Ototoksiškumas – tai būklė, kuomet kai kurių vaistų vartojimas pažeidžia vidinę ausį. Dėl to gali suprastėti klausa, sutrikti pusiausvyra, atsirasti kitų nemalonių pojūčių, nes būtent šias funkcijas reguliuoja vidinė ausis. Kai kurie vaistai, skirti infekcijoms ar vėžiui gydyti, veikia jautrias vidinės ausies ląsteles, atsakingas už klausą ir pusiausvyrą. Patikimiau suprasti šio reiškinio kilmę padeda žodžių reikšmės: „oto“ reiškia ausį, o „toksiškumas“ – apsinuodijimą.
Simptomai ir priežastys
Ototoksiškumo simptomai
Pirmi ototoksiškumo simptomai gali atsirasti tiek iš karto pradėjus vartoti vaistą, tiek išsivystyti palaipsniui, net praėjus keletui metų nuo gydymo pradžios. Dažniausiai pirmasis požymis – tai spengimas ausyse (tinnitus). Vėliau gali pasireikšti įvairūs negalavimai:
- Nuolatinis arba protarpinis spengimas ausyse.
- Klausos silpnėjimas vienoje arba abiejose ausyse.
- Kyla sunkumų einant ar lipant laiptais dėl prastesnės pusiausvyros.
- Pasidaro sunku vaikščioti tamsoje ar naktį.
- Žmogus pradeda plačiau statyti kojas eidamas, taip bandydamas išlaikyti pusiausvyrą.
- Aplink esantys nejudantys daiktai ima atrodyti tarsi judėtų (oscilopsija).
- Jaučiamas galvos svaigimas, silpnumas, nuovargis.
Vaikų ototoksiškumas
Mažiems vaikams ototoksiškumas ypač pavojingas, nes sunku iškart pastebėti, jog jie silpniau girdi. Tai gali apsunkinti mokymosi ir komunikacijos įgūdžių formavimąsi. Esant klausos sutrikimams, vaikai gali:
- Blogiau susikaupti ugdymo įstaigose.
- Greitai pavargti klausydamiesi ilgesnį laiką.
- Patirti sunkumų bendraujant (prastai suprasti kalbą, nenorėti ar nesugebėti kalbėti).
Kas sukelia ototoksiškumą
Daugiau nei 200 vaistinių medžiagų laikomos ototoksiškomis, t. y. galinčiomis pažeisti vidinę ausį. Tarp jų yra tiek receptinių, tiek be recepto parduodamų vaistų. Neretai šie vaistai būtini, o jų sukeliama žala dažnai yra mažesnė nei negydomų ligų padariniai.
Kai kurie iš šių vaistų pavojingi tik labai didelėmis dozėmis, kurios paprastai neskiriamos.
- Aminoglikozidai: Šie antibiotikai (amikacinas, gentamicinas, kanamicinas, neomicinas, netilmicinas, streptomicinas, tobramicinas, vankomicinas) vartojami bakterinėms infekcijoms gydyti. Kartu su chemoterapiniais vaistais jie laikomi pagrindinėmis ototoksiškumo priežastimis.
- Vėžio gydymui skirti chemoterapiniai vaistai: Tokie kaip karboplatina, cisplatina.
- Kilpiniai diuretikai (vadinamosios „vandens tabletės”): Padeda pašalinti iš organizmo druskos ir skysčių perteklių (bumetanidas, etakrino rūgštis, furosemidas, torsemidas).
- Kiti veiksniai ir cheminės medžiagos: Kai kurie vaistai nuo maliarijos (chininas), dažnai vartojami skausmą malšinantys vaistai (salicilatai, pavyzdžiui, aspirinas), bei tam tikros medžiagos aplinkoje – gyvsidabris, alavas, švinas, anglies monoksidas.
Rizikos veiksniai ir galimos komplikacijos
Kiekvieno žmogaus riziką susirgti ototoksiškumu lemia daugelis aplinkybių. Svarbos turi konkretus vartojamas vaistas ir jo rūšis, dozė, gydymo trukmė, vartojamų ototoksiškų preparatų deriniai. Atlikti tyrimai rodo, kad kai kuriems žmonėms paveldėti genetiniai ypatumai gali didinti ototoksiškumo riziką vartojant aminoglikozidų grupės antibiotikus.
Ototoksiški vaistai gali negrįžtamai pažeisti vidinę ausį ir lemti ilgalaikius klausos ar pusiausvyros sutrikimus. Vaikams dėl to gali sutrikti kalbos ir komunikacijos įgūdžių vystymasis.
Ototoksiškumo nustatymas
Norint nustatyti šią būklę, vertėtų konsultuotis su klausos ar pusiausvyros sutrikimų specialistu. Tai gali būti otorinolaringologas ar audiologas. Priklausomai nuo nusiskundimų, atliekami vidinės ausies funkcijų tyrimai.
Kai kurių vaistų vartojimas reikalauja prieš pradedant gydymą bei jo metu reguliariai tikrinti klausą ir pusiausvyrą. Tai leidžia greitai pastebėti nepageidaujamus vaistų padarinius.
Pagrindiniai tyrimai
- Klausos tyrimas (audiograma): Parodo, kiek gerai girdite įvairius garsus (skirtingo stiprumo ir tono).
- Auditinio smegenų kamieno atsako tyrimas: Matuoja, kaip garsiniam suvokimui svarbus nervas reaguoja į garsu stimulus.
- Otoakustinės emisijos: Nustato, kaip efektyviai veikia vidinėje ausyje esantys plaukeliai, leidžiantys suvokti garsą.
- Pusiausvyros vertinimo testų kompleksas: Tai kelių procedūrų visuma, padedanti nustatyti pusiausvyros sutrikimo pobūdį (įskaitant videonistagmografiją, vestibulinių miogeninių potencialų tyrimą, rotacinio krėslo ir video galvos impulso testus).
Gydymo galimybės
Nutraukus ototoksiškų vaistų vartojimą pažeidimų grąžinti atgal neįmanoma, bet tai gali užkirsti kelią tolimesniam ausies ląstelių nykimui. Kadangi dauguma šių medikamentų gyvybiškai svarbūs, jų visiškai atsisakyti dažnai nėra galimybių. Svarbu nuolat stebėti savo sveikatą – taip gydytojas gali laiku padėti spręsti kylančius sunkumus ar pasiūlyti simptomus lengvinančių priemonių.
Pagalbinės priemonės ir gydymo būdai
- Klausos aparatai: Palengvina garsų girdėjimą, padeda aiškiau suprasti kalbą, gerina bendravimo kokybę.
- Kochleariniai implantai: Jeigu įprasti klausos aparatai nebepadeda, tokių implantų dėka pacientai gali vėl girdėti garsus. Tai chirurginiu būdu implantuojamas prietaisas.
- Vestibulinė reabilitacija: Kineziterapeutų ar vestibulinių funkcijų specialistų pagalba, mokoma suvaldyti pusiausvyros sutrikimus ir gerinti judėjimą.
Prevencija
Ne visada įmanoma išvengti ototoksiškumo, tačiau ankstyvas simptomų atpažinimas padeda kuo skubiau imtis veiksmų, apsaugoti vidinę ausį ir stabdyti pažeidimų plitimą. Jei gydytojas paskiria didelę riziką turintį vaistą, jis dažniausiai atidžiai stebės jūsų klausą ir pusiausvyrą.
Prognozė ir gyvenimas su ototoksiškumu
Deja, kartą pažeista vidinė ausis atkurti savo funkcijų nebegali. Jeigu gydymo plano pakeisti nė nepavyksta, gydytojai padės parinkti ilgalaikius simptomų valdymo sprendimus. Grėsmę įvertinti padeda išsami konsultacija ir individualus pokalbis apie galimą riziką vartojant konkrečius vaistus.
Kasdieninis gyvenimas ir pagalba sau
Visada aptarkite numatomų vaistų riziką su gydytoju, ypač jei pastebite bet kokių pakitimų prasidėjus gydymui. Jei prižiūrite vaiką, kuriam paskirtas ototoksiškas vaistas, atidžiai stebėkite, ar neatsiranda sunkumų girdint, komunikuojant ar pusiausvyros problemų. Vaikams simptomai gali būti neryškūs, todėl verta atkreipti dėmesį į jų koncentraciją, nuovargį ir elgesio pokyčius. Jei kyla abejonių, nedelskite kreiptis į specialistus.
Kada gali prasidėti ototoksiškumas?
Ototoksiškumas gali pasireikšti iškart, kai tik pradedama vartoti vaistą, arba išsivystyti praėjus keliems metams po gydymo pradžios. Kai kurie vaistai sukelia ilgalaikius ir net uždelstus padarinius, todėl svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir reguliariai tikrintis klausą.
