Rizika ir galimos komplikacijos
- 3.Kur dažniausiai atsiranda osteochondromos?
- 4.Osteochondromos atsiradimo priežastys
- 5.Kaip atrodo ir kaip jaučiasi osteochondroma?
- 6.Osteochondromos simptomai
- 7.Kada galima įtarti piktybinį pakitimą?
- 8.Osteochondromos diagnostika
- 9.Gydymo galimybės
- 10.Kada reikalinga chirurginė intervencija?
- 11.Operacijos eiga ir kas laukia po jos
- 12.Ar osteochondroma gali atsinaujinti?
- 13.Kasdienybė su osteochondroma
- 14.Ar įmanomas savaiminis osteochondromos išnykimas?
Osteochondromos tipai
Osteochondroma gali pasireikšti dviem būdais – kaip pavienis darinys arba kaip daugybiniai dariniai. Šios formos dažnai priskiriamos atskiroms būklėms.
- Pavienė (solitarinė) osteochondroma: Dažniausiai randama forma, kuri dažnai nesukelia jokių simptomų. Tokį darinį dažnai aptinkama netyčia, atliekant vaizdinius tyrimus kitoms ligoms tirti. Nėra duomenų, kad soliarinė osteochondroma išplistų ar pereitų į kitus kūno organus. Manoma, kad jos atsiradimą gali lemti paveldimumas, tačiau tai dar nėra iki galo aišku.
- Daugybinės osteochondromos: Jos nustatomos maždaug 15 % visų atvejų ir dažnai būna paveldimos, tačiau dalis jų atsiranda spontaniškai, be žinomos priežasties. Paveldima forma vadinama paveldima daugybine ekostozė arba paveldima daugybine osteochondromatoze. Nors šie dariniai taip pat nėra vėžiniai, jie gali sukelti daugiau komplikacijų, dažniausiai dėl poveikio kaulų augimui.
Rizika ir galimos komplikacijos
Vienkartinės osteochondromos paprastai nėra pavojingos ir retai reikia gydymo, nebent jos pradeda spausti šalia esančius audinius, nervus, kraujagysles ar kaulus. Tokiais atvejais gali būti rekomenduojamas chirurginis šalinimas. Labai nedidelė tikimybė (apie 1 %) osteochondromai virsti piktybiniu naviku.
Daugybinė osteochondromatozė gali sukelti nenormalų kaulų vystymąsi vaikams, dėl to gali kisti jų išvaizda, judėjimas ar atsirasti diskomfortas. Žmonėms, turintiems daugybinių osteochondromų, rizika vienam iš darinių pereiti į vėžį išauga iki maždaug 5 %.
Kur dažniausiai atsiranda osteochondromos?
Dažniausios osteochondromų lokalizacijos – ilgųjų kaulų galuose, ypač sąnarių srityse, pavyzdžiui, kelio, klubo ar peties. Daugiau nei trečdalis visų atvejų nustatoma būtent keliuose. Daugybinės osteochondromos gali apimti kelias vietas vienu metu. Danai jos formuojasi kauluose, kuriuose yra kremzlinio augimo zonos.
Osteochondromos atsiradimo priežastys
Daugeliu atvejų nustatoma tik viena osteochondroma, kurios priežastis nėra žinoma. Jos nelemia trauma ar kiti išoriniai veiksniai – tai tiesiog kaulo augimo sutrikimas. Jei darinių randama daugiau, dažniausiai randamas genų mutacijos ryšys, tačiau trečdalis daugybinių atvejų atsiranda spontaniškai, be aiškios paveldėtos priežasties.
Kaip atrodo ir kaip jaučiasi osteochondroma?
Osteochondromos auga į išorę nuo kaulo ir gali būti įvairaus dydžio – nuo 1 iki 10 centimetrų. Išvaizda gali priminti grybo ar žiedinio kopūsto formą, su stiebeliu (vadinama pedikuline) arba platesniu pagrindu (vadinama plokščia). Pedikulinės dažnesnės, kai darinys vienas, o platesnio pagrindo – kai randama daug darinių dėl genetinių priežasčių.
Didėjant dariniui, dažnai nesijaučia jokių negalavimų – galima tik apčiuopti kietą, nedidelį gumbą po oda šalia kaulo.
Osteochondromos simptomai
- Mažas, kietas guzelis ant kaulo.
- Skausmas, jaučiamas tam tikru judesiu, jei darinys trina ar spaudžia sausgyslę.
- Nutirpimas ar dilgčiojimas, jei darinys veikia nervą.
- Kraujotakos sutrikimai galūnėje, jeigu darinys spaudžia kraujagyslę.
Stipresnės apraiškos dažnesnės esant daugybinėms osteochondromoms – vaikai gali būti žemesni už bendraamžius, vienos galūnės trumpesnės ar iškrypusios, klubo sąnarys gali būti dislokuotas.
Kada galima įtarti piktybinį pakitimą?
- Jei auglys ima sparčiai didėti nustojus augti skeletui.
- Jei nuolat jaučiami neaiškios kilmės skausmai.
- Suaugusiems, jei kremzlinis dangalas tampa storesnis nei 1,5 cm.
Nors piktybinis virsmas itin retas, gydytojai dažnai rekomenduoja stebėti šiuos darinius profilaktiškai.
Osteochondromos diagnostika
Gydytojas pirmiausia išklausys nusiskundimų, apžiūrės darinį. Paprastai skiriama rentgeno nuotrauka – tai leistina atpažinti daugumą osteochondromų. Jei reikia tikslesnio vaizdo, gali būti atliekamas magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimas.
Gydymo galimybės
Daugelis pavienių osteochondromų nekelia problemų ir jų gydyti nereikia – pakanka periodinių rentgeno tyrimų. Jeigu darinys ima sukelti skausmą ar kitus simptomus, galima apsvarstyti chirurginį šalinimą.
Vaikams su daugybinėmis osteochondromomis gydytojas reguliariai tikrina auglius ir stebi, ar jie netrukdo kaulų augimui. Jei dariniai sukelia augimo problemų, rekomenduojama juos šalinti, o kartais prireikia papildomos operacijos norint atstatyti taisyklingą galūnių osiškumą.
Kada reikalinga chirurginė intervencija?
- Kai darinys sukelia skausmą arba funkcinius sutrikimus dėl spaudimo aplinkiniams audiniams, kraujagyslėms ar nervams.
- Kai trukdo tiesioginiam kaulo augimui.
- Kai yra įtarimas dėl piktybinio pakitimo.
Operacijos eiga ir kas laukia po jos
Operacijos metu, taikant bendrinę nejautrą, per nedidelį pjūvį navikas pašalinamas su kaulo dalimi. Standartiškai procedūra paprasta ir nereikalauja ilgo gulėjimo ligoninėje. Jeigu darinys arti svarbių kraujagyslių ar nervų, operacija gali būti sudėtingesnė, o galimas rizikas gydytojas įvertina iš anksto. Dažniausiai pacientas tą pačią dieną gali keliauti namo.
Po operacijos daugelis greitai sugrįžta prie įprastos veiklos. Kartais rekomenduojama kurį laiką vaikščioti remiantis ramentais ar neapkrauti operuotos galūnės, priklausomai nuo naviko vietos. Gydymosi prognozė labai gera – dažniausiai pasveikstama visiškai.
Ar osteochondroma gali atsinaujinti?
Jei osteochondroma pašalinta pilnai, ataugimo tikimybė beveik neegzistuoja. Labiau tikėtina, kad nauja atauga susiformuos labai mažiems vaikams, kuriems nustatyta daugiaminė osteochondromatozė (tikimybė apie 5 %). Pradėjus lėtėti skeleto augimui, naujų darinių formavimasis taip pat sustoja.
Kasdienybė su osteochondroma
Reguliarus gydytojo stebėjimas ir būklės sekimas – geriausias sprendimas. Svarbu informuoti gydytoją apie bet kokius naujus simptomus ar pokyčius.
Ar įmanomas savaiminis osteochondromos išnykimas?
Jei daugybinės osteochondromos yra paveldimos, šios būklės išnykti negali. Visgi pavienės osteochondromos retais atvejais gali susitraukti ir „išsispręsti“ pačios – mokslininkai iki šiol neišsiaiškino, kodėl taip nutinka. Nors toks savaiminis išnykimas labai retas, visiškai atmesti tokios galimybės negalima.
