Otosklerozė – tai vidurinės ausies liga, sukelianti laipsnišką klausos silpnėjimą. Pavadinimas susideda iš dviejų žodžių: „oto“ (reiškia ausį) ir „sklerozė“ (audinių sukietėjimas). Dėl šios būklės keičiasi kaulinio audinio struktūra ausyje – jis ima pernelyg intensyviai augti ar atsinaujinti, todėl trikdomas garso bangų perdavimas iki vidinės ausies. Galiausiai žmogus ima prasčiau girdėti.
Otosklerozė gali pasireikšti skirtingo sunkumo klausos praradimu – nuo lengvo iki labai stipraus. Absoliutus kurtumas dėl šios ligos pasitaiko itin retai. Nors dažniausiai pažeidžiamos abi ausys, įprasta, kad viena iš jų vis tiek paveikiama labiau.
Otosklerozės dažnumas ir rizikos grupės
Remiantis įvairiais vertinimais, daugiau nei keli milijonai žmonių visame pasaulyje serga otoskleroze, dažniausiai ši būklė pasitaiko jauniems suaugusiesiems kaip pagrindinė mechaninės vidurinės ausies kilmės klausos sutrikimo priežastis. Moterys, ypač 20–45 metų amžiaus, serga dažniau, o didžiausią riziką turi baltaodžiai asmenys. Otosklerozė gali būti paveldima, taigi jei šeimoje jau yra sergančiųjų, tikimybė susirgti išauga. Taip pat šiai ligai jautresni tie, kurie serga osteogenesis imperfecta (vadinamąja trapių kaulų liga). Įdomu tai, kad kai kurioms moterims otosklerozė aktyvuojasi nėštumo laikotarpiu.
Otosklerozės simptomai
Pagrindinis šios ligos požymis – didėjantis klausos nusilpimas, iš pradžių plintantis nepastebimai. Žmonės dažnai pastebi, kad nebegirdi tyliai tariamų žodžių ar žemų, duslių garsų. Dauguma sergančiųjų praranda klausą abiejose ausyse, tačiau daliai ligonių (apie 10–15%) sutrinka tik vienos ausies klausa.
Papildomi iespējami simptomai:
- Pusiausvyros sutrikimai
- Galvos sukimasis ar svaigimas
- Užgulusios ar žvingiančios ausys (spengimas ausyse)
- Triukšmas ar ūžesys galvoje
Gana dažnai žmonės, sergantys otoskleroze, ima kalbėti tyliau nei įprastai – jiems atrodo, kad balsas skamba daug garsiau dėl pakitusio garso perdavimo.
Otosklerozės atsiradimo priežastys
Vidurinėje ausyje yra trys labai maži kauliukai, vadinami klausomosiomis kūgėmis. Jie vibruodami sustiprina per jas sklindančias garso bangas ir perduoda jas į vidinę ausį – ausinę sraigę, kur garsas virsta signalais smegenims. Dažniausiai otosklerozės metu perauga būtent kilpelės kaulas (stapes): jis apauga nauju, netaisyklingu kauliniu audiniu, kuris tarsi „užrakina“ kilpelę vietoje ir trukdo garsui laisvai judėti.
Šią situaciją galima palyginti su trikampio formos muzikos instrumentu – trikampiu. Kai laikote jį už viršutinio kilpelės, garsas skamba aiškiai ir gražiai. O jei stipriai suspaudžiate trikampį rankoje, garsas tampa prislopintas. Lygiai taip „užspaustas“ kauliukas neleidžia ausiai tinkamai priimti ir perduoti garsų.
Kas didina otosklerozės riziką?
- Genetinis paveldimumas – šeimoje jau yra sergančiųjų
- Moteriška lytis
- Baltaodžių rasė
- Nėštumas, jei ligai jau yra polinkis
- Osteogenesis imperfecta (trapių kaulų liga)
Diagnozavimas
Pastebėjus klausos pokyčius, gydytojas dažniausiai nukreipia pas ausų, nosies ir gerklės ligų specialistą – otorinolaringologą. Visų pirma atmetamos kitos galimos klausos sutrikimo priežastys, o tada atliekami specialūs klausos tyrimai.
- Audiograma – įvertina, kokio garsumo ir dažnio garsus žmogus girdi
- Timpanograma – leidžia nustatyti būgnelio elastingumą ir veikimą
Kartais papildomai prireikia kompiuterinės tomografijos (KT), kuri detaliai parodo ausies kaulus ir audinius.
Gydymas ir pagalba
Pasirenkama gydymo taktika priklauso nuo to, kur tiksliai ir kaip stipriai yra pakitęs kaulinis audinys. Dažnai klausos praradimą pavyksta kompensuoti klausos aparatu. Kai kuriais atvejais rekomenduojama operacija – stapedektomija, o esant vidinės ausies pakitimams gali būti taikomas ir kochlearinis implantas.
Klausos aparatai
Klausos aparatas stiprina aplink esančius garsus ir pagerina girdėjimą. Specialistas gali individualiai nustatyti aparato nustatymus, kad jie geriausiai atitiktų žmogaus poreikius. Verta žinoti, kad aparatai padeda girdėti, tačiau ligos eiga dėl to nesulėtėja.
Stapedektomija
Stapedektomija – tai operacija, kurios metu į ausį įstatomas specialus protezas, pakeičiantis „užrakiną“ kilpelės kauliuką. Taip garso bangos vėl gali laisvai keliauti iki vidinės ausies ir žmogaus klausa pagerėja. Jei otosklerozė pažeidė abi ausis, operuojama po vieną, nes tarp operacijų reikia palaukti bent pusę metų, kad ausys galėtų tinkamai sugyti.
Kochlearinis implantas
Kochleariniai implantai tinka tiems, kuriems otosklerozė išplitusi iki vidinės ausies. Šis prietaisas apeina pažeistus vidinės ausies struktūras ir perduoda garsą tiesiai į smegenis, pagerindamas girdėjimą esant sunkiems atvejams.
Ar įmanoma apsisaugoti nuo otosklerozės?
Skirtingai nuo kitų klausos sutrikimų, pavyzdžiui, atsirandančių dėl triukšmo poveikio, otosklerozė neturi aiškių prevencinių priemonių – dažnai lemiamą vaidmenį turi genetika ir paveldimumas. Taigi, specifinio būdo, kaip užkirsti kelią ligos atsiradimui, nėra.
Ligos eiga ir prognozė
Otosklerozė progresuoja dažniausiai lėtai – metuose per daugelį metų, tačiau kiekvieno žmogaus patirtis unikali. Pirmiausia gali būti pažeista viena ausis, bet laikui bėgant paprastai įtraukiama ir kita. Nors labai retai pasitaiko greitos eigos atvejų, dažniau pokyčiai juntami palaipsniui.
Atsiradus staigiems arba ryškiems klausos pokyčiams, reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Ligą gydyti būtina, nes be tinkamos pagalbos laikui bėgant klausos sutrikimai gali stiprėti, o kai kada pažeidimai persikelia ir į vidinę ausį.
Otosklerozės valdymas
Liga nėra išgydoma iki galo, tačiau taikant tinkamą gydymą galima atkurti ar pagerinti klausos funkciją. Daugeliui prireikia klausos aparato arba operacijos, tačiau kai kuriais atvejais gydytojai gali tiesiog stebėti būklę ir skirti gydymą tik tuomet, kai simptomai tampa rimtesni.
Pastaruoju metu vis dažniau rekomenduojama aktyviai rūpintis savo klausa: jei pastebite klausos pablogėjimą, nelaukite – ankstyvas ištyrimas ir gydymas padeda lengviau prisitaikyti prie pokyčių ir užkirsti kelią sunkesnėms pasekmėms.
Otospongiozė ir otosklerozė – koks skirtumas?
Otospongiozė žymi ankstyvąjį otosklerozės etapą, kai kaulinis audinys dar minkštas, tarsi pintas iš mažų spyglių. Vėliau šios vietos randėja, sukietėja ir vystosi pilna otosklerozė.
